Kraujo tyrimas atliekamas norint nustatyti bendrą organizmo sveikatos būklę, kai kurias ligas, persirgtas infekcijas, genetinius ypatumus. Laboratorija, atlikusi kraujo tyrimą, atsakymą paprastai pateikia kaip ilgą sąrašą, kuriame rezultatai dažniausiai būna pateikti santrumpomis, neretai be paaiškinimų. Šalia tyrimo rezultato paprastai pateikiamos ir normos ribos. Priklausomai nuo laboratorijos, gali skirtis ir matavimo vienetai.
Trumpėjančios dienos, lietus ir vis rečiau pasirodantys saulės spinduliai ne vienam iš mūsų sukelia blogą nuotaiką, vangumą, energijos stoką. Paprastai tokie jausmai yra trumpalaikiai, ir po kurio laiko praeina, tačiau rimtesniais atvejais gali pasireikšti ir depresija. Depresija – tai gilus ir ilgalaikis išgyvenimas, kai liūdesys yra lydimas mąstymo ir elgesio pakitimų.
Nagų grybelis (onichomikozė) – tai infekcinė, labai greitai plintanti grybelinė liga. Nagų grybelio gydymas natūraliomis priemonėmis gali būti taikomas jei grybelis nėra įsisenėjęs. Dažniausiai pėdų ir nagų grybeliu užsikrečiama viešose, drėgnose vietose: pirtyse, baseinuose, saunose, bei ten, kur naudojamasi bendra avalyne: čiuožyklos, boulingo klubai. Priežastimi gali tapti ir netinkama avalynė, neleidžianti odai kvėpuoti, bei nagų traumos.
Kraujas yra sudarytas iš trijų rūšių ląstelių: raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo plokštelių (trombocitų). Eritrocitai savo sudėtyje turi daug baltymo hemoglobino, kuris perneša deguonį į visus organizmo audinius. Kai organizme yra nepakankamai raudonųjų kraujo ląstelių, susergama anemija, dar vadinama mažakraujyste.
Alerginė sloga (šienligė) – tai kvėpavimo takų alergija, pasireiškianti čiauduliu, nosies gleivinės paburkimu, niežuliu, vandeningomis išskyromis iš nosies, ausų užgulimu, akių ašarojimu, spaudimu kaktoje ir skruostuose.
Nemiga pasireiškia negalėjimu užmigti vakare, dažnais prabudimais naktį ar ankstyvu atsibudimu ryte. Prastai išsimiegojus naktį vargina mieguistumas dieną, bloga nuotaika, nuovargis, nervingumas, nesugebėjimas susikaupti, pablogėjusi atmintis. Ilgainiui nemiga gali pereiti į depresiją ir kitus nervų sistemos veiklos sutrikimus, todėl svarbu nenuvertinti šios iš pirmo žvilgsnio nedidelės problemos ir laiku skirti tinkamą dėmesį jai spręsti.
Nors įdegęs kūnas tradiciškai yra siejamas su grožiu ir sveikata, nesaikingas deginimasis saulėje ar soliariume yra kenksmingas odai. Apsauga nuo saulės suteikia galimybę mėgautis saule saugiai. Įdegis – tai apsauginė odos reakcija į pažeidimą, sukeltą ultravioletinių saulės spindulių. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologiniai odos pakitimai – pigmentinės dėmės, apgamai,… Skaityti daugiau »
Ieškote akinių, kurie ne tik pagerintų Jūsų regėjimą, bet ir taptų neatskiriama įvaizdžio dalimi? O gal šiltėjant dienoms dairotės stilingų akinių nuo saulės? Visa tai ir dar daugiau rasite glasses on erdvėje akims. Čia ne tik išsirinksite sau tinkančius akinius, bet ir galėsite pasitikrinti regėjimą.
Šlapimo takų uždegimas – tai bet kurios šlapimo šalinimo sistemos dalies infekcija. Šlapimo šalinimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimo takų infekcija dažnesnė moterims dėl anatominių ypatumų – mažesnis atstumas tarp išangės ir šlaplės, o būtent iš išangės dažniausiai patenka šlapimo takų infekciją sukeliantys mikroorganizmai.
Naujasis koronavirusas – tai vienas iš daugelio koronavirusų grupės virusų, galinčių sukelti įvairias ligas. Dažniausiai jų sukeliamos infekcijos yra lengvos ar net besimptomės, tačiau retais atvejais gali būti sunkios ar net mirtinos. Koronavirusai pasižymi zoonotiškumu – tai reiškia, kad jis gali būti gyvūnų perduodamas žmogui.
