Alerginė sloga (šienligė) – tai kvėpavimo takų alergija, pasireiškianti čiauduliu, nosies gleivinės paburkimu, niežuliu, vandeningomis išskyromis iš nosies, ausų užgulimu, akių ašarojimu, spaudimu kaktoje ir skruostuose.
Nemiga pasireiškia negalėjimu užmigti vakare, dažnais prabudimais naktį ar ankstyvu atsibudimu ryte. Prastai išsimiegojus naktį vargina mieguistumas dieną, bloga nuotaika, nuovargis, nervingumas, nesugebėjimas susikaupti, pablogėjusi atmintis. Ilgainiui nemiga gali pereiti į depresiją ir kitus nervų sistemos veiklos sutrikimus, todėl svarbu nenuvertinti šios iš pirmo žvilgsnio nedidelės problemos ir laiku skirti tinkamą dėmesį jai spręsti.
Nors įdegęs kūnas tradiciškai yra siejamas su grožiu ir sveikata, nesaikingas deginimasis saulėje ar soliariume yra kenksmingas odai. Apsauga nuo saulės suteikia galimybę mėgautis saule saugiai. Įdegis – tai apsauginė odos reakcija į pažeidimą, sukeltą ultravioletinių saulės spindulių. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologiniai odos pakitimai – pigmentinės dėmės, apgamai,… Skaityti daugiau »
Šlapimo takų uždegimas – tai bet kurios šlapimo šalinimo sistemos dalies infekcija. Šlapimo šalinimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimo takų infekcija dažnesnė moterims dėl anatominių ypatumų – mažesnis atstumas tarp išangės ir šlaplės, o būtent iš išangės dažniausiai patenka šlapimo takų infekciją sukeliantys mikroorganizmai.
Kaip nepersivalgyti karantino metu? Nors buvimas namuose karantino metu yra geriausias būdas norint sustabdyti COVID – 19 plitimą, dėl streso ir nuobodulio neretai gresia persivalgymas. Nesveiki valgymo įpročiai ilgainiui neigiamai veikia sveikatą, didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kaip nepersivalgyti? Paklauskite savęs, kodėl valgote. Svarbu nustatyti ar valgome todėl, kad esame alkani, ar yra kita priežastis. Jei… Skaityti daugiau »
Naujasis koronavirusas – tai vienas iš daugelio koronavirusų grupės virusų, galinčių sukelti įvairias ligas. Dažniausiai jų sukeliamos infekcijos yra lengvos ar net besimptomės, tačiau retais atvejais gali būti sunkios ar net mirtinos. Koronavirusai pasižymi zoonotiškumu – tai reiškia, kad jis gali būti gyvūnų perduodamas žmogui. Naujojo koronaviruso COVID – 19 protrūkis prasidėjo Uhane, Kinijoje 2019 metų gruodžio 31… Skaityti daugiau »
Vaistai nuo gerklės skausmo dažniausiai vartojami vietiškai – čiulpiami arba purškiami. Gerklės skausmui malšinti gali būti vartojami įvairūs purškalai ir pastilės, pasižymintys antibakteriniu, priešvirusiniu ir skausmą malšinančiu poveikiu. Gerklės skausmui malšinti taip pat tinka inhaliacijos su eteriniais aliejais ir augalų ekstraktais (eukaliptų, ramunėlių, čiobrelių, pušų).
Roto virusas (rotavirusas) – viena dažniausių žarnyno infekcinių ligų, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Kūdikiai ir maži vaikai neretai ligą perneša labai sunkiai, laiku nepradėjus gydymo gresia dehidratacija ir bendras organizmo nusilpimas.
Vėjaraupiai – tai labai užkrečiama ūminė virusinė infekcinė liga, kurią sukelia varicella – zoster virusas. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, bet gali sirgti ir suaugę. Paprastai vaikai perserga lengvesne forma nei suaugusieji.
Vaistai potencijai gerinti – viena jautriausių vyrų sveikatos temų. Erekcija – tai sudėtingas fiziologinis mechanizmas, kuriame dalyvauja hormonai, nervų sistema, kraujagyslių sistema ir raumenys. Vyrui seksualiai susijaudinus, visi šie faktoriai veikia kartu, varpa sustandėja ir sudaromos salygos sueičiai. Sutrikus vieno iš šių faktorių funkcijai vyrams darosi sunkiau pasiekti ir išlaikyti erekciją.
