Kategorijų archyvai: Vaistažolės

Melisa: nauda sveikatai, vartojimas ir galimos kontraindikacijos

Atnaujinta | 18 liepos, 2026

Melisa (Melissa officinalis) – viena populiariausių vaistažolių Europoje, vertinama dėl malonaus citrinų aromato ir raminamųjų savybių. Ji nuo seno naudojama liaudies medicinoje, o šiandien jos poveikį vis dažniau tiria ir moksliniai tyrimai. Melisos arbata, ekstraktai bei eterinis aliejus gali padėti sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Kas yra melisa? Melisa – daugiametis notrelinių šeimos… Skaityti toliau »

Vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo

Atnaujinta | 18 gegužės, 2026

Vaistažolės nuo šlapimo takų uždegimo naudojamos jau seniai – tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Kai kurios jų gali padėti skatinti skysčių pasišalinimą, apsaugoti nuo bakterijų ar sumažinti diskomfortą esant uždegimui. Šlapimo takų uždegimas (dažniausiai vadinamas cistitu arba šlapimo pūslės uždegimu) yra viena dažniausių infekcijų, ypač tarp moterų. Jis gali sukelti nemalonų deginimo jausmą šlapinantis, dažną norą šlapintis ir… Skaityti toliau »

Arbata nuo vidurių užkietėjimo

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Vidurių užkietėjimas – vis dažniau pasitaikantis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas. Per mažas skysčių vartojimas, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas, nesubalansuota mityba, kai kurie vaistai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Arbata nuo vidurių užkietėjimo – tinkamas būdas kovoti su šia problema. Dažniausia vidurių užkietėjimui gydyti vartojamos vaistažolės – sena ir šaltekšnis. Senos arbata nuo vidurių užkietėjimo Sena (cassia) – tai… Skaityti toliau »

Vaistažolės nervų sistemai

Atnaujinta | 9 balandžio, 2026

Vaistažolės nervų sistemai – saugus pasirinkimas kai reikia pagalbos norint nusiraminti, greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti. Raminamieji vaistai turi daug pašalinių poveikių, ilgai vartojant sukelia priklausomybę, jiems įsigyti reikalingas receptas. Trumpalaikiams nervų sistemos sutrikimams gydyti tinka vaistažolių arbatos, tinktūros ir ekstraktai bei iš jų gaminamos tabletės bei kapsulės. Valerijonas Vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis) yra daugiametis iki 2 metrų… Skaityti toliau »

Ramunėlė: nauda, poveikis ir vartojimas

Atnaujinta | 18 gegužės, 2026

Ramunėlė, arba vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla, Matricaria recutita) yra viena geriausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų vaistažolių Lietuvoje. Liaudyje ji vadinama tiesiog ramunėle. Ramunėlės nauda sveikatai buvo žinoma dar senovės Graikijos ir Romos gydytojų. Natūraliai gamtoje vaistinė ramunė aptinkama retai, auginama soduose ir daržuose, taip pat kultivuojama kaip vaistinis augalas. Ji tradiciškai vartojama dėl savo švelnaus poveikio virškinimui, nervų… Skaityti toliau »

Vaistinė taukė (kaulažolė): nauda sveikatai, vartojimas, saugumas

Atnaujinta | 18 gegužės, 2026

Vaistinė taukė – kas tai? Vaistinė taukė (symphytum officinale), dar vadinama kaulažole – tai daugiametis iki 1 metro aukščio žolinis augalas, stambiomis ilgomis šaknimis. Taukė paplitus Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – taukės šaknys. Jose kaupiasi alantoinas, flavanoidai, taninai, inulinas, gleivės, eterinis aliejus, vitaminas A, polisacharidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Liaudies medicinoje taukė vartojama jau šimtus metų žaizdų… Skaityti toliau »

Sidabražolė

Atnaujinta | 12 gegužės, 2020

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – tai daugiametis iki 40 cm aukščio žolinis augalas, augantis beveik visoje Europoje, Sibire, paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sidabražolių šakniastiebiai. Juose kaupiasi rauginės medžiagos, flavanoidai, eterinis aliejus, mineralinės medžiagos ir kt.

Raudonėlis

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, paplitęs Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – raudonėlių žolė. Joje kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, vitaminas C ir kt. Raudonėlis pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvirusiniu,  nuskausminamuoju poveikiu,  stiprina žarnyno peristaltiką, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, žadina apetitą, malšina gerklės skausmą, gerina atsikosėjimą ir kvėpavimo takų sekreciją.

