Alerginis kontaktinis dermatitas – simptomai, priežastys ir gydymas

Atnaujinta | 4 rugsėjo, 2026

Alerginis kontaktinis dermatitas – odos uždegimas, atsirandantis dėl alerginės reakcijos į su oda kontaktuojančią medžiagą. Reakcija dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o praėjus 24–72 valandoms po kontakto su alergenu.

Alergija gali išsivystyti ir medžiagai, kuri anksčiau problemų nekėlė. Organizmui įsijautrinus, vėliau dermatitui sukelti gali pakakti ir labai nedidelio alergeno kiekio.

Kas sukelia alerginį kontaktinį dermatitą?

Dažniausi kontaktiniai alergenai yra:

  • nikelis – papuošaluose, sagose, užtrauktukuose ir kituose metaliniuose daiktuose;
  • kvapiosios medžiagos – kosmetikoje, kvepaluose, kremuose ir buitinėse priemonėse;
  • konservantai, esantys kosmetikos ir higienos priemonėse;
  • plaukų dažuose esančios medžiagos, pavyzdžiui, parafenilendiaminas;
  • gumos gamyboje naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, esančios kai kuriose pirštinėse;
  • akrilatai, esantys nagų priauginimo ir ilgalaikio lakavimo priemonėse, klijuose ir kitose medžiagose;
  • kai kurie augalai, klijai ir kitos cheminės medžiagos.

Alerginis kontaktinis dermatitas nėra tas pats, kas odos sudirginimas. Dirginantis kontaktinis dermatitas gali atsirasti bet kuriam žmogui dėl dažno kontakto su vandeniu, plovikliais, tirpikliais ar kitomis odą dirginančiomis medžiagomis. Alerginis dermatitas atsiranda tik žmogui, kuris yra įsijautrinęs konkrečiam alergenui.

Alerginio kontaktinio dermatito simptomai

Dažniausiai pažeidžiama oda, kuri tiesiogiai kontaktavo su alergenu, tačiau bėrimas gali išplisti ir už kontakto vietos ribų.

Gali pasireikšti:

  • odos paraudimas;
  • stiprus niežėjimas;
  • patinimas;
  • smulkūs iškilę bėrimai ar pūslelės;
  • šlapiavimas;
  • odos sausumas ir pleiskanojimas;
  • odos skilinėjimas;
  • deginimo ar perštėjimo pojūtis.

Ilgai besitęsiant dermatitui oda gali sustorėti, išsausėti ir pradėti skilinėti.

Kaip nustatomas alerginis kontaktinis dermatitas ir jį sukeliantis alergenas?

Jeigu dermatitas kartojasi arba neaišku, kas jį sukelia, gali būti atliekami lopo mėginiai (angl. patch tests) – tyrimas, skirtas nustatyti, kokia su oda kontaktuojanti medžiaga sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.

Ant nugaros užklijuojami specialūs pleistrai su labai mažais dažniausių kontaktinių alergenų kiekiais, pavyzdžiui, nikelio, kvapiųjų medžiagų, konservantų ar plaukų dažų medžiagų. Pleistrai paprastai laikomi apie 48 valandas, o odos reakcija įvertinama juos nuėmus ir dar kartą po kelių dienų.

Jei tam tikroje vietoje atsiranda būdinga odos reakcija, tai gali rodyti alergiją konkrečiai medžiagai. Šie tyrimai padeda nustatyti, kokios konkrečios medžiagos reikėtų vengti.

Įprasti alerginiai odos dūrio mėginiai nėra tas pats tyrimas – alerginis kontaktinis dermatitas yra uždelsto tipo alerginė reakcija.

Kaip gydomas alerginis kontaktinis dermatitas?

Svarbiausia gydymo dalis – nustatyti alergiją sukeliančią medžiagą ir vengti kontakto su ja. Nustačius konkretų alergeną verta tikrinti kosmetikos, higienos, buities ir kitų naudojamų produktų sudėtį.

Pažeistos odos priežiūrai naudojami emolientai ir drėkinamieji kremai, kurie padeda atkurti pažeistą apsauginį odos barjerą.

Esant aktyviam odos uždegimui gydytojas gali paskirti vietinio poveikio kortikosteroidų. Jų stiprumas ir vartojimo trukmė parenkami atsižvelgiant į pažeistą kūno vietą ir dermatito sunkumą.

Kai kurioms kūno vietoms ar ilgesniam gydymui gali būti naudojami ir kiti priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, takrolimuzas ar pimekrolimuzas.

Geriamieji antihistamininiai vaistai kartais gali padėti sumažinti niežėjimą, tačiau pačios kontaktinės alerginės reakcijos jie negydo.

Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prie dermatito prisideda bakterinė odos infekcija. Profilaktiškai jų vartoti nereikia.

Per kiek laiko praeina?

Pašalinus kontaktą su alergenu, oda paprastai pradeda gyti, tačiau visiškai atsistatyti gali prireikti kelių savaičių. Kuo dermatitas stipresnis ir ilgiau trukęs, tuo ilgiau gali užtrukti odos gijimas.

Svarbu žinoti, kad įsijautrinimas konkrečiam alergenui paprastai išlieka ilgą laiką, dažnai visą gyvenimą. Todėl vėl susidūrus su tuo pačiu alergenu dermatitas gali atsinaujinti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją ar dermatologą reikėtų kreiptis, jei bėrimas yra stiprus, kartojasi, plinta, nepraeina vengiant įtariamo alergeno arba neaišku, kas jį sukelia.

Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda infekcijos požymių – stiprėjantis skausmas, pūliavimas, ryškus patinimas ar karščiavimas.

Informacijos šaltiniai

Taip pat skaitykite:

Alerginės ligos

Autorius

Vaistininkė
Danutė Šilingienė
Autorius: Danutė Šilingienė

Esu licencijuota vaistininkė, turiu ilgametės patirties konsultuojant pacientus vaistų vartojimo, ligų prevencijos ir kitais sveikatos klausimais. Domiuosi sveika mityba, sveikatos išsaugojimu, maisto papildų naujovėmis. Savo straipsniuose sudėtingą medicininę informaciją stengiuosi pateikti paprastai ir aiškiai, kad kiekvienas galėtų suprasti savo organizmą, sužinoti daugiau apie vaistų ir maisto papildų saugų vartojimą, ilgiau išsaugoti gerą sveikatą. Vaistininko praktikos licencijos numeris 3021VP.