Kategorijų archyvai: Peršalimo ligoms gydyti ir imunitetui stiprinti

Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai daugiametis iki 80 cm žolinis augalas, paplitęs Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė žaliava – raudonėlių žolė. Joje kaupiasi flavanoidai, eterinis aliejus, vitaminas C ir kt. Raudonėlis pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvirusiniu,  nuskausminamuoju poveikiu,  stiprina žarnyno peristaltiką, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, žadina apetitą, malšina gerklės skausmą, gerina atsikosėjimą ir kvėpavimo takų sekreciją. 

Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – tai nedidelis, 10-30 cm žolinis augalas, paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Lietuvoje gana retas. Dekoratyviosios raktažolių veislės auginamos gėlynuose. Vaistinė žaliava – raktažolių žiedai ir šaknys. Juose kaupiasi vitaminas C, karotinoidai, mineralinės medžiagos, eterinis aliejus ir kt. 

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) – tai daugiametis iki 1 m aukščio augalas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, Europoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – rausvažiedžių ežiuolių žolė ir šaknys. Rausvažiedės ežiuolės preparatai plačiai vartojami kaip imunitetą stiprinanti priemonė peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Jie pasižymi antibakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu. Gaminami ežiuolės užpilai ir nuovirai, tinktūros, tabletės, ledinukai.

Liepa – tai visiems gerai pažįstamas plačiai Lietuvoje paplitęs medis. Vaistinė žaliava –  liepų žiedai. Vaistinei žaliavai skinami mažalapės liepos (Tilia cordata) ir didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) žiedynai. Liepų žieduose kaupiasi flavanoidai, raugai, askorbo rūgštis, mineralinės medžiagos ir kt. 

Eukaliptas (Eucalyptus globulus) – tai greitai augantis visžalis medis, savaime augantis Australijoje ir gretimuose salose, auginamas viso pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Kaip vaistinė žaliava vartojami eukalipto lapai. Juose gausu eterinio aliejaus, kuris pasižymi bakterijas naikinančiu, priešuždegiminiu poveikiu.

Paprastasis erškėtis (Rosa canina) – tai daugiametis, dygliuotas, pakelėse, miškuose, kirtimuose paplitęs krūmas. Vaistinė žaliava – erškėčio vaisiai, renkami rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Juose gausu vitaminų (C, B2, K, E ), mineralinių medžiagų (kalis, kalcis, magnis, geležis) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Čiobrelio nauda sveikatai vertinama jau nuo senų laikų. Šią vaistažolę dažniausiai prisimename vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Čiobrelio arbatą galime rasti beveik kiekvienoje namų vaistinėlėje. Kas yra čiobrelis? Čiobrelis (Thymus vulgaris) yra daugiametis vaistinis ir prieskoninis augalas. Jis natūraliai auga sausuose pušynuose, pakelėse, smėlynuose, kalvų šlaituose. Dažnas Lietuvoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, šiaurės Amerikoje, taip pat plačiai… Skaityti toliau »

Didysis debesylas (Inula helenium) – tai daugiametis 0,5 – 1,5 m aukščio augalas, auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Vaistinė žaliava – debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Juose kaupiasi eterinis aliejus, inulinas, gleivės, vitaminas E, flavanoidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – tai daugiametis iki 0,6 m aukščio stipraus kvapo augalas, natūraliai augantis viduržemio jūros šalyse, balkanuose, Kaukaze, Lietuvoje kultivuojamas. Vaistinė žaliava – šalavijų lapai. Juose kaupiasi eterinis aliejusraugai, flavanoidai, vitaminas B1, nikotino rūgštis ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. 

Paprastoji avietė (rubus idaeus) – tai 1-2 m. aukščio puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – aviečių vaisiai ir lapai. Vaisiai renkami liepą – rugpjūtį, lapai – birželį – rugsėjį. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti arba šaldyti.