Medėjantysis alavijas (Aloe arborescens), liaudiškai vadinamas alijošiumi - tai daugiametis visžalis sukulentas, natūraliai augantis Afrikoje, Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, Europoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Alavijas  gydymui buvo naudojamas tūkstančius metų. Juo buvo gydomi nudegimai, žaizdos, odos uždegimai, taip pat vidurių užkietėjimas. Tai vienas plačiausiai naudojamų vaistinių augalų šiuolaikinėje medicinoje.

Vaistinė žaliava - švieži alavijo lapai ir jų sultys. Gaminamos kapsulės su alaviju.

Alavijo preparatai veiksmingai gydo bakterijų sukeltas ligas, slopina uždegimą, skatina tulžies išsiskyrimą, gydo opas, gastritą, gerina apetitą ir virškinimą, pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu, stiprina organizmo imunitetą, gerina audinių regeneraciją, skatina plaukų augimą.

Alavijas gali būti efektyvus gydant lytinių organų pūslelinę, taip pat pagerina odos būklę sergant psoriaze.

Išoriškai vartojant šviežių lapų sultys gydo nudegimus, pūlingas žaizdas. Vidiniam vartojimui alavijo sultys geriamos 3 kartus per dieną pusę val. prieš valgį po arbatinį šaukštelį.

Alavijas plačiai naudojamas kosmetikoje.

Įspėjimai: alavijo preparatų nevartoti sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, nėščioms moterims, esant kraujavimams.