Kategorijos archyvai: Vaistažolės

Taukė (kaulažolė) – nauda sveikatai

Vaistinė taukė (symphytum officinale), dar vadinama kaulažole – tai daugiametis iki 1 m aukščio žolinis augalas, stambiomis ilgomis šaknimis. Taukė paplitus Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – taukės šaknys. Jose kaupiasi inulinas, gleivės, eterinis aliejus, vitaminas A, polisacharidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. 

Ugniažolė

Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus) – tai Lietuvoje plačiai paplitęs iki 1 m aukščio daugiametis žolinis augalas ryškiais geltonais žiedais. Vaistinė žaliava – ugniažolių žolė. Joje kaupiasi alkaloidai, flavanoidai, organinės rūgštys, gleivės, histaminas, cholinas, raugai ir kt. 

Sukatžolė

Sukatžolė (Leonurus cardiaca) – tai daugiametis iki 1 m aukščio žolinis augalas, paplitęs visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sukatžolių žolė. Sukatžolė nuo senų laikų vartojama širdies veiklai gerinti, kaip raminanti, tonizuojanti priemonė. Sukatžolė pasižymi stipresniu raminamuoju poveikiu nei valerijonas.

Sidabražolė

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – tai daugiametis iki 40 cm aukščio žolinis augalas, augantis beveik visoje Europoje, Sibire, paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sidabražolių šakniastiebiai. Juose kaupiasi rauginės medžiagos, flavanoidai, eterinis aliejus, mineralinės medžiagos ir kt. 

Raudonėlis

Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, paplitęs Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – raudonėlių žolė. Joje kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, vitaminas C ir kt. Raudonėlis pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvirusiniu,  nuskausminamuoju poveikiu,  stiprina žarnyno peristaltiką, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, žadina apetitą, malšina gerklės skausmą, gerina atsikosėjimą ir kvėpavimo takų sekreciją. 

Raktažolė

Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – tai nedidelis, 10-30 cm žolinis augalas, paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Lietuvoje gana retas. Dekoratyviosios raktažolių veislės auginamos gėlynuose. Vaistinė žaliava – raktažolių žiedai ir šaknys. Juose kaupiasi vitaminas C, karotinoidai, mineralinės medžiagos, eterinis aliejus ir kt. 

Pušis

Paprastoji pušis (Pinus silvestris) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs spygliuotis medis. Vaistinė žaliava – pušų pumpurai. Juose randama eterinio aliejaus, vitamino C, karotinoidų. Pušų pumpuruose esantis eterinis aliejus veikia antiseptiškai, priešuždegimiškai, lengvina atsikosėjimą. Pušų pumpurai taip pat skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.

Pipirmėtė

Pipirmėtė (Mentha piperita) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, auginamas kaip vaistinis bei prieskoninis augalas visame pasaulyje. Vaistinė žaliava – pipirmėčių lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra mentolis, taip pat randama flavanoidų, šiek tiek vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Pelynas (kartusis kietis)

Kartusis kietis (pelynas) (Artemisia absinthium) – tai daugiametis aitraus kvapo žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio, paplitęs visoje Lietuvoje pakelėse, palaukėse, sausuose šlaituose. Vaistinė žaliava – pelynų žolė. Joje kaupiasi eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminai, mineralinės medžiagos. 

Pankolis

Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) – tai iki 1,5 m aukščio augalas, paplitęs vakarų ir Pietų Europoje, Balkanuose. Vaistinė žaliava – pankolių vaisiai. Juose gausu eterinio aliejaus. Pankolių vaisiai skatina atsikosėjimą, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja spazmus, veikia raminančiai. Vartojant kartu su kmynais pankolio poveikis sustiprėja. 

Levanda

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – tai daugiametis iki 60 cm aukščio puskrūmis, savaime augantis viduržemio jūros šalyse, kultivuojamas Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Danijoje, Šiaurės Amerikoje ir kt. Vaistinė žaliava – levandų žiedai. Juose kaupiasi eterinis aliejus, kumarinai, karčiosios medžiagos, flavanoidai ir kt. Levandos veikia antiseptiškai, raminančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, mažina arterinį kraujospūdį.

Krapų nauda sveikatai

Paprastasis krapas (Anethum graveolens) – tai iki 1.2 metro aukščio vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Lietuvoje auginamas kaip prieskoninis augalas, tačiau vertinama ir krapų nauda sveikatai. Vaistinė žaliava – krapų antžeminė dalis ir vaisiai.

Gyslotis

Plačialapis gyslotis (Plantago major) – tai daugiametis iki 30 cm žolinis augalas, augantis pievose, pakelėse, laukuose, miškuose. Lietuvoje Labai dažnas. Vaistinė žaliava – gysločio lapai. Gysločio lapuose gausu gleivių, rauginių medžiagų, vitaminų, glikozidų, organinių rūgščių ir kt. 

Ežiuolė

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) – tai daugiametis iki 1 m aukščio augalas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, Europoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – rausvažiedžių ežiuolių žolė ir šaknys. Rausvažiedės ežiuolės preparatai plačiai vartojami kaip imunitetą stiprinanti priemonė peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Jie pasižymi antibakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu. Gaminami ežiuolės užpilai ir nuovirai, tinktūros, tabletės, ledinukai.

Varnalėša

Didžioji varnalėša (Arctium lappa) – tai Lietuvoje plačiai paplitęs iki 1,5 m aukščio žolinis augalas. Vaistinė žaliava – varnalėšų šaknys. jose gausu polisacharido inulino, flavanoidų, proteinų, gleivių, raugų, cholino, karotinoidų, vitaminų. Varnalėšos šaknyse taip pat randama poliacetileninių junginių, pasižyminčių antibiotikams būdingu poveikiu. 

Šlamutis

Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium) – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais, stiebas apaugęs baltais pūkeliais. Šlamutis paplitęs Vidurio, Rytų, Pietryčių Europoje, Kaukaze, Sibire, Kinijoje ir kt. Lietuvoje dažnas. Vaistinė žaliava – šlamučių žiedynai. Juose kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminas C , karotinoidai, mineralinės medžiagos. 

Našlaitė

Trispalvė našlaitė (Viola tricolor) – tai vienmetis arba dvimetis iki 40 cm aukščio augalas, augantis pievose, miškuose, pakelėse ir kt. Vaistinė žaliava – trispalvių našlaičių žolė. Našlaičių preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti: lengvina atsikosėjimą, skystina bronchų sekretą, skatina prakaitavimą.

Linas

Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) – tai vienmetis kultūrinis augalas, užaugantis iki 1,2 m aukščio. Vaistinė žaliava – linų sėklos. Jose kaupiasi gleivės, riebalinis aliejus, baltymai, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos ir kt.

Liepa

Liepa – tai visiems gerai pažįstamas plačiai Lietuvoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava –  liepų žiedai. Vaistinei žaliavai skinami mažalapės liepos (Tilia cordata) ir didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) žiedynai. Liepų žieduose kaupiasi flavanoidai, raugai, askorbo rūgštis, mineralinės medžiagos ir kt. 

Lakišius

Triskiautis lakišius (Bidens tripartita) – tai vienmetis iki 70 cm aukščio žolinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakraščiuose, išdžiūvusiose pelkėse, dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – triskiaučių lakišių antžeminė dalis. Lakišių žolėje kaupiasi flavanoidai, karotinoidai, karčiosios medžiagos, eterinis aliejus, raugai, mikroelementai ir kt.  

Gudobelė

Gudobelė (Crategus monogyna) – tai daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lietuvoje paplitęs pamiškėse, miškuose, upių šlaituose. Natūraliai auga Europoje, Kaukaze, Sibire. Vaistinė žaliava – džiovinti gudobeli lapai ir žiedai.  Iš jų gaminami užpilai ir nuovirai, tinktūros, ekstraktai, tabletės. 

