Kategorijų archyvai: Ligos ir vaistai

Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas – tai sisteminė viso organizmo alerginė reakcija į patekusį alergeną, kuriai būdinga pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs kraujospūdis, kvėpavimo sutrikimai.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kurį sukelia tiesiogiai ant odos patekęs alergenas. Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti cheminės medžiagos (metalai, plastmasės, klijai,pesticidai ir kt),  kosmetikos priemonės, sąlytis su maistu (jo nevalgant), augalai ir kt. Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia odos paraudimu, patinimu, bėrimu (mazgeliais, pūslelėmis), odos pleiskanojimu, šlapiavimu, niežuliu, deginimu.

Alerginis konjuktyvitas ir jo gydymas

Alerginis konjuktyvitas – tai alerginės kilmės akies gleivinės ir vokų uždegimas, pasireiškiantis niežuliu, paraudimu ir specifinių išskyrų išsiskyrimu iš akies, padidėjusiu ašarojimu. Tai dažniausiai sezoninis susirgimas, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Dažnai alerginis konjuktyvitas pasireiškia kartu su alergine sloga.  Alerginį konjuktyvitą gali sukelti žiedadulkės, kontaktiniai lešiai, cigarečių dūmai, užterštas oras ir kiti faktoriai.

Rėmuo. Padidėjęs rūgštingumas. Priežastys, gydymas, profilaktika.

Rėmuo (gastroezofaginis refliuksas) atsiranda kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia nemalonų deginimo pojūtį, skausmą duobutėje po krūtinkauliu, skrandžio pilnumo jausmą, nemalonų skonį burnoje, maisto atpylimą ir kt. Rėmuo paprastai pasireiškia po valgio ar atsigulus. Rėmenį sukelia nepakankamas stemplės rauko, neleidžiančio skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę, tonuso sumažėjimas ir nepakankamas užsidarymas.

Sutrikęs virškinimas. Vaistai virškinimui gerinti

Sutrikęs virškinimas sukelia diskomforto jausmą ar  skausmą po krūtinkauliu arba šiek tiek žemiau jo. Gali atsirasti pykinimas, vidurių pūtimas. Nevirškinimą sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, nepakankamas maisto sukramtymas, sumažėjęs virškinimo fermentų išskyrimas, didelis valgymo metu išgerto skysčio kiekis, valgymas vėlai vakare, sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, stresas ir kiti veiksniai.

Vaistai nuo kosulio

Vaistai nuo kosulio skiriami priklausomai nuo kosulio tipo. Kosulys gali būti sausas (neproduktyvus) arba drėgnas (produktyvus, atkosima gleivių). Peršalus dažniausiai iš pradžių pasireiškia sausas kosulys, vėliau, kvėpavimo takuose susikaupus daugiau gleivių – drėgnas kosulys. Sausas kosulys gydomas kosulį slopinančiais vaistais, kurie veikia į smegenyse esantį kosulio centrą ir mažina kosėjimų dažnį.