Skiepai nuo tymų – vienintelė ligos plitimui kelią užkertanti priemonė – primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, didėjant susirgimų tymais protrūkiui, skatiname žmones būti sąmoningais ir skiepyti savo atžalas, o jei reikia – skiepytis ir patiems.
Nėra žmogaus, kuris niekada nebūtų peršalęs, tačiau kai kurie ypač dažnai serga peršalimo ligomis. Kosėti, čiaudėti ar sloguoti kai kuriems jau yra tapę gyvenimo būdu. Vos tik prasidėjus rudens darganoms peršalimo ligos ima belstis į mūsų organizmus, juos palieka tik orams atšilus vėlyvą pavasarį.
Nuospaudos (hiperkeratozė) – tai odos viršutinio raginio sluoksnio sustorėjimai, susiformuojantys pakartotinio spaudimo ar trinties veikiamose vietose. Dažniausiai nuospaudos susidaro ant pėdų, bet gali būti ir ant rankų odos.
Įaugusių nagų gydymas, nors nepavojingas, bet gali būti labai nemalonus. Nagas įauga, kai nago plokštelės kampai praduria šalia esančią odą ir prasiskverbia gilyn į aplinkinius audinius. Dažniausiai įauga didžiųjų kojos pirštų nagai, bet gali įaugti ir kiti kojų nagai, taip pat ir rankų nagai.
Peršalimas, dar vadinamas ūmia virusine respiratorine infekcija (ŪVRI), tai viena dažniausių šaltojo sezono ligų. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 100 įvairių virusų. Ypač dažnai peršalimo ligomis serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, peršalimas jiems gali trukti iki dviejų savaičių. Suaugusiems ir mokyklinio amžiaus vaikams peršalimas trunka nuo 2-3 dienų iki savaitės.
Medicinai vis labiau žengiant pirmyn, tobulėja ir onkologinių ligų diagnostika. Piktybinius navikus galima nustatyti labai anksti, tai lemia gerą gydymo prognozę. Deja, vėžio simptomai ligos pradžioje yra būdingi daugeliui ligų, todėl pacientai į gydytojus dažnai kreipiasi gerokai per vėlai. Yra keletas simptomų, kuriuos pastebėjus verta pasitikrinti, kadangi jie dažnai gali išduoti organizme slypinčią onkologinę ligą.
Nemiga – vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus nervų sistemos sutrikimų. Nemiga pasireiškia negalėjimu greit užmigti arba išmiegoti ilgą laiko tarpą be prabudimų. Yra daug nemigos atsiradimo priežasčių – netinkamas miego režimas, psichologinės problemos, kai kurios ligos ir kt. Vaistai nemigai gydyti dažnai yra receptiniai, turi daug šalutinių poveikių, sukelia pripratimą. Nemigos gydymas augaliniais vaistais – saugesnė alternatyva.
Besiruošiant lazerinei akių korekcijos operacijai viena svarbiausių pasiruošimo dalių – išsamūs tyrimai. Būtent jie ir leidžia gydytojams įvertinti paciento būklę ir tinkamumą operacijai. Įtaką rezultatams gali turėti ne tik natūralūs akies požymiai, bet ir paciento elgesys, pasiruošimas. Dalinamės keliais patarimais, kaip į akių kliniką atvykti pasiruošus.
Gražūs ir sveiki nagai – tvarkingo žmogaus etalonas. Tačiau kartais net ir daug dėmesio savo išvaizdai skiriantys žmonės negali pasigirti estetiškai atrodančiais kojų ar rankų nagais. Kaip rodo statistika, šiuo metu maždaug penktadalis visų žmonių kenčia nuo onichokriptozės, arba paprastai tariant, įaugusių kojų nagų. Ši problema ne tik subjauroja kojų ar rankų nagų išvaizdą, bet dažnai dar ir… Skaityti daugiau »
Inkstai – ne vieną gyvybiškai svarbią funkciją atliekantis organas, atsakingas už vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, susikaupusių nereikalingų ar galutinių produktų pašalinimą ir hormonų išskyrimą. Kažkuriai iš šių funkcijų sutrikus galima pastebėti tokius simptomus kaip kūno patinimai, dažnas šlapinimasis ir kitokia šlapimo spalva, šaltkrėtys, galiausiai inkstų skausmas ir aukšta temperatūra.
