Fosforas organizme yra junginių su deguonimi – fosfatų forma. Didžioji žmogaus organizme esančio fosforo dalis yra sukaupta kauluose ir dantyse, įeina į ląstelių membranų sudėtį. Mažas fosforo kiekis dalyvauja įvairiose organizme vykstančiose biocheminėse reakcijose.

Fosforas būtinas energijos gamybai ląstelėse, svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, pagreitina kaulų lūžių gijimą, reikalingas normaliam audinių ir ląstelių augimui ir atsinaujinimui. Fosforas dalyvauja vitamino D, kalcio, jodo, magnio, cinko apykaitoje.  

Fosforo šaltiniai: žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, javai, įvairūs vaisiai ir daržovės.

Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 700 mg fosforo.

Fosforo trūkumas sveikiems žmonėms pasireiškia retai, paprastai jokie simptomai nepasireiškia. Ryškus fosforo trūkumas gali sukelti anoreksiją, raumenų silpnumą, kaulų suminkštėjimą.

Per didelis fosforo kiekis organizme gali sukelti viduriavimą, kalcio kaupimąsi minkštuosiuose kūno audiniuose, dažniausiai inkstuose.

Taip pat skaitykite:

• Kalcis
• Vitaminas D