Rūgštingumo mažinimas protonų siurblio inhibitoriais – kada vartoti būtina, o kada pavojinga.

Parengta admin | 20 kovo, 2024

Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – vieni dažniausiai vartojamų vaistų Lietuvoje ne tik tarp rūgštingumą mažinančių preparatų, bet ir apskritai. Dažniausiai vartojami PSI – omeprazolis, pantoprazolis, esomeprazolis, lanzoprazolis, rabeprazolis. Pagal suvartojimą kiekį protonų siurblio inhibitorius lenkia tik vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių sistemai. Rūgštingumo mažinimas protonų siurblio inhibitoriais vartojant juos neteisingai tampa gana pavojinga tendencija.

Skrandžio rūgštis yra normali virškinimo sistemos sudedamoji dalis. Ji padeda virškinti maistą, naikina į skrandį patekusias patologines bakterijas. Problema kyla tada, kai skrandžio rūgšties išskiriama per daug ir ji sukelia nemalonius simptomus – rėmenį, skrandžio skausmą, ilgainiui išsivysto opos.

Protonų siurblio inhibitoriai veikia slopindami skrandžio rūgšties gamybą ir išsiskyrimą. Tai vieni efektyviausių vaistų rūgštingumui mažinti. Šie vaistai populiarūs dėl gebėjimo greitai slopinti simptomus. Gydytojai juos skiria rėmens (refliukso), skrandžio opų, dvylikapirštės žarnos opų gydymui. Neretai PSI skiriami profilaktiškai skrandžio apsaugai žmonėms, vartojantiems daug vaistų ar kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo siekiant sumažinti opų išsivystymo riziką.

Manyta, kad tai protonų siurbio inhibitoriai yra pakankamai saugūs vaistai. Deja, daugėjant žmonių, vartojančių juos ilgą laiką, kartais net keletą metų, pastebėta, jog kai kurių komplikacijų dažnis šioje populiacijos dalyje ženkliai didesnis. Be gydytojo recepto galima įsigyti protonų siurblio inhibitorių trumpoam laikui – 1-2 gydymo savaitėms. Didesnėms pakuotėms reikalingas gydytojo receptas. Deja, neretai žmonės užsiima savigyda ir vartoja šiuos vaistus keletą mėnesių ar net metų. Rizika pasireikšti nepageidaujamiems poveikiams tokiu atveju ženkliai išauga.

Ilgalaikio protonų siurblio inhibitorių (PSI) vartojimo rizikos gali apimti kelias sritis, ir jos gali skirtis priklausomai nuo individų ir jų sveikatos būklės. Štai keletas potencialių ilgalaikio PSI vartojimo rizikų:

Osteoporozės rizika

Ilgalaikis PSI vartojimas gali padidinti kaulų tankio mažėjimo riziką ir prisidėti prie osteoporozės išsivystymo. Tai yra ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jau gali būti linkę į kaulų retėjimą.

Magnio, geležies, vitaminų trūkumas

Skrandžio rūgštis padeda lengviau įsisavinti magnį, geležį, vitaminą B 12 paversdama juos į lengviau virškinamajame trakte absorbuojamas formas. Sumažėjus skrandžio rūgštingumui šių medžiagų įsisavinimas suprastėja.

Infekcijų rizika

Ilgalaikis rūgštingumo mažinimas protonų surblio inhibitoriais gali padidinti riziką sirgti Clostridium difficile bakterijos sukelta infekcija, pasireiškiančia žarnyno uždegimu ir viduriavimu.

Inkstų ligų rizika

Kai kurie tyrimai parodė ryšį tarp ilgalaikio PSI vartojimo ir padidėjusios inkstų ligų rizikos. Inkstų nepakankamumas ir kiti inkstų veiklos sutrikimai buvo tiriamųjų, vartojusių PSI ilgą laiką, grupėje buvo ženkliai dažnesni [1].

Svarbu suprasti, kad šie rizikos veiksniai gali skirtis tarp žmonių, ir daugeliui žmonių PSI yra saugus ir efektyvus gydymo būdas. Visada būtina pasitarti su gydytoju dėl ilgalaikio vaistų vartojimo, atsižvelgiant į individualius sveikatos veiksnius ir gydymo naudą bei riziką. Gydytojas gali padėti nustatyti tinkamiausią gydymo planą, reguliariai stebėti sveikatos būklę ir keisti gydymą, jei reikia.

Svarbu neužsiimti savigyda ir nevartoti PSI ilgiau nei būtina.Jei rėmuo vargina tik retkarčiais užvalgius tam tikro maisto, galbūt užtektų pakeisti mitybos įpročius, valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti aštraus, riebaus, labai karšto maisto, kavos bei tabako. Kartais gali pakakti ir rūgštį neutralizuojančių greito poveikio vaistų, kurie veikia tik tada kada reikia ir nesukelia ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai.