Kategorijos archyvai: Vaistažolės

Kmynas

Paprastasis kmynas (Carum carvi) – tai dvimetis arba daugiametis iki 1 m aukščio augalas,  plačiai palitęs pievose, laukuose, pakelėse. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – kmyno vaisiai (sėklos). Jose gausu eterinio aliejaus, flavanoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. 

Kiaulpienė

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose, Šiaurės Amerikoje. Kiaulpienės lapuose daug vitaminų – A, B grupės, C, D, taip pat mineralų – geležies, kalio, cinko. Jauni kiaulpienės lapai gali būti naudojami maisto gamyboje. Vaistinė žaliava – kiaulpienės šaknys. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Amerikos indėnai ją… Skaityti daugiau »

Kraujažolė

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) – tai iki 70 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, plačiai paplitęs pakelėse, pievose, Lietuvoje labai dažnas. Vaistinė žaliava – kraujažolių žolė ir žiedynai, renkami liepos mėnesį augalui žydint. Žolėje gausu eterinio aliejaus, alkaloidų, raugų, inulino, karotinoidų, vitamino C, vitamino K ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Čiobrelis

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) – tai daugiametis 10-30 cm aukščio puskrūmis, augantis sausuose pušynuose, pakelėse, smėlynuose, kalvų šlaituose. Dažnas Lietuvoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – džiovinta čiobrelių žolė, kuri pjaunama augalui žydint. Pagrindinė čiobrelių veiklioji medžiaga – eterinis aliejus, kuris lemia čiobrelio antiseptinį, dezinfekuojantį ir raminantį poveikį.

Dilgėlė

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – tai Lietuvoje plačiai paplitusi piktžolė, auganti patvoriuose, šiukšlynuose, pievose, miškuose, užauganti iki 1,5 m aukščio. Vaistinė žaliava – dilgėlių žolė, šaknys ir vaisiai. Dilgėlė pjaunama birželio – rugpjūčio mėnesiais, šaknys kasamos rudenį arba pavasarį, vaisiai renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Debesylas

Didysis debesylas (Inula helenium) – tai daugiametis 0,5 – 1,5 m aukščio augalas, auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Vaistinė žaliava – debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Juose kaupiasi eterinis aliejus, inulinas, gleivės, vitaminas E, flavanoidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Šalavijas

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – tai daugiametis iki 0,6 m aukščio stipraus kvapo augalas, natūraliai augantis viduržemio jūros šalyse, balkanuose, Kaukaze, Lietuvoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – šalavijų lapai. Juose kaupiasi eterinis aliejusraugai, flavanoidai, vitaminas B1, nikotino rūgštis ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. 

Avietė

Paprastoji avietė (rubus idaeus) – tai 1-2 m. aukščio puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – aviečių vaisiai ir lapai. Vaisiai renkami liepą – rugpjūtį, lapai – birželį – rugsėjį. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti arba šaldyti.

Ajeras

Balinis ajeras (Acorus calamus) yra daugiametis ežerų, upių ir tvenkinių pakraščiuose augantis augalas. Kaip vaistinė žaliava naudojami ajero šakniastiebiai. Ajero šakniastiebių preparatai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, žadina apetitą, veikia priešuždegimiškai, naikina bakterijas.

Takažolė

Paprastoji takažolė (Polygonum aviculare) – tai labai plačiai paplitęs Lietuvoje augalas, augantis dažnai mindomose vietose – ant takų, pakelėse. Vaistinė žaliava – takažolės žolė. Joje kaupiasi flavanoidai, gleivės, vitaminas K, karotinoidai, mineralinės medžiagos, dervos  ir kt. 

Meškauogė

Meškauogė (Arctostaphylos uva ursi) – tai visžalis krūmokšnis, augantis Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos miškuose. Meškauogė gydymui buvo naudojama jau Amerikos vietinių gyventojų – indėnų. Kol nebuvo atrasti antibiotikai tai buvo pagrindinis vaistas šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimui gydyti.

