Kategorijų archyvai: Vaistažolės

Vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo

Šlapimo takų uždegimas – labai dažna ir nemaloni problema, dažniausiai pasireiškianti moterims. Stipri, užsitęsusi infekcija gydoma antibiotikais, kurie parduodami tik su receptu, tačiau laiku pradėjus gydymą, gali padėti ir vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo. Vaistažolės pasižymi bakterijas naikinančiu veikimu, taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą neleisdamos mikroorganizmams kauptis šlapimo takuose. Vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo Meškauogė Meškauogė (Arctostaphylos uva… Skaityti toliau »

Arbata nuo vidurių užkietėjimo

Vidurių užkietėjimas – vis dažniau pasitaikantis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas. Per mažas skysčių vartojimas, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas, nesubalansuota mityba, kai kurie vaistai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Arbata nuo vidurių užkietėjimo – tinkamas būdas kovoti su šia problema. Dažniausia vidurių užkietėjimui gydyti vartojamos vaistažolės – sena ir šaltekšnis. Senos arbata nuo vidurių užkietėjimo Sena (cassia) – tai… Skaityti toliau »

Vaistažolės nervų sistemai

Vaistažolės nervų sistemai – saugus pasirinkimas kai reikia pagalbos norint nusiraminti, greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti. Raminamieji vaistai turi daug pašalinių poveikių, ilgai vartojant sukelia priklausomybę, jiems įsigyti reikalingas receptas. Trumpalaikiams nervų sistemos sutrikimams gydyti tinka vaistažolių arbatos, tinktūros ir ekstraktai bei iš jų gaminamos tabletės bei kapsulės. Valerijonas Vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis) yra daugiametis iki 2 metrų… Skaityti toliau »

Ramunė (ramunėlė, vaistinė ramunė)

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita), liaudyje vadinama tiesiog ramunėle, natūraliai auganti aptinkama retai, auginama soduose ir daržuose. Vaistinė ramunė – vienas iš plačiausiai naudojamų vaistinių augalų.  Ramunėlė buvo vartojama senovės Graikijos ir Romos gydytojų.

Taukė (kaulažolė) – nauda sveikatai

Vaistinė taukė (symphytum officinale), dar vadinama kaulažole – tai daugiametis iki 1 m aukščio žolinis augalas, stambiomis ilgomis šaknimis. Taukė paplitus Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – taukės šaknys. Jose kaupiasi inulinas, gleivės, eterinis aliejus, vitaminas A, polisacharidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. 

Ugniažolė

Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus) – tai Lietuvoje plačiai paplitęs iki 1 m aukščio daugiametis žolinis augalas ryškiais geltonais žiedais. Vaistinė žaliava – ugniažolių žolė. Joje kaupiasi alkaloidai, flavanoidai, organinės rūgštys, gleivės, histaminas, cholinas, raugai ir kt. 

Sidabražolė

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – tai daugiametis iki 40 cm aukščio žolinis augalas, augantis beveik visoje Europoje, Sibire, paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sidabražolių šakniastiebiai. Juose kaupiasi rauginės medžiagos, flavanoidai, eterinis aliejus, mineralinės medžiagos ir kt. 

Raudonėlis

Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, paplitęs Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – raudonėlių žolė. Joje kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, vitaminas C ir kt. Raudonėlis pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvirusiniu,  nuskausminamuoju poveikiu,  stiprina žarnyno peristaltiką, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, žadina apetitą, malšina gerklės skausmą, gerina atsikosėjimą ir kvėpavimo takų sekreciją. 

Pavasarinė raktažolė

Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – tai nedidelis, 10-30 cm žolinis augalas, paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Lietuvoje gana retas. Dekoratyviosios raktažolių veislės auginamos gėlynuose. Vaistinė žaliava – raktažolių žiedai ir šaknys. Juose kaupiasi vitaminas C, karotinoidai, mineralinės medžiagos, eterinis aliejus ir kt. 

Pušis

Paprastoji pušis (Pinus silvestris) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs spygliuotis medis. Vaistinė žaliava – pušų pumpurai. Juose randama eterinio aliejaus, vitamino C, karotinoidų. Pušų pumpuruose esantis eterinis aliejus veikia antiseptiškai, priešuždegimiškai, lengvina atsikosėjimą. Pušų pumpurai taip pat skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.

Pipirmėtė

Pipirmėtė (Mentha piperita) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, auginamas kaip vaistinis bei prieskoninis augalas visame pasaulyje. Vaistinė žaliava – pipirmėčių lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra mentolis, taip pat randama flavanoidų, šiek tiek vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Pelynas (kartusis kietis)

Kartusis kietis (pelynas) (Artemisia absinthium) – tai daugiametis aitraus kvapo žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio, paplitęs visoje Lietuvoje pakelėse, palaukėse, sausuose šlaituose. Vaistinė žaliava – pelynų žolė. Joje kaupiasi eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminai, mineralinės medžiagos. 

Pankolis

Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) – tai iki 1,5 m aukščio augalas, paplitęs vakarų ir Pietų Europoje, Balkanuose. Vaistinė žaliava – pankolių vaisiai. Juose gausu eterinio aliejaus. Pankolių vaisiai skatina atsikosėjimą, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja spazmus, veikia raminančiai. Vartojant kartu su kmynais pankolio poveikis sustiprėja. 

Krapų nauda sveikatai

Paprastasis krapas (Anethum graveolens) – tai iki 1.2 metro aukščio vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Lietuvoje auginamas kaip prieskoninis augalas, tačiau vertinama ir krapų nauda sveikatai. Vaistinė žaliava – krapų antžeminė dalis ir vaisiai.

Gyslotis

Plačialapis gyslotis (Plantago major) – tai daugiametis iki 30 cm žolinis augalas, augantis pievose, pakelėse, laukuose, miškuose. Lietuvoje Labai dažnas. Vaistinė žaliava – gysločio lapai. Gysločio lapuose gausu gleivių, rauginių medžiagų, vitaminų, glikozidų, organinių rūgščių ir kt.