Pieniniai dantys. Kada jie turi išdygti?

Parengta admin | 21 rugpjūčio, 2022
Pieniniai dantys

Dažniausiai pieniniai dantys pirmiausia pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Paprastai tai įvyksta nuo penkto iki aštunto mėnesio. Pastebėta, kad berniukų dantukai dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaičių. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti aštuonis dantukus. Visą pieninį sąkandį sudaro dvidešimt dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai.

KADA TURĖTŲ IŠDYGTI PIENINIAI DANTYS?

Dažniausiai dantys pirmiausia pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Paprastai tai įvyksta nuo penkto iki aštunto mėnesio. Pastebėta, kad berniukų dantukai dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaičių. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti aštuonis dantukus. Visą pieninį sąkandį sudaro dvidešimt dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai.

PIRMŲJŲ DANTUKŲ PRIEŽIŪROS YPATUMAI

Nors, atrodo, išdygę pieniniai dantukai tokie gražūs ir balti, tačiau jie, netinkamai prižiūrint, lengvai pažeidžiami ėduonies. Todėl labai svarbu kūdikio maitinimas. Natūraliai maitinant vaikas, žinoma, vystosi geriausiai. Dirbtinai maitinant atsiranda ėduonies pavojus dėl cukraus ir jo produktų, kurių yra mišinukuose, tyrelėse, sultyse. Ėduonies rizika padidėja, jei tokiu maisteliu maitinama prieš miegą ir po to dantukai nenuvalomi. Gal nusistebėjote, o kaip išvalyti kūdikiui dantukus? Tam naudokite drėgną marlę.

Po pusryčių, ypač po vakarienės, nuvalykite mažylio dantukus, švelniai braukdamos jų paviršiumi. Marle valyti dantukus galima iki vienerių pusantrų metų amžiaus, tai yra tol, kol jų paviršius yra lygus, kol dar neišdygo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, turintys nelygią struktūrą. Vėliau reikėtų įsigyti minkštą vaikišką šepetuką. Juo valyti dantukus be pastos. Vaikui ūgtelėjus, kai jis jau supranta, kad pastos, kad ir kokia ji skani, nuryti negalima, įsigykite vaikiškos dantų pastos. Iki šešerių septynerių metų amžiaus vaikų dantis turi valyti tėveliai, nes patys vaikai nesugeba gerai išvalyti.

PIENINIŲ DANTŲ GYDYMAS

Daug tėvelių klaidingai mano, kad pieninių vaikų dantukų nebūtina gydyti ir saugoti, nes juos visus vis tiek pakeis nuolatiniai.

Odontologai tėvams turėtų paaiškinti: būtina saugoti pieninius vaikų dantukus, juos gydyti bei taikyti profilaktikos priemones. Viena iš pieninių dantų funkcijų – užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t.y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Taip nuolatiniams dantims – jie didesni už pieninius – neužteks vietos dantų lanke, jie augs kreivi, formuosis netaisyklingas sąkandis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys ir gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą.

Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija.

Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas – pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.

“BUTELIUKO ĖDUONIS”

Jeigu vaikui dažnai, taip pat ir nakčiai, duodamas buteliukas su saldžia arbata, sudaromos idealios sąlygos ėduonies procesui prasidėti. Tokių vaikų, kartais – net nesulaukusių dvejų metukų, dantys gali sparčiai gesti.

Kad negestų dar labiau, rekomenduotina atlikti buteliuko ėduonies pažeistų dantų fluoravimo procedūras – tepti fluoro prisotintais lakais, fluoro želė. Po dešimties tokių procedūrų dantys sukietėja, tarsi užkonservuojami. Taip sustabdomas jų gedimas.

PROFILAKTIKA – NUO PIRMOJO DANTUKO

Kokybiška burnos ertmės higiena – svarbiausia vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonė. Ne tik pirmojo dantuko sulaukusieji, bet ir penkerių šešerių metų vaikai, kol judesiai nėra koordinuoti, nesugeba savarankiškai išsivalyti dantukų. Todėl tėveliai turėtų jiems padėti. Taip pat – įpratinti išsiskalauti burną kiekvieną kartą suvalgius saldumynų (ir patiems to nepamiršti!).

BŪTINA ŽINOTI

Dažnai tėvai pasakoja, kad pirmą kartą nuėjęs pas gydytoją odontologą vaikas tikrai nieko nebijojo. Pradeda bijoti nuo antro, trečio karto. Jeigu iš tiesų taip atsitiko, iš dalies gali būti kaltas ir gydytojas.

Jeigu vaikas bijo išsižioti jau patį pirmą kartą, reikia ieškoti kitų psichologinių priežasčių. Gal susitikimo su odontologu bijo ir patys tėvai? Vaikai greitai pajunta, kokias emocijas išgyvena tėvai. Ypač mama, nes vaikutį ir motiną sieja ypatingas ryšys.

Jeigu vaikas bijo pirmo apsilankymo pas odontologą, dažniausiai jis bijo ir kitų medikų. Tokiu atveju tėvai turi labai pasistengti įveikti ne tik savo baimes, bet ir paruošti vaiką būsimam susitikimui. Ne visi tėvai nori bendradarbiauti su medikais. Tuomet vienintelis prašymas – bent netrukdyti.

Būna tokių situacijų, kai gydytojai tiesiog paprašo tėvų išeiti iš kabineto ir nedalyvauti gydant, nes perdėtas rūpestis ir nuolatinis klausinėjimas, ar neskauda, kaip jautiesi, gali sukelti nereikalingą sumišimą. Vaikas pradeda galvoti, kad gal jau turi pradėti skaudėt. Netgi reikėtų vengti kartoti žodį „skausmas“, surasti kuo jį pakeisti.

Paprastai tėvai, jei mažyliui dar nėra 3 – 3,5 metų, būna šalia jo, kol gydomi dantys. Bet vyresni vaikai jau yra psichologiškai subrendę ir pasirengę kartais ir nemalonioms odontologinėms procedūroms.

Pasitaiko tėvų, kurie nesako vaikui tiesos, kas jo laukia. Vaiko apgaudinėti negalima. Labai klysta tėvai ir gydytojai, vaikui sakydami, kad tegu jis išsižioja, o gydytojas tik pažiūrės ir nieko nedarys. Vaikas patiki, išsižioja, o gydytojas puola ką nors daryti, tada vaiko pasitikėjimas prarastas ilgam.

Pasitaiko ir per daug griežtų tėvų, kurie vaikus gąsdina, jeigu esą šie neklausys, bus nuvesti pas policininką arba odontologą. Argi galima vėliau tikėtis, kad vaikas nebijos eiti pas gydytoją?

Jeigu vaikas yra sunkaus charakterio, išlepintas, gydant geriau jį atskirti nuo tėvų. Jeigu vaikas yra įpratęs neklausyti savo tėvų, tai lygiai taip pat gali bandyti elgtis ir su gydytoju. Medikas turi būti švelnus ir geras, bet privalo išsaugoti autoritetą. Vaikas turi suprasti, kad atėjus pas gydytoją, galioja tam tikros elgesio taisyklės ir jų reikia laikytis.

www.odontologijos-klinikos.lt