Kategorijos archyvai: Alerginės ligos

Alerginės ligos.

Alerginė sloga ir jos gydymas

Alerginė sloga (šienligė) – tai kvėpavimo takų alergija, pasireiškianti čiauduliu, nosies gleivinės paburkimu, niežuliu, vandeningomis išskyromis iš nosies, ausų užgulimu, akių ašarojimu, spaudimu kaktoje ir skruostuose.

Dilgėlinė

Dilgėlinė (urticaria) – tai staigus odos bėrimas su niežuliu pasireiškiantis balsvomis ar rausvomis dėmėmis (ruplėmis) ir nedideliu odos paviršiaus patinimu. Gali pakilti temperatūra (38 – 39 laipsniai), svaigti galva, pykinti, skaudėti sąnarius. Ruplės gali būti įvairaus dydžio – nuo smeigtuko galvutės iki delno. Po kelių valandų bėrimai išnyksta be pėdsakų.

Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas – tai sisteminė viso organizmo alerginė reakcija į patekusį alergeną, kuriai būdinga pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs kraujospūdis, kvėpavimo sutrikimai.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kurį sukelia tiesiogiai ant odos patekęs alergenas. Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti cheminės medžiagos (metalai, plastmasės, klijai,pesticidai ir kt),  kosmetikos priemonės, sąlytis su maistu (jo nevalgant), augalai ir kt. Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia odos paraudimu, patinimu, bėrimu (mazgeliais, pūslelėmis), odos pleiskanojimu, šlapiavimu, niežuliu, deginimu.

Alerginis konjuktyvitas ir jo gydymas

Alerginis konjuktyvitas – tai alerginės kilmės akies gleivinės ir vokų uždegimas, pasireiškiantis niežuliu, paraudimu ir specifinių išskyrų išsiskyrimu iš akies, padidėjusiu ašarojimu. Tai dažniausiai sezoninis susirgimas, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Dažnai alerginis konjuktyvitas pasireiškia kartu su alergine sloga.  Alerginį konjuktyvitą gali sukelti žiedadulkės, kontaktiniai lešiai, cigarečių dūmai, užterštas oras ir kiti faktoriai.

Vaistai nuo alergijos. Alergija ir jos gydymas.

Alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas kuriai nors cheminei medžiagai ar fiziniam faktoriui (alergenui), jam antrą kartą paveikus organizmą. Alergenui patekus į organizmą išsiskiria cheminė medžiaga – histaminas, kuri sukelia nemalonius alergijos simptomus. Vaistų nuo alergijos poveikis paremtas histamino išsiskyrimo slopinimu, todėl antialerginiai vaistai dar vadinami antihistamininiais vaistais.