Pavasarinė raktažolė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – tai nedidelis, 10-30 cm žolinis augalas, paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Lietuvoje gana retas. Dekoratyviosios raktažolių veislės auginamos gėlynuose. Vaistinė žaliava – raktažolių žiedai ir šaknys. Juose kaupiasi vitaminas C, karotinoidai, mineralinės medžiagos, eterinis aliejus ir kt. 

Pušis

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastoji pušis (Pinus silvestris) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs spygliuotis medis. Vaistinė žaliava – pušų pumpurai. Juose randama eterinio aliejaus, vitamino C, karotinoidų. Pušų pumpuruose esantis eterinis aliejus veikia antiseptiškai, priešuždegimiškai, lengvina atsikosėjimą. Pušų pumpurai taip pat skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.

Pipirmėtė: nauda, vartojimas ir poveikis sveikatai

Atnaujinta | 24 balandžio, 2026

Pipirmėtė (Mentha piperita) – viena populiariausių vaistažolių Lietuvoje, kurios nauda sveikatai vertinama nuo senų laikų. Pipirmėtė dažniausiai naudojama virškinimui gerinti, pykinimui mažinti bei kaip nervų sistemą raminantis augalas. Pipirmėtės nauda sveikatai vertinama nuo senų laikų. Tai vienas iš dažniausiai vartojamų vaistingųjų augalų. Kas yra pipirmėtė Pipirmėtė – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, auginamas kaip vaistinis bei… Skaityti toliau »

Pankolis: nauda sveikatai, vartojimas, pankolių arbata, šalutinis poveikis ir kontraindikacijos

Atnaujinta | 6 liepos, 2026

Pankolis (Foeniculum vulgare) – aromatingas salierinių (Apiaceae) šeimos augalas, nuo seno naudojamas tiek kulinarijoje, tiek tradicinėje medicinoje. Medicininiais tikslais dažniausiai vartojamos pankolio vaisiai (sėklos), iš kurių ruošiama arbata, gaminami augaliniai preparatai ir eterinis aliejus. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad pankolis gali padėti esant lengviems virškinimo sutrikimams, pilvo pūtimui, virškinamojo trakto spazmams ir menstruacijų spazmams. Kas yra pankolis? Pankolis… Skaityti toliau »

Gyslotis

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Plačialapis gyslotis (Plantago major) – tai daugiametis iki 30 cm žolinis augalas, augantis pievose, pakelėse, laukuose, miškuose. Lietuvoje Labai dažnas. Vaistinė žaliava – gysločio lapai. Gysločio lapuose gausu gleivių, rauginių medžiagų, vitaminų, glikozidų, organinių rūgščių ir kt.

Ežiuolė

Atnaujinta | 1 gegužės, 2026

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) – tai daugiametis iki 1 m aukščio augalas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, Europoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – rausvažiedžių ežiuolių žolė ir šaknys. Rausvažiedės ežiuolės preparatai plačiai vartojami kaip imunitetą stiprinanti priemonė peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Jie pasižymi antibakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu. Gaminami ežiuolės užpilai ir nuovirai, tinktūros, tabletės, ledinukai.

Varnalėša

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Didžioji varnalėša (Arctium lappa) – tai Lietuvoje plačiai paplitęs iki 1,5 m aukščio žolinis augalas. Vaistinė žaliava – varnalėšų šaknys. jose gausu polisacharido inulino, flavanoidų, proteinų, gleivių, raugų, cholino, karotinoidų, vitaminų. Varnalėšos šaknyse taip pat randama poliacetileninių junginių, pasižyminčių antibiotikams būdingu poveikiu.

Šlamutis

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium) – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais, stiebas apaugęs baltais pūkeliais. Šlamutis paplitęs Vidurio, Rytų, Pietryčių Europoje, Kaukaze, Sibire, Kinijoje ir kt. Lietuvoje dažnas. Vaistinė žaliava – šlamučių žiedynai. Juose kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminas C , karotinoidai, mineralinės medžiagos.

Našlaitė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Trispalvė našlaitė (Viola tricolor) – tai vienmetis arba dvimetis iki 40 cm aukščio augalas, augantis pievose, miškuose, pakelėse ir kt. Vaistinė žaliava – trispalvių našlaičių žolė. Našlaičių preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti: lengvina atsikosėjimą, skystina bronchų sekretą, skatina prakaitavimą.

Liepa

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Liepa – tai visiems gerai pažįstamas plačiai Lietuvoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava –  liepų žiedai. Vaistinei žaliavai skinami mažalapės liepos (Tilia cordata) ir didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) žiedynai. Liepų žieduose kaupiasi flavanoidai, raugai, askorbo rūgštis, mineralinės medžiagos ir kt.

Lakišius

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Triskiautis lakišius (Bidens tripartita) – tai vienmetis iki 70 cm aukščio žolinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakraščiuose, išdžiūvusiose pelkėse, dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – triskiaučių lakišių antžeminė dalis. Lakišių žolėje kaupiasi flavanoidai, karotinoidai, karčiosios medžiagos, eterinis aliejus, raugai, mikroelementai ir kt.

Gudobelė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Gudobelė (Crategus monogyna) – tai daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lietuvoje paplitęs pamiškėse, miškuose, upių šlaituose. Natūraliai auga Europoje, Kaukaze, Sibire. Vaistinė žaliava – džiovinti gudobeli lapai ir žiedai.  Iš jų gaminami užpilai ir nuovirai, tinktūros, ekstraktai, tabletės.

Eukaliptas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Eukaliptas (Eucalyptus globulus) – tai greitai augantis visžalis medis, savaime augantis Australijoje ir gretimuose salose, auginamas viso pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Kaip vaistinė žaliava vartojami eukalipto lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kuris pasižymi bakterijas naikinančiu, priešuždegiminiu poveikiu.

Erškėtis

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastasis erškėtis (Rosa canina) – tai daugiametis, dygliuotas, pakelėse, miškuose, kirtimuose paplitęs krūmas. Vaistinė žaliava – erškėčio vaisiai, renkami rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Juose gausu vitaminų (C, B2, K, E ), mineralinių medžiagų (kalis, kalcis, magnis, geležis) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Beržas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Beržas – tai vienas dažniausių Lietuvoje natūraliai augančių medžių. Medicinoje naudojamos dvi beržų rūsys: plaukuotasis beržas (Betula pubescens) ir karpotasis beržas (Betula pendula). Vaistinė žaliava – beržų lapai ir pumpurai. Beržų lapai skinami gegužės mėnesį, pumpurai – vasario – kovo mėnesiais. Beržų lapų ir pumpurų preparatai vartojami kaip dezinfekuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti  priemonė.

Ąžuolas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) – tai visiems gerai pažįstamas Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava – ąžuolo žievė, kuri lupama anksti pavasarį prieš skleidžiantis lapams. Ąžuolo žievės preparatai vartojami kaip sutraukiantys, priešuždegiminiai. Ąžuolo žievėje esančios medžiagos stabdo puvimo procesus, veikia antibakteriškai.

Anyžius

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastasis anyžius (Anisum vulgare) – tai vienmetis iki 50 cm aukščio žolinis augalas, Lietuvoje savaime neaugantis, kultivuojamas kaip vaistinis bei prieskoninis augalas. Vaistinė žaliava – anyžiaus vaisiai. Vaisiuose gausu eterinio aliejaus (apie 6 proc.), bei riebalinio aliejaus (10-20 proc.).

Mėlynė

Atnaujinta | 1 gegužės, 2026

Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – tai daugiametis visžalis uoginis puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, dažnas ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – mėlynių vaisiai ir lapai. Mėlynių vaisiuose kaupiasi pektinai, raugai, organinės rūgštys, antocianai, vitaminai. Lapuose randama flavanoidų, vitamino C ir kt. Mėlynės dėl sudėtyje esančių raugų ir organinių rūgščių pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl tinka esant viduriavimui.

