Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų žmogaus organizmui. Tai riebaluose tirpus vitaminas, dėl šios savybės galintis kauptis žmogaus riebaliniame audinyje ir išsiskirti ilgą laiką. Yra 2 vitamino D formos – vitaminas D3 (gyvulinės kilmės cholekalciferolis) ir vitaminas D2 (augalinės kilmės ergokalciferolis).
Vitamino D šaltiniai
Vitaminas D saulės spinduliams veikiant odą sintetinamas iš cholesterolio, todėl jis kartais dar vadinamas „saulės vitaminu“. Deja, natūraliai pagaminamo vitamino D pakanka tik netoli pusiaujo esančių valstybių gyventojams, būnantiems pakankamai laiko saulėje. Lietuvoje ir kitose Rytų bei Šiaurės europos šalyse didžioji populiacijos dalis neturi galimybės tiek laiko būti saulėje, kad pasigamintų pakankamas kiekis vitamino D, be to, vitaminas D nesigamina odą ištepus apsauginiais kremais su UV spindulių filtru. Šiek tiek vitamino D galima gauti ir su maistu. Vitaminas D3 yra randamas gyvulinės kilmės produktuose (riebioje žuvyje, kiaušinio trynyje) ir yra organizmo įsisavinamas beveik dvigubai geriau nei augalinės kilmės vitaminas D2. Vitaminas D2 randamas kai kuriuose augaluose, grybuose ir mielėse.
Vitaminas D: funkcijos
Vitaminas D svarbus kalcio, magnio, fosforo įsisavinimui. Vitaminas D kūdikiams ir vaikams padeda išvengti rachito. Vitaminas D taip pat svarbus imunitetui, nervų sistemos veiklai. Vitaminas D padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, todėl svarbus diabeto prevencijai ir kontrolei. Vitaminas D svarbus ląstelių dalijimosi reguliavime, dėl to gali padėti sustabdyti nekontroliuojamą vėžinių ląstelių dauginimąsi ir užkirsti kelią onkologinių ligų išsivystymui. Vitamino D trūkumas taip pat siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, reumatoidinio artrito, depresijos, alzheimerio ligos, autizmo, išsėtinės sklerozės rizika, tačiau duomenų kol kas nepakanka, daugelyje šalių atliekami išsamesni tyrimai.
Vitamino D trūkumo simptomai
Didžioji dalis Europos populiacijos negauna pakankamai vitamino D net ir vasarą. Kadangi vitamino D trūkumo simptomai pradžioje yra neryškūs, gali prireikti net dešimtmečio, kol trūkumas pastebimas, tačiau pažeidimai jau gali būti nepataisomi.
Kaulų ir raumenų skausmas. Trūkstant vitamino D sutrinka kalcio, magnio, fosforo įsisavinimas. Vitamino D trūkumas siejamas ir su padidėjusia osteoporozės rizika, sumažėjusiu kaulų tankiu ir padidėjusia kaulų lūžių tikimybe, kaulų ir raumenų skausmu. Viena ryškiausių ir skaudžiausių vitamino D trūkumo pasekmių – rachitas, pasireiškiantis deformuotomis galūnėmis, krūtinės ląsta, pakitusia kaukolės forma. Rachitas išsivysto kai augant kaului vaikai negauna pakankamai vitamino D, dėl to prasčiau įsisavinamas kalcis, kaulai tampa minkštesni ir deformuojasi. Rachito profilaktikai visiems kūdikiams ir vaikams rekomenduojama skirti vitamino D papildų.
Dažnas sirgimas kvėpavimo takų ligomis. Dažnas sirgimas peršalimu, bronchitu, plaučių uždegimu taip pat gali būti vitamino D trūkumo požymis.
Nuovargis. Trūkstant vitamino D gali pasireikšti nuovargis, kuris pavartojus maisto vitamino D maisto papildų praeina.
Bloga nuotaika, depresija.
Plaukų slinkimas, odos problemos, sulėtėjęs žaizdų gijimas.
Vitamino D trūkumo požymiai pakankamai dažni ir nėra specifiniai, todėl norint sužinoti ar vitamino D kiekis kraujyje pakankamas, rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą.
Vitamino D 3 norma krayjyje – 75-125 nmol/l.
Rekomenduojamos vitamino D3 paros normos:
- Kūdikiams 0 – 12 mėnesių – 10 mikrogramų (400 tarptautinių vienetų)
- Vaikams ir suaugusiems 1 – 70 metų – 15 mikrogramų (600 tarptautinių vienetų)
- Vyresniems nei 70 metų suaugusiems ir nėščioms moterims – 20 mikrogramų (800 tarptautinių vienetų)
Kadangi vitaminas D kaupiasi organizmo riebaluose, nebūtina jo vartoti kasdien ištisus metus po vienodą dozę. Rinkoje yra įvairių stiprumų ir formų maisto papildų – kapsulės, lašelai, purškalai. Esant dideliam trūkumui gydytojas gali skirti didelių dozių (25000 – 50000) vaistinius preparatus geriamomis ampulėmis, vartojamus kartą per savaitę, kartą per 3 mėnesius ar net kartą per pusmetį.