Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) – tai daugiametis iki 1 m aukščio augalas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, Europoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – rausvažiedžių ežiuolių žolė ir šaknys. Rausvažiedės ežiuolės preparatai plačiai vartojami kaip imunitetą stiprinanti priemonė peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Jie pasižymi antibakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu. Gaminami ežiuolės užpilai ir nuovirai, tinktūros, tabletės, ledinukai.
Didžioji varnalėša (Arctium lappa) – tai Lietuvoje plačiai paplitęs iki 1,5 m aukščio žolinis augalas. Vaistinė žaliava – varnalėšų šaknys. jose gausu polisacharido inulino, flavanoidų, proteinų, gleivių, raugų, cholino, karotinoidų, vitaminų. Varnalėšos šaknyse taip pat randama poliacetileninių junginių, pasižyminčių antibiotikams būdingu poveikiu.
Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium) – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais, stiebas apaugęs baltais pūkeliais. Šlamutis paplitęs Vidurio, Rytų, Pietryčių Europoje, Kaukaze, Sibire, Kinijoje ir kt. Lietuvoje dažnas. Vaistinė žaliava – šlamučių žiedynai. Juose kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminas C , karotinoidai, mineralinės medžiagos.
Trispalvė našlaitė (Viola tricolor) – tai vienmetis arba dvimetis iki 40 cm aukščio augalas, augantis pievose, miškuose, pakelėse ir kt. Vaistinė žaliava – trispalvių našlaičių žolė. Našlaičių preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti: lengvina atsikosėjimą, skystina bronchų sekretą, skatina prakaitavimą.
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) – tai vienmetis kultūrinis augalas, užaugantis iki 1,2 m aukščio. Vaistinė žaliava – linų sėklos. Jose kaupiasi gleivės, riebalinis aliejus, baltymai, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos ir kt.
Liepa – tai visiems gerai pažįstamas plačiai Lietuvoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava – liepų žiedai. Vaistinei žaliavai skinami mažalapės liepos (Tilia cordata) ir didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) žiedynai. Liepų žieduose kaupiasi flavanoidai, raugai, askorbo rūgštis, mineralinės medžiagos ir kt.
Triskiautis lakišius (Bidens tripartita) – tai vienmetis iki 70 cm aukščio žolinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakraščiuose, išdžiūvusiose pelkėse, dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – triskiaučių lakišių antžeminė dalis. Lakišių žolėje kaupiasi flavanoidai, karotinoidai, karčiosios medžiagos, eterinis aliejus, raugai, mikroelementai ir kt.
Gudobelė (Crategus monogyna) – tai daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lietuvoje paplitęs pamiškėse, miškuose, upių šlaituose. Natūraliai auga Europoje, Kaukaze, Sibire. Vaistinė žaliava – džiovinti gudobeli lapai ir žiedai. Iš jų gaminami užpilai ir nuovirai, tinktūros, ekstraktai, tabletės.
Eukaliptas (Eucalyptus globulus) – tai greitai augantis visžalis medis, savaime augantis Australijoje ir gretimuose salose, auginamas viso pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Kaip vaistinė žaliava vartojami eukalipto lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kuris pasižymi bakterijas naikinančiu, priešuždegiminiu poveikiu.
Paprastasis erškėtis (Rosa canina) – tai daugiametis, dygliuotas, pakelėse, miškuose, kirtimuose paplitęs krūmas. Vaistinė žaliava – erškėčio vaisiai, renkami rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Juose gausu vitaminų (C, B2, K, E ), mineralinių medžiagų (kalis, kalcis, magnis, geležis) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Beržas – tai vienas dažniausių Lietuvoje natūraliai augančių medžių. Medicinoje naudojamos dvi beržų rūsys: plaukuotasis beržas (Betula pubescens) ir karpotasis beržas (Betula pendula). Vaistinė žaliava – beržų lapai ir pumpurai. Beržų lapai skinami gegužės mėnesį, pumpurai – vasario – kovo mėnesiais. Beržų lapų ir pumpurų preparatai vartojami kaip dezinfekuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) – tai visiems gerai pažįstamas Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava – ąžuolo žievė, kuri lupama anksti pavasarį prieš skleidžiantis lapams. Ąžuolo žievės preparatai vartojami kaip sutraukiantys, priešuždegiminiai. Ąžuolo žievėje esančios medžiagos stabdo puvimo procesus, veikia antibakteriškai.
Paprastasis anyžius (Anisum vulgare) – tai vienmetis iki 50 cm aukščio žolinis augalas, Lietuvoje savaime neaugantis, kultivuojamas kaip vaistinis bei prieskoninis augalas. Vaistinė žaliava – anyžiaus vaisiai. Vaisiuose gausu eterinio aliejaus (apie 6 proc.), bei riebalinio aliejaus (10-20 proc.).
Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – tai daugiametis visžalis uoginis puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, dažnas ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – mėlynių vaisiai ir lapai. Mėlynių vaisiuose kaupiasi pektinai, raugai, organinės rūgštys, antocianai, vitaminai. Lapuose randama flavanoidų, vitamino C ir kt. Mėlynės dėl sudėtyje esančių raugų ir organinių rūgščių pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl tinka esant viduriavimui.
Paprastasis kmynas (Carum carvi) – tai dvimetis arba daugiametis iki 1 m aukščio augalas, plačiai palitęs pievose, laukuose, pakelėse. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – kmyno vaisiai (sėklos). Jose gausu eterinio aliejaus, flavanoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.