Bruknė

Bruknė (vaccinium vitis – idaea) – tai daugiametis visžalis iki 25 cm aukščio uoginis krūmokšnis, augantis miškuose. Vaistinė žaliava – bruknių lapai ir vaisiai. Bruknės pasižymi priešuždegiminiu, antiseptiniu bei šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

Medetka

Vaistinė medetka (Calendulla officinalis)  – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, ryškiais geltonais  ar oranžiniais žiedais, auginamas soduose ir daržuose beveik visame pasaulyje. Vaistinė žaliava – medetkų žiedai. Juose kaupiasi eterinis aliejus, flavanoidai, karotinoidai, gleivės, polisacharidai, raugai ir kt. 

Apynys

Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – tai daugiametis žolinis vijoklinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakrantėse, paplitęs visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – apynių spurgai. Iš jų gaminami užpilai, nuovirai, taip pat įeina į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį. Apyniai taip pat naudojami alaus gamyboje bei kosmetikoje.

Melisa

Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – tai žolinis iki 1 metro aukščio augalas, turintis malonų citrinos kvapą. Melisų preparatai veikia raminančiai esant nerimui ir nemigai, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina virškinamojo trakto spazmus. Vaistinė žaliava – melisų lapai. Iš jų ruošiami užpilai, jų dedama į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį.

Ramunė (ramunėlė, vaistinė ramunė)

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita), liaudyje vadinama tiesiog ramunėle, natūraliai auganti aptinkama retai, auginama soduose ir daržuose. Vaistinė ramunė – vienas iš plačiausiai naudojamų vaistinių augalų.  Ramunėlė buvo vartojama senovės Graikijos ir Romos gydytojų.

Jonažolė

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – tai visoje Lietuvoje paplitęs žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais visą vasarą. Vaistinė žaliava – jonažolių antžeminė dalis. Jonažolės preparatai ypač vertinami dėl antidepresinio poveikio. Jonažolė yra vienas iš efektyviausių natūralių antidepresantų.

Valerijonas

Vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis) yra daugiametis iki 2 metrų aukščio žolinis augalas, augantis Lietuvoje, Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje ir kt. Valerijonas yra vienas seniausiai gydymui vartojamų augalų – medicinoje jie vartojami jau beveik 2000 metų.

Ginkmedis

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – tai 30-40 metrų aukščio medis, kilęs iš Kinijos ir Japonijos, gyvenantis net 1000-4000 metų. Vaistinė žaliava – ginkmedžių lapai. Jų gydomosios savybės žinomos nuo netmenamų laikų. Yra duomenų, kad ginkmedis kaip vaistas naudojamas apie 5000 metų. 

Imbieras

Imbieras (Zingiber officinale) Azijos medicinoje naudojamas tūkstančius metų. Kinijoje imbieras buvo naudojamas virškinimui pagerinti, pykinimui slopinti, viduriuojant. Nuo seno imbieras vartojamas artritui gydyti. Imbieras vertinamas kaip prieskoninis augalas.

Alavijas

Medėjantysis alavijas (Aloe arborescens), liaudiškai vadinamas alijošiumi – tai daugiametis visžalis sukulentas, natūraliai augantis Afrikoje, Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, Europoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Alavijas  gydymui buvo naudojamas tūkstančius metų. Juo buvo gydomi nudegimai, žaizdos, odos uždegimai, taip pat vidurių užkietėjimas. Tai vienas plačiausiai naudojamų vaistinių augalų šiuolaikinėje medicinoje.

Fitoterapija – kas tai?

Fitoterapija, arba vaistažolių medicina – tai gydymas augalų dalimis: lapais, žiedais, sėklomis, žieve, šaknimis. Tai seniausias pasaulyje žinomas gydymo būdas. Nors augaliniai vaistai negali būti vienintelis pasirinkimas gydant sunkias ūmines ligas, tačiau jie gali būti vartojami kaip pagalbinė priemonė kartu su cheminiais vaistais. Fitoterapija taip pat tinka ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui ir lengviems kasdieniniams negalavimams lengvinti bei organizmo… Skaityti daugiau »