Eukaliptas

Eukaliptas (Eucalyptus globulus) – tai greitai augantis visžalis medis, savaime augantis Australijoje ir gretimuose salose, auginamas viso pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Kaip vaistinė žaliava vartojami eukalipto lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kuris pasižymi bakterijas naikinančiu, priešuždegiminiu poveikiu.

Erškėtis

Paprastasis erškėtis (Rosa canina) – tai daugiametis, dygliuotas, pakelėse, miškuose, kirtimuose paplitęs krūmas. Vaistinė žaliava – erškėčio vaisiai, renkami rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Juose gausu vitaminų (C, B2, K, E ), mineralinių medžiagų (kalis, kalcis, magnis, geležis) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Beržas

Beržas – tai vienas dažniausių Lietuvoje natūraliai augančių medžių. Medicinoje naudojamos dvi beržų rūsys: plaukuotasis beržas (Betula pubescens) ir karpotasis beržas (Betula pendula). Vaistinė žaliava – beržų lapai ir pumpurai. Beržų lapai skinami gegužės mėnesį, pumpurai – vasario – kovo mėnesiais. Beržų lapų ir pumpurų preparatai vartojami kaip dezinfekuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti  priemonė.

Ąžuolas

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) – tai visiems gerai pažįstamas Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava – ąžuolo žievė, kuri lupama anksti pavasarį prieš skleidžiantis lapams. Ąžuolo žievės preparatai vartojami kaip sutraukiantys, priešuždegiminiai. Ąžuolo žievėje esančios medžiagos stabdo puvimo procesus, veikia antibakteriškai.

Anyžius

Paprastasis anyžius (Anisum vulgare) – tai vienmetis iki 50 cm aukščio žolinis augalas, Lietuvoje savaime neaugantis, kultivuojamas kaip vaistinis bei prieskoninis augalas. Vaistinė žaliava – anyžiaus vaisiai. Vaisiuose gausu eterinio aliejaus (apie 6 proc.), bei riebalinio aliejaus (10-20 proc.).

Sena

Sena (cassia)– tai natūraliai tropiniuose kraštuose augantis augalas, nuo seno vartojamas vidurių užkietėjimui gydyti. Vaistinė žaliava – senos lapai. Juose gausu cheminių medžiagų senozidų, kurie stimuliuoja žarnyno peristaltiką ir skatina žarnų turinį greičiau judėti virškinamuoju traktu. Senos lapai tinka trumpalaikiam vidurių užkietėjimui gydyti. 

Šaltekšnis

Paprastasis šaltekšnis – tai daugiametis krūmas ar medis, plačiai paplitęs Europoje ir Azijoje. Dažnas ir Lietuvoje. Vaistinė žaiava – džiovinta šaltekšnių žievė, kuri lupama anksti pavasarį nuo jaunų šakelių. Šaltekšnių žievė medicinoje naudojama kaip vidurius laisvinantis vaistas esant vidurių užkietėjimui. Ji nedirgina žarnų gleivinės, poveikis pasireiškia po 8-12 valandų. Šaltekšnio žievė kaip vidurius laisvinamasis vaistas gali būti vartojama viena, arba… Skaityti daugiau »

Mėlynė

Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – tai daugiametis visžalis uoginis puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, dažnas ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – mėlynių vaisiai ir lapai. Mėlynių vaisiuose kaupiasi pektinai, raugai, organinės rūgštys, antocianai, vitaminai. Lapuose randama flavanoidų, vitamino C ir kt. Mėlynės dėl sudėtyje esančių raugų ir organinių rūgščių pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl tinka esant viduriavimui.

Kadagys

Paprastasis kadagys (Juniperus communis) – tai daugiametis visžalis augalas, paplitęs pušynuose, mišriuose miškuose, upių ir kalvų šlaituose, auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Kadagys yra vienas iš seniausiai vartojamų vaistinių augalų, gydymui jį naudojo senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Kadagį naudojo ir Šiaurės Amerikos indėnai.