Alergija – tai pernelyg stipri imuninės sistemos reakcija į medžiagas, kurios daugumai žmonių yra nekenksmingos. Tokios medžiagos vadinamos alergenais. Jais gali būti žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų alergenai, tam tikri maisto produktai, vabzdžių nuodai, vaistai, kosmetikos sudedamosios dalys ar įvairios cheminės medžiagos.
Alergijos simptomai priklauso nuo alergeno, kontakto būdo ir individualios organizmo reakcijos. Jie gali būti lengvi – pavyzdžiui, čiaudulys, sloga ar akių niežėjimas, tačiau kai kuriais atvejais alerginė reakcija gali būti labai stipri ir sukelti anafilaksiją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė.
Alergija: priežastys
Alerginė reakcija prasideda tuomet, kai imuninė sistema tam tikrą medžiagą klaidingai palaiko pavojinga. Organizmas gali būti įjautrintas konkrečiam alergenui, o vėliau pakartotinis kontaktas su juo sukelia alerginę reakciją.
Dažniausi alergenai yra:
- augalų žiedadulkės (beržų, alksnių, lazdynų);
- namų dulkių erkutės
- gyvūnų alergenai (kačių, šunų, arklių, graužikų);
- maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, vėžiagyviai, kviečiai, soja);
- vabzdžių įgėlimai (bičių, vapsvų, širšių);
- kai kurie vaistai (penicilino grupės antibiotikai, kiti antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo);
- kosmetikos ir buitinės chemijos medžiagos (kvapiosios medžiagos, konservantai, plaukų dažų sudedamosios dalys, valiklių komponentai);
- metalai (nikelis, kobaltas, chromas).
Svarbu atskirti alergiją nuo paprasto sudirginimo. Pavyzdžiui, odos paraudimą po kontakto su muilu ar valikliu nebūtinai sukelia alerginė reakcija. Medžiaga gali tiesiog pažeisti odos apsauginį barjerą ir sukelti kontaktinį dermatitą.
Alergija: kas vyksta organizme jos metu?
Vienas svarbiausių alerginės reakcijos dalyvių yra histaminas. Tai organizme natūraliai esanti medžiaga, kuri atlieka įvairias funkcijas, tačiau alerginės reakcijos metu jos poveikis gali būti atsakingas už daugelį nemalonių simptomų.
Histaminas prisijungia prie specialių baltymų – histamino receptorių, esančių įvairių organizmo ląstelių paviršiuje. Yra keli histamino receptorių tipai, tačiau alergijos simptomams ypač svarbūs H1 receptoriai.
Kai histaminas suaktyvina H1 receptorius, gali atsirasti:
- nosies ir akių niežėjimas;
- čiaudulys;
- sloga ir nosies užgulimas;
- akių paraudimas ir ašarojimas;
- odos niežėjimas;
- dilgėlinė;
- audinių patinimas.
Būtent todėl daugelis vaistų nuo alergijos vadinami antihistamininiais vaistais. Jie daugiausia ne sustabdo histamino išsiskyrimą, o slopina jo poveikį, veikdami H1 receptorius.
Kokie yra alergijos simptomai?
Alergijos požymiai gali pasireikšti skirtingose organizmo vietose. Dažniausiai pažeidžiamos akys, nosis, kvėpavimo takai ir oda, tačiau kai kurios alerginės reakcijos gali paveikti ir virškinimo sistemą.
Alergijos simptomai akyse
Alerginė reakcija gali sukelti:
- akių niežėjimą;
- paraudimą;
- stipresnį ašarojimą;
- akių vokų patinimą;
- jautrumą ir diskomfortą.
Tokie simptomai būdingi alerginiam konjunktyvitui, kuris dažnai pasireiškia kartu su alergine sloga.
Alergijos simptomai nosyje
Alerginei slogai būdingi:
- dažnas čiaudulys;
- skaidri sloga;
- nosies niežėjimas;
- nosies užgulimas;
- nosiaryklės dirginimas.
Sezoninė alerginė sloga dažnai vadinama šienlige ir gali būti susijusi su medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėmis.
Odos alergija
Odoje esant alergijai gali atsirasti:
- niežėjimas;
- paraudimas;
- bėrimas;
- dilgėlinė;
- patinimas;
- pūslelės ar pleiskanojimas, priklausomai nuo reakcijos tipo.
