Krapų nauda sveikatai vertinama nuo seno. Krapai (Anethum graveolens) – vienas įprasčiausių prieskoninių augalų Lietuvoje. Šviežiais krapais gardinamos bulvės, sriubos, salotos, žuvis ir kiti patiekalai, o krapų sėklos naudojamos konservuojant daržoves. Tačiau krapai vertingi ne tik dėl skonio ir aromato – juose yra vitaminų, mineralinių medžiagų, flavonoidų, eterinių aliejų ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Krapai nuo seno naudojami ir tradicinėje medicinoje, ypač virškinimui gerinti ir pilvo pūtimui mažinti. Pastaraisiais metais tiriamas ir galimas krapų poveikis cholesterolio kiekiui, gliukozės apykaitai bei oksidaciniam stresui.
Kokių naudingų medžiagų turi krapai?
Krapuose aptinkama įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Juose yra flavonoidų, fenolinių rūgščių ir eterinio aliejaus komponentų. Krapų sėklose vienas svarbiausių eterinio aliejaus komponentų yra karvonas, o žaliosiose augalo dalyse randama α-felandreno, limoneno ir kitų lakiųjų medžiagų. Būtent jos suteikia krapams būdingą kvapą.
Švieži krapai taip pat papildo mitybą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Vis dėlto paprastai jų suvalgome gana nedaug, todėl krapus geriausia vertinti kaip sveiką ir maistingą prieskonį, o ne pagrindinį vitaminų šaltinį.
Krapų nauda sveikatai
Krapų nauda virškinimui
Krapai turi ilgą vartojimo virškinimo sutrikimams istoriją. Tradicinėje medicinoje ypač vertintos krapų sėklos, kurios buvo naudojamos esant pilvo pūtimui ir kitiems lengviems virškinimo negalavimams.
Toks panaudojimas siejamas su krapų eterinio aliejaus sudėtinėmis medžiagomis. Tačiau šiuolaikinių kokybiškų klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų krapų veiksmingumą konkretiems virškinimo sutrikimams gydyti, kol kas nėra daug.
Antioksidacinis poveikis
Krapuose yra flavonoidų ir kitų fenolinių junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamo oksidacinio streso.
Todėl krapai, kaip ir kitos žalios prieskoninės žolelės, gali būti vertinga įvairios ir augalinio maisto turtingos mitybos dalis.
Krapų sėklos – ar jos naudingesnės?
Krapų lapų ir sėklų cheminė sudėtis skiriasi. Sėklose daugiau eterinio aliejaus, kuriame svarbią vietą užima karvonas. Dėl šios priežasties krapų sėklos nuo seno buvo naudojamos ne tik kaip prieskonis, bet ir virškinimui palengvinti.
Kaip vartoti krapų vaisius?
Sveikatinimo tikslais dažniausiai vartojama krapų vaisių arbata.
Krapų arbata (užpilas) ruošiamas taip:
1 kupiną arbatinį šaukštelį krapų vaisių prieš ruošiant arbatą lengvai patrinti arba sutraiškyti, užpilti apie 250 ml verdančio vandens, palaikyti apie 10 minučių ir nukošti. Tradiciškai geriama po puodelį 2–3 kartus per dieną.
Švieži ar džiovinti krapai?
Kasdienei mitybai puikiai tinka tiek švieži, tiek džiovinti krapai. Švieži krapai ypač tinka tada, kai norima ne tik aromato, bet ir kuo mažiau apdoroto žalio augalinio produkto.
Džiovinant dalies jautresnių medžiagų kiekis gali sumažėti, tačiau džiovintuose krapuose išlieka daug augalui būdingų junginių. Todėl žiemą džiovinti ar šaldyti krapai yra praktiška alternatyva šviežiems.
Ar krapų galima valgyti kasdien?
Įprastais maistiniais kiekiais krapus galima drąsiai įtraukti į kasdienę mitybą. Jie suteikia patiekalams daugiau skonio beveik nepridedant kalorijų, cukraus ar druskos. Tai gali turėti ir netiesioginės naudos – naudojant daugiau prieskoninių žolelių patiekalui suteikti skonio galima naudoti mažiau druskos.
Krapų nauda – ne tik skonis
Krapai (Anethum graveolens) yra paprastas būdas praturtinti kasdienę mitybą žalumynais ir įvairiomis augalinėmis medžiagomis. Juose yra flavonoidų, fenolinių junginių ir aromatinių eterinio aliejaus komponentų. Tradicinėje medicinoje krapai ir jų sėklos labiausiai vertinti dėl poveikio virškinimui.