Susirgus gripu ar atsiradus skrandžio problemoms dažniausiai skubame pas gydytojus, tačiau yra ligų, kurias kartais bandoma nuslėpti. Viena tokių — nagų grybelis. Susidūrus su šia problema, vertėtų netylėti ir nieko nelaukus kreiptis pas patyrusius medikus, kurie nustatys tikslią ligos priežastį bei paskirs gydymą.
Seksopatologija – tai medicinos šaka, apimanti žmogaus lytinių organų, šlapimo sistemų, seksualinių sutrikimų tyrimą bei gydymą. Seksualinės medicinos gydytojo konsultacija reikalinga kai susiduriama su prostatos, šlapimo takų, pūslės, šlapinimosi sutrikimais, pablogėjusia erekcija ir ejakuliacija.
Ko gero neatsiras tokių vyrų, kurie pasakys, kad jiems yra nusispjauti į pilnavertį lytinį gyvenimą. Erekcijos sutrikimai lemia psichologines problemas, o pastarosios daro įtaką visoms mūsų gyvenimo sritims. Geri santykiai su partnere, pasitikėjimas savimi, pakili nuotaika — bene maloniausi padariniai, kuriuos lemia vyriškų problemų nebuvimas. Įprasta, sakysite? Toli gražu ne kiekvienam.
Kamuoja nuolatinis noras šlapintis, tačiau tai darant jaučiate skausmą, kankina pilvo skausmai, o galbūt šlapime pastebėjote kraujo arba jis pasidarė tamsus ir drumstas? Šie simptomai signalizuoja apie nemalonią ir gana sunkiai išgydomą ligą – tai šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), kuris gali būti ūmus (pasireiškiantis staiga) arba lėtinis (besikartojantis).
Virusai sukelia virusines infekcijas, bakterijos – bakterines. Taigi, kaip atskirti, bakterinė ar virusinė infekcija? Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės – ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia. Norint teisingai parinkti gydymą, svarbu žinoti bakterinės ir virusinės infekcijos skirtumus.
Chlamidiozė yra laikoma viena iš dažniausių lytiškai plintančių ligų (LPL) ir didžiausia dubens uždegiminės ligos ir moters nevaisingumo priežastimi. Jos infekcijos pirmiausia paveikia vyrų šlaplę ir moterų kaklelį. Kai kurios bakterijų padermės užkrečia tik kaklelį ir šlaplę, tuo tarpu kitos – sukelia akių ligas.
Lūpų pūslelinė (dar kitaip vadinama paprastąja pūsleline arba herpesu) – tai virusinė odos ir gleivinių liga, pasireiškianti perštėjimu, deginimu, patinimu, vandeningų pūslelių iškilimu. Lūpų pūslelinė gali pasireikšti ant lūpų, nosies, smakro ar kitur srityje aplink burną. Pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas. Aktyvi ligos stadija paprastai trunka iki 14 dienų. Lūpų pūslelinės gydymas efektyviausias, kai pradedamas tik pasireiškus pirmiesiems… Skaityti daugiau »
Nagų grybelis (onichomikozė) – tai infekcinė, labai greitai plintanti grybelinė liga. Nagų grybelio gydymas natūraliomis priemonėmis gali būti taikomas jei grybelis nėra įsisenėjęs. Dažniausiai pėdų ir nagų grybeliu užsikrečiama viešose, drėgnose vietose: pirtyse, baseinuose, saunose, bei ten, kur naudojamasi bendra avalyne: čiuožyklos, boulingo klubai. Priežastimi gali tapti ir netinkama avalynė, neleidžianti odai kvėpuoti, bei nagų traumos.
Antibiotikų atradimas buvo esminis lūžis infekcinių ligų gydymo istorijoje. Antibiotikai leido išgydyti iki tol buvusias mirtinas ligas. Tačiau vertėtų nepamišti, kad neatsakingas antimikrobinių vaistų turi ir neigiamas pasekmes tiek pačiam ligoniui, tiek apskritai infekcinių ligų gydymo sėkmingumui, todėl antibiotikus reiktų vartoti tik tada kai būtina, ir ne savo nuožiūra, o griežtai pagal gydytojo instrukcijas.
Peršalimo ligos – tai sezoninės viršutinių kvėpavimo takų ligos, kurias dažniausiai sukelia virusai. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų (rinovirusai, adenovirusai, paragripo virusai ir kiti). Peršalimo ligomis žmogus vidutiniškai suserga 1 – 4 kartus per metus. Peršalimo ligų padažnėja rudens bei žiemos laikotarpiu, atšalus orams, susilpnėjus imunitetui.