Alergijos simptomai virškinimo sistemoje
Kai kurių alerginių reakcijų metu gali pasireikšti:
- pilvo skausmas ar spazmai;
- pykinimas;
- vėmimas;
- viduriavimas.
Tokie simptomai gali būti susiję, pavyzdžiui, su maisto alergija.
Alergija: pagrindinės jos formos
Alergija gali pasireikšti įvairiomis ligomis ir būklėmis.
Alerginė sloga (šienligė)
Alerginė sloga (šienligė) dažniausiai susijusi su įkvepiamais alergenais, ypač žiedadulkėmis. Būdingi čiaudulys, nosies niežėjimas, sloga ir nosies užgulimas.
Alerginis konjunktyvitas
Alerginis konjunktyvitas pažeidžia akis. Jos gali parausti, niežėti, ašaroti, patinti. Simptomus dažnai sukelia žiedadulkės ar kiti aplinkos alergenai.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda odai susidūrus su medžiaga, kuriai žmogus yra jautrus. Dažni alergenai yra nikelis, kosmetikos sudedamosios dalys, kvapiosios medžiagos ir kai kurie augalai.
Dilgėlinė
Dilgėlinė pasireiškia niežtinčiais, iškilusiais odos bėrimais. Kartu gali pasireikšti angioedema – gilesnių audinių patinimas.
Anafilaksija
Anafilaksija – sunki, greitai progresuojanti alerginė reakcija, galinti sukelti kvėpavimo sutrikimus, gerklės ar liežuvio patinimą, kraujotakos sutrikimus ir sąmonės netekimą.
Kaip diagnozuojama alergija?
Jeigu simptomai kartojasi ir įtariama alergija, gydytojas gali įvertinti simptomų pobūdį, jų atsiradimo aplinkybes ir galimus alergenus.
Priklausomai nuo situacijos gali būti atliekami:
- odos dūrio testai;
- kraujo tyrimai specifiniams IgE antikūnams nustatyti;
- kiti alergologiniai tyrimai;
- tam tikrais atvejais – kontroliuojami provokaciniai tyrimai.
Vien tik teigiamas alergijos testas ne visada reiškia, kad būtent tas alergenas sukelia simptomus, todėl tyrimų rezultatus svarbu vertinti kartu su simptomais ir medicinine istorija.
Kaip gydoma alergija?
Alergijos gydymas priklauso nuo jos rūšies ir simptomų stiprumo. Vienas svarbiausių principų – kiek įmanoma sumažinti kontaktą su žinomu alergenu.
Gydymui gali būti naudojami:
- antihistamininiai vaistai;
- nosies purškalai;
- akių lašai;
- odai skirti kremai ar tepalai;
- kiti gydytojo paskirti priešuždegiminiai vaistai;
- alergenų specifinė imunoterapija.
Antihistamininiai vaistai gali būti įvairių formų: tablečių, kapsulių, sirupų, akių lašų, nosies purškalų, kremų ar gelių. Jie naudojami įvairių alerginių ligų simptomams, įskaitant šienligę, dilgėlinę ir alerginį konjunktyvitą, mažinti.
Pirmosios ir antrosios kartos antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai vaistai dažnai skirstomi į pirmosios ir antrosios kartos preparatus.
Pirmosios kartos antihistamininiai vaistai (klemastinas) dažniau sukelia mieguistumą ir gali paveikti gebėjimą vairuoti ar atlikti veiklą, kuriai reikalingas budrumas.
Antrosios kartos antihistamininiai vaistai (loratadinas, cetirizinas, bilastinas, rupatadinas ir kt.) paprastai rečiau sukelia mieguistumą, todėl dažnai pasirenkami ilgalaikiam alergijos simptomų kontroliavimui. Vis dėlto individualus poveikis gali skirtis.
Renkantis antihistamininį vaistą svarbu atsižvelgti į amžių, kitas vartojamas vaistų, nėštumą ar žindymą ir gretutines ligas. Kilus abejonių, tinkamiausią preparatą gali padėti pasirinkti gydytojas arba vaistininkas.
Alergenų vengimas
Jeigu žinoma, kas sukelia alergiją, kontakto su alergenu sumažinimas gali būti labai svarbi gydymo dalis.
Pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu jautriems žmonėms gali būti naudinga:
- uždaryti langus, kai žiedadulkių kiekis ore yra didelis;
- po buvimo lauke nusiprausti ir persirengti;
- išplauti plaukus prieš miegą;
- vengti ilgai būti vietose, kuriose daug žydinčių augalų;
- laikytis gydytojo ar alergologo rekomendacijų.
Tačiau visiškai išvengti alergeno ne visada įmanoma. Tokiais atvejais svarbūs simptomus kontroliuojantys vaistai ir, kai tinka, specifinė imunoterapija.
Kada alergija gali būti pavojinga?
Dauguma alerginių reakcijų būna lengvos arba vidutinio sunkumo, tačiau kartais gali išsivystyti anafilaksija, dar kitaip vadinama anafilaksiniu šoku.
Pavojingi požymiai yra:
- staigus lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas;
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- švokštimas;
- gerklės veržimas;
- rijimo sutrikimas;
- stiprus svaigimas;
- sąmonės praradimas;
- staigus silpnumas ar kraujotakos sutrikimo požymiai.
Anafilaksija vystosi greitai ir reikalauja neatidėliotinos skubios pagalbos. Esant anafilaksiniam šokui skiriamas gydymas adrenalinu, antihistaminiai vaistai šiuo atveju netinka.
Ar alergija išgydoma?
Ne visos alergijos gali būti visiškai išgydytos, tačiau daugeliu atvejų simptomus galima veiksmingai kontroliuoti.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo alergijos rūšies, simptomų intensyvumo, žmogaus amžiaus, kitų ligų ir nustatyto alergeno. Kai kuriais atvejais pakanka vengti alergeno ir vartoti simptomus mažinančius vaistus, o kitais gali būti tikslinga specifinė imunoterapija.
Jeigu alergijos simptomai kartojasi, trukdo miegui, darbui ar kasdienei veiklai, verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra alergija?
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagą, kuri daugumai žmonių nėra pavojinga. Tokios medžiagos vadinamos alergenais.
Kas yra alergenas?
Alergenas – tai medžiaga, galinti sukelti alerginę reakciją įjautrintam žmogui. Dažni alergenai yra žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnų alergenai, maisto produktai, vabzdžių nuodai ir kai kurie vaistai.
Kas yra histaminas?
Histaminas – organizme natūraliai esanti medžiaga, kuri dalyvauja įvairiuose procesuose. Alerginės reakcijos metu histamino poveikis prisideda prie niežėjimo, čiaudulio, slogos, akių ašarojimo, paraudimo ir patinimo.
Kaip veikia antihistamininiai vaistai?
Antihistamininiai vaistai daugiausia blokuoja histamino poveikį H1 receptoriams ir taip sumažina daugelį alergijos simptomų.
Ar antihistamininiai vaistai gydo alergijos priežastį?
Dažniausiai jie kontroliuoja simptomus, tačiau nepašalina pagrindinės alergijos priežasties. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma alergenų specifinė imunoterapija.
Kada dėl alergijos reikia kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją verta kreiptis, jei alergijos simptomai kartojasi, yra stiprūs, trukdo kasdieniam gyvenimui arba neaišku, kas juos sukelia. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimas, gerklės ar liežuvio patinimas, stiprus svaigimas ar sąmonės netekimas, būtina skubi medicinos pagalba.
Apibendrinimas
Alergija gali pasireikšti labai įvairiai – nuo čiaudulio, slogos ir akių ašarojimo iki odos bėrimų ar sunkios sisteminės reakcijos. Vienas svarbiausių alerginės reakcijos tarpininkų yra histaminas, kurio poveikį dažnai padeda sumažinti antihistamininiai vaistai. Tačiau alergijos gydymas neturėtų apsiriboti vien simptomų slopinimu – svarbu nustatyti galimą alergeną, kiek įmanoma jo vengti ir, esant poreikiui, pasirinkti tinkamą gydymą. Sunki alerginė reakcija, ypač anafilaksija, yra skubi būklė, kuriai reikalingas neatidėliotinas gydymas adrenalinu.
