Kategorijų archyvai: Vaistažolės

Jonažolė (Hypericum perforatum) – vaistinis augalas, geriausiai žinomas dėl poveikio nuotaikai ir depresijos simptomams. Jonažolių preparatai vartojami esant lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos simptomams, nervinei įtampai ir emociniam išsekimui. Nors jonažolė yra augalinis preparatas, jos poveikis nėra silpnas. Ji gali sąveikauti su daugybe vaistų ir sumažinti jų veiksmingumą. Todėl prieš pradedant vartoti jonažolę ypač svarbu įvertinti kitus vartojamus… Skaityti toliau »

Margainis (Silybum marianum) – vienas geriausiai žinomų ir plačiausiai kepenų funkcijai palaikyti vartojamų vaistinių augalų. Margainio vaisiuose yra vertingas biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas – silimarinas, kuris pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra pagrindinė priežastis, kodėl margainis taip dažnai siejamas su kepenų sveikata. Margainis Europoje turi ilgą vartojimo istoriją. Jo preparatai vartojami kepenų funkcijai palaikyti, virškinimui gerinti, o silimarino poveikis… Skaityti toliau »

Melisa (Melissa officinalis) – viena populiariausių vaistažolių Europoje, vertinama dėl malonaus citrinų aromato ir raminamųjų savybių. Ji nuo seno naudojama liaudies medicinoje, o šiandien jos poveikį vis dažniau tiria ir moksliniai tyrimai. Melisos arbata, ekstraktai bei eterinis aliejus gali padėti sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Kas yra melisa? Melisa – daugiametis notrelinių šeimos… Skaityti toliau »

Vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo naudojamos jau seniai – tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Kai kurios jų gali padėti skatinti skysčių pasišalinimą, apsaugoti nuo bakterijų ar sumažinti diskomfortą esant uždegimui. Šlapimo takų uždegimas (dažniausiai vadinamas cistitu arba šlapimo pūslės uždegimu) yra viena dažniausių infekcijų, ypač tarp moterų. Jis gali sukelti nemalonų deginimo jausmą šlapinantis, dažną norą šlapintis ir… Skaityti toliau »

Vidurių užkietėjimas – vis dažniau pasitaikantis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas. Per mažas skysčių vartojimas, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas, nesubalansuota mityba, kai kurie vaistai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Arbata nuo vidurių užkietėjimo – tinkamas būdas kovoti su šia problema. Dažniausia vidurių užkietėjimui gydyti vartojamos vaistažolės – sena ir šaltekšnis. Senos arbata nuo vidurių užkietėjimo Sena (cassia) – tai… Skaityti toliau »

Nuolatinis stresas, įtampa, nerimas ir miego sutrikimai – vis dažnesnės šiuolaikinio žmogaus problemos. Lengviems nervinės sistemos sutrikimams palengvinti daugelis renkasi natūralias priemones, o vaistažolės nervų sistemai yra vienos populiariausių. Tokie augalai kaip valerijonas, melisa, sukatžolė, levanda ar apyniai nuo seno naudojami siekiant sumažinti nervinę įtampą, pagerinti miego kokybę ir padėti organizmui atsipalaiduoti. Šiandien jų poveikį vis dažniau patvirtina… Skaityti toliau »

Ramunėlė, arba vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla, Matricaria recutita) yra viena geriausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų vaistažolių Lietuvoje. Liaudyje ji vadinama tiesiog ramunėle. Ramunėlės nauda sveikatai buvo žinoma dar senovės Graikijos ir Romos gydytojų. Natūraliai gamtoje vaistinė ramunė aptinkama retai, auginama soduose ir daržuose, taip pat kultivuojama kaip vaistinis augalas. Ji tradiciškai vartojama dėl savo švelnaus poveikio virškinimui, nervų… Skaityti toliau »

Pušų pumpurai – nuo seno liaudies medicinoje vertinama vaistinė augalinė žaliava, naudojama kvėpavimo takų sveikatai palaikyti. Iš jų ruošiamos arbatos, sirupai, užpilai, o veikliosios medžiagos taip pat naudojamos kai kurių augalinių vaistinių preparatų sudėtyje. Nors pušų pumpurai dažniausiai siejami su kosulio ir peršalimo simptomų lengvinimu, jų sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos gali pasižymėti ir kitomis organizmui naudingomis savybėmis.… Skaityti toliau »

Beržas (Betula) – Lietuvoje plačiai paplitęs medis, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Gydymo tikslais naudojami beržo lapai, pumpurai ir sula, tačiau geriausiai žinomas yra beržo lapų vartojimas. Beržo lapuose yra flavonoidų, fenolinių rūgščių, taninų ir kitų augalinių junginių. Dėl jų beržo lapų preparatai tradiciškai vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti ir šlapimo takams praplauti. Beržo lapų nauda Beržo lapai yra… Skaityti toliau »

Ąžuolo žievė – tradicinėje medicinoje nuo seno naudojama augalinė žaliava, gaunama iš paprastojo ąžuolo (Quercus robur). Dėl sutraukiančių savybių ąžuolo žievės preparatai dažniausiai naudojami esant lengvam viduriavimui, nedideliems odos uždegimams, paviršinėms žaizdoms bei burnos ir gerklės gleivinės sudirgimui. Vaistinei žaliavai renkama jaunų ąžuolo šakų žievė. Kuo naudinga ąžuolo žievė? Pagrindinės biologiškai aktyvios ąžuolo žievės medžiagos yra taninai –… Skaityti toliau »

Paprastoji mėlynė (Vaccinium myrtillus) – erikinių šeimos daugiametis krūmokšnis, plačiai paplitęs Lietuvos miškuose. Nors mėlynė geriausiai žinoma dėl tamsiai mėlynų uogų, liaudies medicinoje naudojami ir mėlynių lapai. Vaistinei žaliavai gali būti naudojami mėlynės vaisiai ir lapai. Jų sudėtis ir tradicinis vartojimas skiriasi, todėl mėlynių lapų nereikėtų vertinti taip pat kaip uogų ar koncentruoto mėlynių ekstrakto. Kaip atrodo paprastoji… Skaityti toliau »

Fitoterapija – tai vaistinių augalų ir iš jų pagamintų preparatų naudojimas sveikatos sutrikimų profilaktikai ar gydymui. Paprasčiau tariant, tai gydymas augalinės kilmės priemonėmis. Vaistiniai augalai žmonių gydymui naudojami tūkstančius metų. Tačiau šiuolaikinė fitoterapija nėra vien liaudies medicinos receptai. Daugelio augalų sudėtis ir poveikis šiandien tiriami laboratorijose ir klinikiniuose tyrimuose, o iš kai kurių gaminami standartizuoti augaliniai vaistiniai preparatai.… Skaityti toliau »