Paracetamolis, dar žinomas kaip acetaminofenas, tai vienas populiariausių vaistų nuo karščiavimo ir skausmo visame pasaulyje. Paracetamolis tinka silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui (galvos, dantų, raumenų, nugaros, sąnarių, mėnesinių ir kt.) malšinti. Skausmą sukelia į hormonus panašios medžiagos prostaglandinai, gaminami uždegimo paveiktuose ar pažeistuose audiniuose.
Paprastoji lūpų pūslelinė (Herpes simplex labialis) – tai virusinė užkrečiama odos ir gleivinių liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Pūslelinė dažniausiai pasireiškia vandeningais odos ir gleivinių bėrimais lūpų, burnos gleivinės, nosies srityje. Lūpų pūsleline dažniausiai užsikrečiama artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, liečiant pažeistą odą) taip pat oro – lašeliniu būdu.
Vaistai nuo gerklės skausmo dažniausiai vartojami vietiškai – čiulpiami arba purškiami. Gerklės skausmui malšinti gali būti vartojami įvairūs purškalai ir pastilės, pasižymintys antibakteriniu, priešvirusiniu ir skausmą malšinančiu poveikiu. Gerklės skausmui malšinti taip pat tinka inhaliacijos su eteriniais aliejais ir augalų ekstraktais (eukaliptų, ramunėlių, čiobrelių, pušų).
Peršalimo ligos – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezono metu. Peršalimas dažnai dėl simptomų panašumo yra maišomas su gripu. Gripas – tai daug rimtesnė liga, kuri netinkamai gydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu pirmiausia atskirti tai gripas ar peršalimas ir laiku pradėti tinkamą gydymą.
Roto virusas (rotavirusas) – viena dažniausių žarnyno infekcinių ligų, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Kūdikiai ir maži vaikai neretai ligą perneša labai sunkiai, laiku nepradėjus gydymo gresia dehidratacija ir bendras organizmo nusilpimas.
Vėjaraupiai – tai labai užkrečiama ūminė virusinė infekcinė liga, kurią sukelia varicella – zoster virusas. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, bet gali sirgti ir suaugę. Paprastai vaikai perserga lengvesne forma nei suaugusieji.
Vaistai potencijai gerinti – viena jautriausių vyrų sveikatos temų. Erekcija – tai sudėtingas fiziologinis mechanizmas, kuriame dalyvauja hormonai, nervų sistema, kraujagyslių sistema ir raumenys. Vyrui seksualiai susijaudinus, visi šie faktoriai veikia kartu, varpa sustandėja ir sudaromos salygos sueičiai. Sutrikus vieno iš šių faktorių funkcijai vyrams darosi sunkiau pasiekti ir išlaikyti erekciją.
Skiepai nuo tymų – vienintelė ligos plitimui kelią užkertanti priemonė – primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, didėjant susirgimų tymais protrūkiui, skatiname žmones būti sąmoningais ir skiepyti savo atžalas, o jei reikia – skiepytis ir patiems.
Nėra žmogaus, kuris niekada nebūtų peršalęs, tačiau kai kurie ypač dažnai serga peršalimo ligomis. Kosėti, čiaudėti ar sloguoti kai kuriems jau yra tapę gyvenimo būdu. Vos tik prasidėjus rudens darganoms peršalimo ligos ima belstis į mūsų organizmus, juos palieka tik orams atšilus vėlyvą pavasarį.
Nuospaudos (hiperkeratozė) – tai odos viršutinio raginio sluoksnio sustorėjimai, susiformuojantys pakartotinio spaudimo ar trinties veikiamose vietose. Dažniausiai nuospaudos susidaro ant pėdų, bet gali būti ir ant rankų odos.
Įaugusių nagų gydymas, nors nepavojingas, bet gali būti labai nemalonus. Nagas įauga, kai nago plokštelės kampai praduria šalia esančią odą ir prasiskverbia gilyn į aplinkinius audinius. Dažniausiai įauga didžiųjų kojos pirštų nagai, bet gali įaugti ir kiti kojų nagai, taip pat ir rankų nagai.
Peršalimas, dar vadinamas ūmia virusine respiratorine infekcija (ŪVRI), tai viena dažniausių šaltojo sezono ligų. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 100 įvairių virusų. Ypač dažnai peršalimo ligomis serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, peršalimas jiems gali trukti iki dviejų savaičių. Suaugusiems ir mokyklinio amžiaus vaikams peršalimas trunka nuo 2-3 dienų iki savaitės.
