Kiaulpienė

Parengė | 13 liepos, 2008

KiaulpienėPaprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose, Šiaurės Amerikoje. Kiaulpienės lapuose daug vitaminų – A, B grupės, C, D, taip pat mineralų – geležies, kalio, cinko. Jauni kiaulpienės lapai gali būti naudojami maisto gamyboje. Vaistinė žaliava – kiaulpienės šaknys. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Amerikos indėnai ją naudojo patinimams mažinti, inkstų ligoms gydyti, virškinimui gerinti, taip pat nuo rėmens.

Kiniečių medicinoje kiaulpiene buvo gydomi virškinimo sutrikimai, taip pat krūties uždegimai maitinančioms moterims. Kiaulpienė taip pat buvo naudojama laktacijai skatinti.

Šiandien yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių kiaulpienės poveikį sveikatai.

Kiaulpienė skatina druskų ir vandens išssiskyrimą per inkstus, todėl gali būti vartojama kaip papildoma priemonė esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams. Kiaulpienės privalumas lyginant su sintetiniais šlapimo išssiskyrimą skatinančiais vaistais – ji yra kalio šaltinis. Vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus kartu pašalinamas ir organizmui reikalingas kalis. Vartojant kiaulpienę kalio praradimas yra kompensuojamas.

Kiaulpienės šaknys skatina skrandžio veiklą, tulžies išssiskyrimą,  gerina apetitą. Kiaulpienių šaknų nuoviras turi atsikosėjimą gerinantų poveikį.

Pavasarį kiaulpienės lapais galima papildyti salotas. Juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Atsikosėjimui gerinti galima vartoti kiaulpienės šaknų nuovirą.

Paskutinį kartą atnaujinta 6 vasario, 2020

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *