Antibiotikų atradimas buvo esminis lūžis infekcinių ligų gydymo istorijoje. Antibiotikai leido išgydyti iki tol buvusias mirtinas ligas. Tačiau vertėtų nepamišti, kad neatsakingas antimikrobinių vaistų turi ir neigiamas pasekmes tiek pačiam ligoniui, tiek apskritai infekcinių ligų gydymo sėkmingumui, todėl antibiotikus reiktų vartoti tik tada kai būtina, ir ne savo nuožiūra, o griežtai pagal gydytojo instrukcijas.
Nors antibiotikai yra tinkamas ir efektyvus infekcinių ligų gydymo būdas, tačiau kai kuriais atvejais jų vartojimas nėra būtinas. Dėl per dažno antibiotikų vartojimo daugelis bakterijų rūšių tapo jiems atsparios. Šie vaistai dažnai yra skiriami netikslingai, nesilaikant racionalaus antibiotikų vartojimo principų. Daugeliui nestiprių infekcijų atveju gali padėti natūralūs antibiotikai – antimikrobinėmis savybėmis pasižymintys natūralios kilmės preparatai.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina perspėja, kad žmonės neturėtų vartoti jokių vaistų, jei jų nepaskyrė gydytojas. Parduodamų be recepto vaistai nuo skausmo Lietuvoje bene dažniausiai parduodama vaistų grupė. Populiariausias iš jų – paracetamolis. Jis yra maždaug 50 pavadinimų vaistų pagrindinė veiklioji medžiaga. Skausmą malšina ir įprastas aspirinas.
Vaisių sultys ir vaistai ne visada yra tinkamas pasirinkimas – jose esančios cheminės medžiagos gali mažinti kai kurių vaistų efektyvumą. JAV atlikti tyrimai nustatė, kad cheminės medžiagos, randamos greipfruitų sultyse gali sumažinti antialerginių vaistų įsisavinimą. Panašios medžiagos rastos ir obuolių bei apelsinų sultyse.
Ibuprofenas tinka silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti. Jis efektyviai malšina galvos, dantų, raumenų skausmą, tinka esant skausmingoms mėnesinėms, taip pat malšina reumato sukeltą skausmą ir uždegimą, tinka migrenai gydyti ir jos profilaktikai, mažina karščiavimą. Tepalai ir geliai, sudėtyje turintys ibuprofeno, efektyviai malšina sumušimų, patempimų sukeltą skausmą, mažina patinimą.
Sloga – vienas dažniausių peršalimo simptomų. Ją sukelia į nosį patekę rinovirusai. Dažniausiai ligos pradžioje vargina “bėganti nosis” – sloga pasireiškia skystomis, vandeningomis išskyromis, vėliau – nosis užsikemša, išskyros būna tirštos ir gleivingos. Vaistai slogai gydyti gali būti vartojami išoriškai (lašai, purškalai) ir sistemiškai (tabletės, kapsulės, lašai).
Vaistai nuo kosulio skiriami priklausomai nuo kosulio tipo. Kosulys gali būti sausas (neproduktyvus) arba drėgnas (produktyvus, atkosima gleivių). Peršalus dažniausiai iš pradžių pasireiškia sausas kosulys, vėliau, kvėpavimo takuose susikaupus daugiau gleivių – drėgnas kosulys. Sausas kosulys gydomas kosulį slopinančiais vaistais, kurie veikia į smegenyse esantį kosulio centrą ir mažina kosėjimų dažnį.
Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – tai vienas seniausiai vartojamų vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Acetilsalicilo r. malšina silpną ir vidutinio stiprumo skausmą, slopina uždegimą ir mažina padidėjusią kūno temperatūrą. Aspirinas tinka malšinti galvos, dantų, mėnesinių skausmą, taip pat uždegimui ir skausmui slopinti sergant reumatoidiniu artritu.
Paracetamolis, dar žinomas kaip acetaminofenas, tai vienas populiariausių vaistų nuo karščiavimo ir skausmo visame pasaulyje. Paracetamolis tinka silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui (galvos, dantų, raumenų, nugaros, sąnarių, mėnesinių ir kt.) malšinti. Skausmą sukelia į hormonus panašios medžiagos prostaglandinai, gaminami uždegimo paveiktuose ar pažeistuose audiniuose.