Kmynas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastasis kmynas (Carum carvi) – tai dvimetis arba daugiametis iki 1 m aukščio augalas,  plačiai palitęs pievose, laukuose, pakelėse. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – kmyno vaisiai (sėklos). Jose gausu eterinio aliejaus, flavanoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Kiaulpienė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) – tai plačiai Lietuvoje ir visoje Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose, Šiaurės Amerikoje. Kiaulpienės lapuose daug vitaminų – A, B grupės, C, D, taip pat mineralų – geležies, kalio, cinko. Jauni kiaulpienės lapai gali būti naudojami maisto gamyboje. Vaistinė žaliava – kiaulpienės šaknys. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Amerikos indėnai ją… Skaityti toliau »

Kraujažolė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) – tai iki 70 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, plačiai paplitęs pakelėse, pievose, Lietuvoje labai dažnas. Vaistinė žaliava – kraujažolių žolė ir žiedynai, renkami liepos mėnesį augalui žydint. Žolėje gausu eterinio aliejaus, alkaloidų, raugų, inulino, karotinoidų, vitamino C, vitamino K ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Čiobrelis: nauda sveikatai, vartojimas ir šalutinis poveikis

Atnaujinta | 25 birželio, 2026

Čiobrelio nauda sveikatai vertinama jau nuo senų laikų. Šią vaistažolę dažniausiai prisimename vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Čiobrelio arbatą galime rasti beveik kiekvienoje namų vaistinėlėje. Kas yra čiobrelis? Čiobrelis (Thymus vulgaris) yra daugiametis vaistinis ir prieskoninis augalas. Jis natūraliai auga sausuose pušynuose, pakelėse, smėlynuose, kalvų šlaituose. Dažnas Lietuvoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, šiaurės Amerikoje, taip pat plačiai… Skaityti toliau »

Dilgėlė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – tai Lietuvoje plačiai paplitusi piktžolė, auganti patvoriuose, šiukšlynuose, pievose, miškuose, užauganti iki 1,5 m aukščio. Vaistinė žaliava – dilgėlių žolė, šaknys ir vaisiai. Dilgėlė pjaunama birželio – rugpjūčio mėnesiais, šaknys kasamos rudenį arba pavasarį, vaisiai renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Debesylas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Didysis debesylas (Inula helenium) – tai daugiametis 0,5 – 1,5 m aukščio augalas, auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Vaistinė žaliava – debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Juose kaupiasi eterinis aliejus, inulinas, gleivės, vitaminas E, flavanoidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Šalavijas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – tai daugiametis iki 0,6 m aukščio stipraus kvapo augalas, natūraliai augantis viduržemio jūros šalyse, balkanuose, Kaukaze, Lietuvoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – šalavijų lapai. Juose kaupiasi eterinis aliejusraugai, flavanoidai, vitaminas B1, nikotino rūgštis ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Avietė

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Paprastoji avietė (rubus idaeus) – tai 1-2 m. aukščio puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – aviečių vaisiai ir lapai. Vaisiai renkami liepą – rugpjūtį, lapai – birželį – rugsėjį. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti arba šaldyti.

Ajeras

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Balinis ajeras (Acorus calamus) yra daugiametis ežerų, upių ir tvenkinių pakraščiuose augantis augalas. Kaip vaistinė žaliava naudojami ajero šakniastiebiai. Ajero šakniastiebių preparatai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, žadina apetitą, veikia priešuždegimiškai, naikina bakterijas.

Medetka

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Vaistinė medetka (Calendulla officinalis)  – tai iki 0,5 m aukščio žolinis augalas, ryškiais geltonais  ar oranžiniais žiedais, auginamas soduose ir daržuose beveik visame pasaulyje. Vaistinė žaliava – medetkų žiedai. Juose kaupiasi eterinis aliejus, flavanoidai, karotinoidai, gleivės, polisacharidai, raugai ir kt.

Alavijas

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Medėjantysis alavijas (Aloe arborescens), liaudiškai vadinamas alijošiumi – tai daugiametis visžalis sukulentas, natūraliai augantis Afrikoje, Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, Europoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Alavijas  gydymui buvo naudojamas tūkstančius metų. Juo buvo gydomi nudegimai, žaizdos, odos uždegimai, taip pat vidurių užkietėjimas. Tai vienas plačiausiai naudojamų vaistinių augalų šiuolaikinėje medicinoje.

Fitoterapija – kas tai?

Atnaujinta | 7 balandžio, 2026

Fitoterapija, arba vaistažolių medicina – tai gydymas augalų dalimis: lapais, žiedais, sėklomis, žieve, šaknimis. Tai seniausias pasaulyje žinomas gydymo būdas. Nors augaliniai vaistai negali būti vienintelis pasirinkimas gydant sunkias ūmines ligas, tačiau jie gali būti vartojami kaip pagalbinė priemonė kartu su cheminiais vaistais. Fitoterapija taip pat tinka ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui ir lengviems kasdieniniams negalavimams lengvinti bei organizmo… Skaityti toliau »