Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose, Šiaurės Amerikoje. Kiaulpienės lapuose daug vitaminų – A, B grupės, C, D, taip pat mineralų – geležies, kalio, cinko. Jauni kiaulpienės lapai gali būti naudojami maisto gamyboje. Vaistinė žaliava – kiaulpienės šaknys. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Amerikos indėnai ją… Skaityti toliau »
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) – tai iki 70 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, plačiai paplitęs pakelėse, pievose, Lietuvoje labai dažnas. Vaistinė žaliava – kraujažolių žolė ir žiedynai, renkami liepos mėnesį augalui žydint. Žolėje gausu eterinio aliejaus, alkaloidų, raugų, inulino, karotinoidų, vitamino C, vitamino K ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) – tai daugiametis 10-30 cm aukščio puskrūmis, augantis sausuose pušynuose, pakelėse, smėlynuose, kalvų šlaituose. Dažnas Lietuvoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – džiovinta čiobrelių žolė, kuri pjaunama augalui žydint. Pagrindinė čiobrelių veiklioji medžiaga – eterinis aliejus, kuris lemia čiobrelio antiseptinį, dezinfekuojantį ir raminantį poveikį.
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – tai Lietuvoje plačiai paplitusi piktžolė, auganti patvoriuose, šiukšlynuose, pievose, miškuose, užauganti iki 1,5 m aukščio. Vaistinė žaliava – dilgėlių žolė, šaknys ir vaisiai. Dilgėlė pjaunama birželio – rugpjūčio mėnesiais, šaknys kasamos rudenį arba pavasarį, vaisiai renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais.
Didysis debesylas (Inula helenium) – tai daugiametis 0,5 – 1,5 m aukščio augalas, auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Vaistinė žaliava – debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Juose kaupiasi eterinis aliejus, inulinas, gleivės, vitaminas E, flavanoidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – tai daugiametis iki 0,6 m aukščio stipraus kvapo augalas, natūraliai augantis viduržemio jūros šalyse, balkanuose, Kaukaze, Lietuvoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – šalavijų lapai. Juose kaupiasi eterinis aliejusraugai, flavanoidai, vitaminas B1, nikotino rūgštis ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.
Paprastoji avietė (rubus idaeus) – tai 1-2 m. aukščio puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – aviečių vaisiai ir lapai. Vaisiai renkami liepą – rugpjūtį, lapai – birželį – rugsėjį. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti arba šaldyti.
Balinis ajeras (Acorus calamus) yra daugiametis ežerų, upių ir tvenkinių pakraščiuose augantis augalas. Kaip vaistinė žaliava naudojami ajero šakniastiebiai. Ajero šakniastiebių preparatai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, žadina apetitą, veikia priešuždegimiškai, naikina bakterijas.
Vaistinė medetka (Calendulla officinalis) – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, ryškiais geltonais ar oranžiniais žiedais, auginamas soduose ir daržuose beveik visame pasaulyje. Vaistinė žaliava – medetkų žiedai. Juose kaupiasi eterinis aliejus, flavanoidai, karotinoidai, gleivės, polisacharidai, raugai ir kt.
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – tai 30-40 metrų aukščio medis, kilęs iš Kinijos ir Japonijos, gyvenantis net 1000-4000 metų. Vaistinė žaliava – ginkmedžių lapai. Jų gydomosios savybės žinomos nuo netmenamų laikų. Yra duomenų, kad ginkmedis kaip vaistas naudojamas apie 5000 metų.
Imbieras (Zingiber officinale) Azijos medicinoje naudojamas tūkstančius metų. Kinijoje imbieras buvo naudojamas virškinimui pagerinti, pykinimui slopinti, viduriuojant. Nuo seno imbieras vartojamas artritui gydyti. Imbieras vertinamas kaip prieskoninis augalas.
Medėjantysis alavijas (Aloe arborescens), liaudiškai vadinamas alijošiumi – tai daugiametis visžalis sukulentas, natūraliai augantis Afrikoje, Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, Europoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Alavijas gydymui buvo naudojamas tūkstančius metų. Juo buvo gydomi nudegimai, žaizdos, odos uždegimai, taip pat vidurių užkietėjimas. Tai vienas plačiausiai naudojamų vaistinių augalų šiuolaikinėje medicinoje.
Fitoterapija, arba vaistažolių medicina – tai gydymas augalų dalimis: lapais, žiedais, sėklomis, žieve, šaknimis. Tai seniausias pasaulyje žinomas gydymo būdas. Nors augaliniai vaistai negali būti vienintelis pasirinkimas gydant sunkias ūmines ligas, tačiau jie gali būti vartojami kaip pagalbinė priemonė kartu su cheminiais vaistais. Fitoterapija taip pat tinka ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui ir lengviems kasdieniniams negalavimams lengvinti bei organizmo… Skaityti toliau »