Spirulina – pavasariniam nuovargiui įveikti

Parengta admin | 12 gruodžio, 2020

spirulina

Žemėje yra daugiau kaip 25000 rūšių dumblių, kurie skiriasi dydžiu ir maitinimosi būdais. Seniausi yra melsvadumbliai, atsiradę maždaug prieš 4 milijardus metų. Melsvadumblis Spirulina platensis – viena iš seniausių gyvybės formų pasaulyje sukaupusi daugiau nei 50 žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, riebalų rūgščių, pigmentų. Sakoma, kad 2 gramai Spirulinos biologiškai aktyviomis medžiagomis prilygsta 1 kilogramui daržovių.

Žiemą susilpnėja mūsų organizmo natūrali apsauga, nusilpsta imunitetas, mums išties labai trūksta šviežių vaisių ir daržovių. Tik ar visada jų suvalgome tiek kiek turėtume?

Nauda

Spirulinos gydomąsias savybes nagrinėjusi bendrosios praktikos gydytoja Violeta Janėnaitė patvirtina, kad šio melsvadumblio nauda žmogaus organizmui pastebėta labai seniai. „Nuo senų laikų buvo vartojama saulėje išdžiovinta spirulina, o tose apylinkėse, kur ji auga natūraliai, pastebėta, jog žmonių gyvenimo trukmė yra ilgesnė ir jie sveikesni“, – teigia V. Janėnaitė.

Šiuo metu spiruliną augina ir vartoja daugiau kaip 60 pasaulio šalių (JAV, Izraelis, Japonija, Brazilija, Indija, D. Britanija ir kt). Japonijoje apie 45 proc. gyventojų nuolat vartoja spiruliną kaip biologinį maisto papildą.

Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Baltymai sudaro 60 – 70 procentų, ji turi 18 amino rūgščių, iš kurių 7 yra nepakeičiamos – jų žmogaus organizmas negali pasigaminti pats ir privalo gauti su maistu, vitaminų B1, B2, B5, B6, B9, A, E, C, PP, mikroelementų – geležies, jodo, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, mangano, cinko, fosforo, seleno, vanadžio, nesočiųjų rūgščių, pigmentų – beta karotino ir fikocianino bei kitų medžiagų.

Gydytojai rekomenduoja vartoti kasdien

Gydytoja Violeta Janėnaitė sako, kad spirulina turi labai retų, žmogaus organizmui svarbių medžiagų, nerandamų jokiuose kituose maisto produktuose. „Mes, gydytojai, rekomenduojame šviežią spiruliną vartoti kasdien. Ji lemia ilgaamžiškumą, stiprina organizmą, suteikia mums itin daug mineralų ir vitaminų. Spirulina padeda organizmo vidinės aplinkos bendrą reakcijų kryptį pakreipti į šarminę pusę, todėl sumažėja arba išnyksta fizinis ir psichinis nuovargis, galvos, raumenų skausmai. Reguliariai vartojant spiruliną, stiprėja imunitetas bei įmanoma užkirsti kelią daugeliui ligų“, – sako gydytoja V. Janėnaitė.

Gydytoja patvirtina, kad spirulinos veiklos spektras – itin platus: „Spirulina mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tinka reguliuojant žarnyno veiklą, anemijai gydyti, cholesterolio kiekiui mažinti, kepenų veiklai gerinti, organizmui valyti, esant netaisyklingai, nepakankamai mitybai, nes pagerina maisto sudėtį, normalizuoja medžiagų apykaitos procesus.“

Sportininkai vartoja spiruliną norėdami išsaugoti fizinę formą. „Intensyviai sportuojant spirulina padeda atstatyti audinių ląsteles, užtikrina įvairiapusį raumenų darbą, reikiamą hemoglobino lygį kraujyje, mažina fizinį nuovargį bei raumenų skausmą. Sirgusiems, išsekusiems žmonėms, jis padeda atstatyti žarnyno mikroflorą, padidėja protinis ir fizinis darbingumas, išnyksta nuovargis“, – pasakoja gyd. V. Janėnaitė.

Kur jos gauti?

Spirulina platensis natūraliai randamas gėluose Amerikos, Azijos ir Afrikos telkiniuose. Natūraliomis sąlygomis spirulina auga šarminės reakcijos vandenyse kartu su kitais dumbliais. O štai jūros vanduo, turintis mažai angliavandenių, daug magnio ir kalcio, stabdo dumblio augimą. Džiovintos spirulinos galima įsigyti kai kuriose prieskonių parduotuvėse, ekologiškų prekių parduotuvėse.

Įvertinus spirulinos naudą bei siekiant ją apsaugoti nuo aplinkos poveikio, dumblis pradėtas auginti uždarose patalpose Lietuvoje. Švieži melsvadumbliai sumaišomi su fruktoze, taip sustabdomas tolesnis jų dauginimasis ir, kitaip nei džiovintuose spirulinos produktuose, išsaugomos beveik visos maistinės melsvadumblio savybės.Tad dabar lietuviai jau gali sau leisti vartoti šviežią spiruliną, kurioje išlieka dauguma vitaminų bei mineralų. Šviežios spirulinos galima įsigyti kai kuriose vaistinėse.

Įdomūs faktai apie spiruliną

Ji turi dešimt kartų daugiau beta karotino nei beta karotino turinčios daržovės ar vaisiai. Pavyzdžiui, 10 gramų morkų yra 7250 vienetai (TV) beta karotino, špinatuose – 6000, riešutų branduoliuose – 1333, persikuose – 1042, abrikosuose – 892, o Spirulina platensis – 23000.

Patikrinus daugelį Amerikos mokyklų ir universitetų, buvo nustatyta, kad daug mokinių ir studentų skundžiasi galvos skausmais. Pasirodo, jie prieš užsiėmimus dažniausiai nepusryčiaudavo. Paskyrus spirulinos (po 2–4 g per parą), jau po 3–4 savaičių galvą jiems skaudėdavo vis rečiau, normalizavosi biocheminiai rodikliai. (C. Hiels tyrimo duomenimis).

Pietų Amerikos šalyse spirulina naudota vaikų, kuriems nepakanka maisto, būklei gerinti. Vaikai gaudavo jos visus metus kiekvieną dieną be pertraukos. Visiems vaikams išnyko nepakankamos mitybos požymiai, normalizavosi jų ūgis ir vystymasis.

Japonų mokslininkų nuomone, garbaus amžiaus sveikų žmonių padaugėjimas šioje šalyje siejamas su kokybiškų maisto papildų vartojimu, įskaitant ir Spirulina platensis.

Pietų Amerikos actekai ir afrikiečiai, gyvenantys prie Čado ežero, – sveiki ir ilgai gyvena. Apie japonų ilgaamžiškumą girdėjome visi. Tarp jų bendra tai, kad maistui arba kaip maisto papildą naudoja spiruliną.

Spirulinos sudėtyje esantys chelatiniai agentai sugeba pašalinti iš organizmo metalus, tarp jų ir radioaktyviąsias medžiagas (plutonį, stroncį ir kt.), todėl saugo nuo kenksmingo radiacijos poveikio.

Spirulinos sudėtyje daug mėlynojo pigmento fikocianino, vienintelės pasaulyje žinomos medžiagos, galinčios stabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi (Y. Dainppon, 1983).

Daugiau informacijos www.spirulina.lt