Medicinai vis labiau žengiant pirmyn, tobulėja ir onkologinių ligų diagnostika. Piktybinius navikus galima nustatyti labai anksti, tai lemia gerą gydymo prognozę. Deja, vėžio simptomai ligos pradžioje yra būdingi daugeliui ligų, todėl pacientai į gydytojus dažnai kreipiasi gerokai per vėlai. Yra keletas simptomų, kuriuos pastebėjus verta pasitikrinti, kadangi jie dažnai gali išduoti organizme slypinčią onkologinę ligą.
Nemiga – vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus nervų sistemos sutrikimų. Nemiga pasireiškia negalėjimu greit užmigti arba išmiegoti ilgą laiko tarpą be prabudimų. Yra daug nemigos atsiradimo priežasčių – netinkamas miego režimas, psichologinės problemos, kai kurios ligos ir kt. Vaistai nemigai gydyti dažnai yra receptiniai, turi daug šalutinių poveikių, sukelia pripratimą. Nemigos gydymas augaliniais vaistais – saugesnė alternatyva.
Besiruošiant lazerinei akių korekcijos operacijai viena svarbiausių pasiruošimo dalių – išsamūs tyrimai. Būtent jie ir leidžia gydytojams įvertinti paciento būklę ir tinkamumą operacijai. Įtaką rezultatams gali turėti ne tik natūralūs akies požymiai, bet ir paciento elgesys, pasiruošimas. Dalinamės keliais patarimais, kaip į akių kliniką atvykti pasiruošus.
Gražūs ir sveiki nagai – tvarkingo žmogaus etalonas. Tačiau kartais net ir daug dėmesio savo išvaizdai skiriantys žmonės negali pasigirti estetiškai atrodančiais kojų ar rankų nagais. Kaip rodo statistika, šiuo metu maždaug penktadalis visų žmonių kenčia nuo onichokriptozės, arba paprastai tariant, įaugusių kojų nagų. Ši problema ne tik subjauroja kojų ar rankų nagų išvaizdą, bet dažnai dar ir… Skaityti daugiau »
Inkstai – ne vieną gyvybiškai svarbią funkciją atliekantis organas, atsakingas už vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, susikaupusių nereikalingų ar galutinių produktų pašalinimą ir hormonų išskyrimą. Kažkuriai iš šių funkcijų sutrikus galima pastebėti tokius simptomus kaip kūno patinimai, dažnas šlapinimasis ir kitokia šlapimo spalva, šaltkrėtys, galiausiai inkstų skausmas ir aukšta temperatūra.
Susirgus gripu ar atsiradus skrandžio problemoms dažniausiai skubame pas gydytojus, tačiau yra ligų, kurias kartais bandoma nuslėpti. Viena tokių — nagų grybelis. Susidūrus su šia problema, vertėtų netylėti ir nieko nelaukus kreiptis pas patyrusius medikus, kurie nustatys tikslią ligos priežastį bei paskirs gydymą.
Seksopatologija – tai medicinos šaka, apimanti žmogaus lytinių organų, šlapimo sistemų, seksualinių sutrikimų tyrimą bei gydymą. Seksualinės medicinos gydytojo konsultacija reikalinga kai susiduriama su prostatos, šlapimo takų, pūslės, šlapinimosi sutrikimais, pablogėjusia erekcija ir ejakuliacija.
Ko gero neatsiras tokių vyrų, kurie pasakys, kad jiems yra nusispjauti į pilnavertį lytinį gyvenimą. Erekcijos sutrikimai lemia psichologines problemas, o pastarosios daro įtaką visoms mūsų gyvenimo sritims. Geri santykiai su partnere, pasitikėjimas savimi, pakili nuotaika — bene maloniausi padariniai, kuriuos lemia vyriškų problemų nebuvimas. Įprasta, sakysite? Toli gražu ne kiekvienam.
Kamuoja nuolatinis noras šlapintis, tačiau tai darant jaučiate skausmą, kankina pilvo skausmai, o galbūt šlapime pastebėjote kraujo arba jis pasidarė tamsus ir drumstas? Šie simptomai signalizuoja apie nemalonią ir gana sunkiai išgydomą ligą – tai šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), kuris gali būti ūmus (pasireiškiantis staiga) arba lėtinis (besikartojantis).
Virusai sukelia virusines infekcijas, bakterijos – bakterines. Taigi, kaip atskirti, bakterinė ar virusinė infekcija? Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės – ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia. Norint teisingai parinkti gydymą, svarbu žinoti bakterinės ir virusinės infekcijos skirtumus.
Chlamidiozė yra laikoma viena iš dažniausių lytiškai plintančių ligų (LPL) ir didžiausia dubens uždegiminės ligos ir moters nevaisingumo priežastimi. Jos infekcijos pirmiausia paveikia vyrų šlaplę ir moterų kaklelį. Kai kurios bakterijų padermės užkrečia tik kaklelį ir šlaplę, tuo tarpu kitos – sukelia akių ligas.
Antibiotikų atradimas buvo esminis lūžis infekcinių ligų gydymo istorijoje. Antibiotikai leido išgydyti iki tol buvusias mirtinas ligas. Tačiau vertėtų nepamišti, kad neatsakingas antimikrobinių vaistų turi ir neigiamas pasekmes tiek pačiam ligoniui, tiek apskritai infekcinių ligų gydymo sėkmingumui, todėl antibiotikus reiktų vartoti tik tada kai būtina, ir ne savo nuožiūra, o griežtai pagal gydytojo instrukcijas.
Peršalimo ligos – tai sezoninės viršutinių kvėpavimo takų ligos, kurias dažniausiai sukelia virusai. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų (rinovirusai, adenovirusai, paragripo virusai ir kiti). Peršalimo ligomis žmogus vidutiniškai suserga 1 – 4 kartus per metus. Peršalimo ligų padažnėja rudens bei žiemos laikotarpiu, atšalus orams, susilpnėjus imunitetui.
Nors antibiotikai yra tinkamas ir efektyvus infekcinių ligų gydymo būdas, tačiau kai kuriais atvejais jų vartojimas nėra būtinas. Dėl per dažno antibiotikų vartojimo daugelis bakterijų rūšių tapo jiems atsparios. Šie vaistai dažnai yra skiriami netikslingai, nesilaikant racionalaus antibiotikų vartojimo principų. Daugeliui nestiprių infekcijų atveju gali padėti natūralūs antibiotikai – antimikrobinėmis savybėmis pasižymintys natūralios kilmės preparatai.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina perspėja, kad žmonės neturėtų vartoti jokių vaistų, jei jų nepaskyrė gydytojas. Parduodamų be recepto vaistai nuo skausmo Lietuvoje bene dažniausiai parduodama vaistų grupė. Populiariausias iš jų – paracetamolis. Jis yra maždaug 50 pavadinimų vaistų pagrindinė veiklioji medžiaga. Skausmą malšina ir įprastas aspirinas.
Vaisių sultys ir vaistai ne visada yra tinkamas pasirinkimas – jose esančios cheminės medžiagos gali mažinti kai kurių vaistų efektyvumą. JAV atlikti tyrimai nustatė, kad cheminės medžiagos, randamos greipfruitų sultyse gali sumažinti antialerginių vaistų įsisavinimą. Panašios medžiagos rastos ir obuolių bei apelsinų sultyse.
Dilgėlinė (urticaria) – tai staigus odos bėrimas su niežuliu pasireiškiantis balsvomis ar rausvomis dėmėmis (ruplėmis) ir nedideliu odos paviršiaus patinimu. Gali pakilti temperatūra (38 – 39 laipsniai), svaigti galva, pykinti, skaudėti sąnarius. Ruplės gali būti įvairaus dydžio – nuo smeigtuko galvutės iki delno. Po kelių valandų bėrimai išnyksta be pėdsakų.
Anafilaksinis šokas – tai sisteminė viso organizmo alerginė reakcija į patekusį alergeną, kuriai būdinga pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs kraujospūdis, kvėpavimo sutrikimai.
Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kurį sukelia tiesiogiai ant odos patekęs alergenas. Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti cheminės medžiagos (metalai, plastmasės, klijai,pesticidai ir kt), kosmetikos priemonės, sąlytis su maistu (jo nevalgant), augalai ir kt. Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia odos paraudimu, patinimu, bėrimu (mazgeliais, pūslelėmis), odos pleiskanojimu, šlapiavimu, niežuliu, deginimu.
Alerginis konjuktyvitas – tai alerginės kilmės akies gleivinės ir vokų uždegimas, pasireiškiantis niežuliu, paraudimu ir specifinių išskyrų išsiskyrimu iš akies, padidėjusiu ašarojimu. Tai dažniausiai sezoninis susirgimas, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Dažnai alerginis konjuktyvitas pasireiškia kartu su alergine sloga. Alerginį konjuktyvitą gali sukelti žiedadulkės, kontaktiniai lešiai, cigarečių dūmai, užterštas oras ir kiti faktoriai.
Ibuprofenas tinka silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti. Jis efektyviai malšina galvos, dantų, raumenų skausmą, tinka esant skausmingoms mėnesinėms, taip pat malšina reumato sukeltą skausmą ir uždegimą, tinka migrenai gydyti ir jos profilaktikai, mažina karščiavimą. Tepalai ir geliai, sudėtyje turintys ibuprofeno, efektyviai malšina sumušimų, patempimų sukeltą skausmą, mažina patinimą.
Vidurių užkietėjimas – kas tai? Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tai žarnų motorinės funkcijos sutrikimas kai žarnų turinys užsilaiko storosiose žarnose, dėl ko iš formuojamų išmatų įsiurbiama per daug vandens. Užkietėjus viduriams racionaliai maitindamasis žmogus tuštinasi rečiau nei kas 48 valandas.
Rėmuo (gastroezofaginis refliuksas) atsiranda kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia nemalonų deginimo pojūtį, skausmą duobutėje po krūtinkauliu, skrandžio pilnumo jausmą, nemalonų skonį burnoje, maisto atpylimą ir kt. Rėmuo paprastai pasireiškia po valgio ar atsigulus. Rėmenį sukelia nepakankamas stemplės rauko, neleidžiančio skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę, tonuso sumažėjimas ir nepakankamas užsidarymas.
Sutrikęs virškinimas sukelia diskomforto jausmą ar skausmą po krūtinkauliu arba šiek tiek žemiau jo. Gali atsirasti pykinimas, vidurių pūtimas. Nevirškinimą sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, nepakankamas maisto sukramtymas, sumažėjęs virškinimo fermentų išskyrimas, didelis valgymo metu išgerto skysčio kiekis, valgymas vėlai vakare, sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, stresas ir kiti veiksniai.
Sloga – vienas dažniausių peršalimo simptomų. Ją sukelia į nosį patekę rinovirusai. Dažniausiai ligos pradžioje vargina “bėganti nosis” – sloga pasireiškia skystomis, vandeningomis išskyromis, vėliau – nosis užsikemša, išskyros būna tirštos ir gleivingos. Vaistai slogai gydyti gali būti vartojami išoriškai (lašai, purškalai) ir sistemiškai (tabletės, kapsulės, lašai).
Vaistai nuo kosulio skiriami priklausomai nuo kosulio tipo. Kosulys gali būti sausas (neproduktyvus) arba drėgnas (produktyvus, atkosima gleivių). Peršalus dažniausiai iš pradžių pasireiškia sausas kosulys, vėliau, kvėpavimo takuose susikaupus daugiau gleivių – drėgnas kosulys. Sausas kosulys gydomas kosulį slopinančiais vaistais, kurie veikia į smegenyse esantį kosulio centrą ir mažina kosėjimų dažnį.
Alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas kuriai nors cheminei medžiagai ar fiziniam faktoriui (alergenui), jam antrą kartą paveikus organizmą. Alergenui patekus į organizmą išsiskiria cheminė medžiaga – histaminas, kuri sukelia nemalonius alergijos simptomus. Vaistų nuo alergijos poveikis paremtas histamino išsiskyrimo slopinimu, todėl antialerginiai vaistai dar vadinami antihistamininiais vaistais.
Peršalimas, dar vadinamas ūmia virusine respiratorine infekcija, yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcija. Peršalimo gydymas paprastai yra simptominis. Peršalimo simptomai: gerklės niežėjimas, skausmas, sloga, kosulys, čiaudulys, galvos skausmas, akių niežėjimas, ašarojimas, bendras silpnumas, nežymus karščiavimas. Peršalimas paprastai praeina po 3 – 7 dienų. Jo gydymas yra tik simptominis – malšinamas galvos skausmas, gerklės skausmas, gydomas… Skaityti daugiau »
Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – tai vienas seniausiai vartojamų vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Acetilsalicilo rūgštis malšina silpną ir vidutinio stiprumo skausmą, slopina uždegimą ir mažina padidėjusią kūno temperatūrą. Acetilsalicilo rūgštis tinka malšinti galvos, dantų, mėnesinių skausmą, taip pat uždegimui ir skausmui slopinti sergant reumatoidiniu artritu.
Nors ruošdamiesi kelionei nei vienas nenorime galvoti apie galimas ligas ar sužeidimus, tačiau kartais jų išvengti nepavyksta. Įsigyti mums įprastą vaistą užsienio šalyse gali būti sudėtinga ar net neįmanoma, todėlį tinkamai sukomplektuota kelionės vaistinėlė gali padėti išvengti didelių su liga susijusių nepatogumų bei neplanuotų išlaidų.
