Kategorijų archyvai: Peršalimo ligoms gydyti ir imunitetui stiprinti

Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai aromatingas vaistinis ir prieskoninis augalas, nuo seno naudojamas Europos liaudies medicinoje. Vaistinės raudonėlio savybės daugiausia siejamos su jo sudėtyje esančiu eteriniu aliejumi ir fenoliniais junginiais. Tarp geriausiai žinomų medžiagų yra karvakrolis ir timolis. Tradicinėje augalinėje medicinoje raudonėlio žolė vartojama esant kai kuriems lengviems virškinimo ir kvėpavimo takų negalavimams. Laboratoriniuose tyrimuose raudonėlio eterinis aliejus… Skaityti toliau »

Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos daugiametis augalas, lengvai atpažįstamas iš ryškiai geltonų žiedų. Raktažolė nuo seno naudojama Europos liaudies medicinoje, o jos šaknys ir žiedai iki šiol vartojami augaliniuose preparatuose nuo kosulio. Europos vaistų agentūra (EMA) pripažįsta tradicinį raktažolių šaknų ir žiedų vartojimą kaip atsikosėjimą lengvinančią priemonę esant su peršalimu susijusiam kosuliui. Kokių medžiagų turi… Skaityti toliau »

Ežiuolės nauda dažniausiai siejama su imuninės sistemos palaikymu ir peršalimo simptomų lengvinimu. Tai vienas geriausiai žinomų vaistinių augalų, ypač populiarus šaltuoju metų laiku. Ežiuolės preparatų galima rasti įvairiomis formomis – tablečių, kapsulių, lašų, sirupų ir kitų preparatų sudėtyje. Kas yra ežiuolė? Ežiuolė (Echinacea) – astrinių šeimai priklausantis augalas, natūraliai kilęs iš Šiaurės Amerikos. Dėl didelių rausvai violetinių žiedų… Skaityti toliau »

Liepžiedžiai – džiovinti liepos žiedai, nuo seno naudojami arbatai ir tradicinėje medicinoje. Vaistinei žaliavai naudojami mažalapės liepos (Tilia cordata), didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) ir jų hibridų žiedynai. Liepžiedžiuose yra flavonoidų, gleivių, eterinio aliejaus ir kitų augalinių medžiagų. Geriausiai žinomas jų vartojimas – liepžiedžių arbata peršalus. Liepžiedžiai: nauda Europos vaistų agentūra (EMA) liepžiedžius priskiria tradicinėms augalinėms vaistinėms medžiagoms. Liepžiedžiai… Skaityti toliau »

Eukaliptas (Eucalyptus) – visžalis augalas, kilęs iš Australijos, tačiau šiandien auginamas daugelyje šilto klimato šalių. Eukalipto lapuose gausu eterinio aliejaus, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra 1,8-cineolis (eukaliptolis). Dėl jo eukaliptas dažniausiai naudojamas kvėpavimo takams skirtuose preparatuose. Eukalipto nauda kvėpavimo takams Eukaliptas labiausiai žinomas dėl poveikio kvėpavimo takams. Eukaliptų eteriniame aliejuje esantis cineolis gali padėti palengvinti atsikosėjimą ir suskystinti… Skaityti toliau »

Erškėčių vaisiai, arba erškėtuogės vartojami maistui, arbatoms, maisto papildams, gaunami iš Lietuvoje gerai žinomo paprastojo erškėčio (Rosa canina). Jo vaisiai sunoksta vasaros pabaigoje ir rudenį. Erškėtuogės vertinamos kaip maisto žaliava, iš jų gaminamos arbatos, sirupai, uogienės ir tyrės. Erškėtuogės vertinamos dėl jose esančio vitamino C, polifenolių, karotenoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Kuo naudingi erškėčių vaisiai? Vitamino C… Skaityti toliau »

Čiobrelio nauda sveikatai vertinama jau nuo senų laikų. Šią vaistažolę dažniausiai prisimename vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Čiobrelio arbatą galime rasti beveik kiekvienoje namų vaistinėlėje. Kas yra čiobrelis? Čiobrelis (Thymus vulgaris) yra daugiametis vaistinis ir prieskoninis augalas. Jis natūraliai auga sausuose pušynuose, pakelėse, smėlynuose, kalvų šlaituose. Dažnas Lietuvoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, šiaurės Amerikoje, taip pat plačiai… Skaityti toliau »

Dilgėlė (Urtica dioica) – Lietuvoje plačiai paplitęs vaistinis ir maistinis augalas. Jauni dilgėlių lapai taip pat valgomi. Juose yra vitaminų, mineralinių medžiagų, chlorofilo, karotenoidų, flavonoidų ir kitų augalinių junginių. Kuo naudinga dilgėlė? Dilgėlių sudėtis priklauso nuo augalo dalies. Lapuose randama flavonoidų, fenolinių junginių, karotenoidų ir chlorofilo, taip pat mineralinių medžiagų. Dilgėlės tradiciškai vartojamos: Svarbu atskirti dilgėlių lapų ir… Skaityti toliau »

Didysis debesylas (Inula helenium L.) – daugiametis astrinių šeimos vaistinis augalas, tradicinėje medicinoje nuo seno vartojamas esant kosuliui, kvėpavimo takų ir virškinimo sutrikimams. Vaistinei žaliavai dažniausiai naudojamos debesylo šaknys ir šakniastiebiai. Debesylo šaknyse yra inulino, eterinio aliejaus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Nors debesylas turi ilgą vartojimo liaudies medicinoje istoriją, daugelis jam priskiriamų gydomųjų savybių nėra pakankamai patvirtintos… Skaityti toliau »

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – daugiametis, aromatingas notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Natūraliai jis paplitęs Viduržemio jūros regione, o Lietuvoje dažniausiai auginamas soduose ir vaistažolių ūkiuose. Vaistinei žaliavai naudojami šalavijo lapai. Šalavijo lapuose yra eterinio aliejaus, kurio sudėtyje randama tujono, kamparo ir kitų terpenų, taip pat rozmarino rūgšties, flavonoidų, diterpenų ir kitų augalinių junginių. Europos vaistų agentūra (EMA) šalavijo… Skaityti toliau »

Aviečių lapai (Rubi idaei folium) – paprastosios avietės (Rubus idaeus) lapai, nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Juose yra taninų, flavonoidų ir kitų polifenolinių junginių. Aviečių lapai tradiciškai vartojami esant lengvam viduriavimui, nestipriems menstruacijų spazmams bei burnos ir gerklės gleivinės uždegimui. Dažniausiai iš džiovintų lapų ruošiama aviečių lapų arbata. Aviečių lapų nauda Europos vaistų agentūra (EMA) aviečių lapus priskiria… Skaityti toliau »