Pelynas, arba kartusis kietis (Artemisia absinthium), – vienas karčiausių vaistinių augalų. Jis nuo seno naudojamas virškinimui gerinti, apetitui skatinti ir įvairiems virškinimo sistemos negalavimams lengvinti. Būtent kartus skonis yra viena svarbiausių pelyno savybių.
Pelynas nėra vien liaudies medicinos vaistažolė. Jo antžeminė dalis iki šiol pripažįstama vaistine augaline žaliava. Europos vaistų agentūra (EMA) pelyno preparatus pripažįsta tradiciškai vartojamais esant laikinam apetito sumažėjimui ir lengviems virškinimo sutrikimams.
Kas yra pelynas?
Pelynas – astrinių (Asteraceae) šeimai priklausantis daugiametis augalas. Jam būdingi pilkšvai žali, smulkiai suskaldyti lapai, smulkūs gelsvi žiedai, stiprus aromatas ir labai kartus skonis.
Vaistinė žaliava yra pelyno žolė – lapai ir lapuotos žydinčios augalo viršūnės. Žaliava džiovinama ir naudojama arbatoms bei įvairiems pelyno ekstraktams gaminti.
Kokių veikliųjų medžiagų turi pelynas?
Pelyno sudėtis gana sudėtinga. Jame randama:
- karčiųjų medžiagų, ypač seskviterpeninių laktonų;
- eterinio aliejaus;
- flavonoidų;
- fenolinių rūgščių;
- taninų;
- lignanų ir kitų augalinių junginių.
Viena žinomiausių pelyno karčiųjų medžiagų yra absintinas, kuris prisideda prie ypač kartaus augalo skonio. Pelyno eteriniame aliejuje gali būti tujono, todėl pelyno preparatų nereikėtų vartoti neribotais kiekiais ar ilgą laiką.
Kuo naudingas pelynas?
Pelynas gali padėti pagerinti apetitą
Viena geriausiai žinomų pelyno vartojimo sričių – sumažėjęs apetitas. Pelyno kartus skonis dirgina burnoje esančius kartaus skonio receptorius ir gali skatinti su virškinimu susijusias organizmo reakcijas. Dėl šios priežasties kartieji augalai tradiciškai vartojami prieš valgį.
Pelynas virškinimui
Kita svarbi pelyno vartojimo sritis – lengvi virškinimo sutrikimai. Karčiosios pelyno medžiagos gali gerinti virškinimą, skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą. Pelyno preparatai gali būti tradiciškai vartojami esant lengviems skrandžio ir žarnyno sutrikimams. Šis vartojimas pagrįstas ilgamete patirtimi, o ne pakankamais klinikiniais tyrimais.
Ar pelynas naikina parazitus?
Pelynas turi ilgą vartojimo nuo žarnyno parazitų istoriją. Iš čia kilo ir angliškas augalo pavadinimas wormwood. Eksperimentiniuose tyrimuose pelyno ir jo sudedamųjų medžiagų antiparazitinis aktyvumas iš tiesų yra tiriamas. Tačiau tai nereiškia, kad pelyno arbata yra patikimas žmonių žarnyno parazitinių infekcijų gydymo būdas. Įtarus parazitinę infekciją pirmiausia reikėtų nustatyti jos sukėlėją ir rinktis konkrečiam parazitui veiksmingą gydymą.
Ar pelyno nauda įrodyta moksliškai?
Pelynas yra gerai žinomas vaistinis augalas, tačiau svarbu atskirti tradicinį vartojimą nuo kliniškai įrodyto gydymo.
Europos vaistų agentūra pripažįsta dvi pagrindines tradicines pelyno vartojimo sritis:
- laikiną apetito sumažėjimą;
- lengvus virškinimo sistemos sutrikimus.
Šios indikacijos pagrįstos ilgamete vartojimo patirtimi. Klinikinių tyrimų su pacientais nepakanka, todėl pelyno negalima vertinti taip pat kaip vaisto, kurio veiksmingumas patvirtintas dideliais klinikiniais tyrimais.
Pelyno arbata – kaip ji vartojama?
Vienas paprasčiausių pelyno vartojimo būdų yra pelyno arbata. Ji ruošiama iš džiovintos susmulkintos pelyno žolės.
Pelynas yra labai kartus, todėl jo arbata gerokai skiriasi nuo įprastų žolelių arbatų. Vaistiniuose preparatuose taip pat naudojami skystieji ekstraktai, tinktūros, išspaustos sultys ir kitos pelyno formos.
Vartojimo kiekis priklauso nuo konkretaus preparato ir jo koncentracijos, todėl saugiausia vadovautis preparato informaciniu lapeliu arba vaistininko rekomendacija.
Pelyno preparatai rekomenduojami vartoti tik suaugusiesiems. Jei virškinimo sutrikimai ar apetito sumažėjimas vartojant preparatą išlieka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl pelyną reikia vartoti atsargiai?
Pelyno eteriniame aliejuje gali būti tujono – didelėmis dozėmis nervų sistemai toksiškos medžiagos. Per didelis ar ilgalaikis tujono turinčio pelyno eterinio aliejaus vartojimas gali sukelti neurologinį toksinį poveikį, įskaitant traukulius. Vartojant pelyno arbatą intoksikacijos rizika yra labai maža, tačiau vistiek nereikėtų jos dideliais kiekiais gerti kasdien ilgą laiką.
Kam pelyno vartoti nerekomenduojama?
Pelyno preparatų nereikėtų vartoti:
- esant alergijai pelynui ar kitiems astrinių šeimos augalams;
- sergant kepenų ligomis;
- esant tulžies latakų obstrukcijai ar cholangitui;
- vaikams ir paaugliams;
- nėštumo ir žindymo laikotarpiu, jei preparato saugumas nėra nustatytas.
Esant tulžies pūslės akmenligei ar kitoms tulžies sistemos ligoms prieš vartojant pelyną reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pelynas – vertinga, bet ne kasdienė vaistažolė
Pelynas (Artemisia absinthium) – vienas žinomiausių karčiųjų vaistinių augalų. Jo pagrindinė nauda siejama ne su daugybe internete jam priskiriamų savybių, o pirmiausia su apetito ir virškinimo funkcijos palaikymu.
Pelyno preparatai iki šiol naudojami Europos fitoterapijoje, o Europos vaistų agentūra pripažįsta jų tradicinį vartojimą laikinai sumažėjus apetitui ir esant lengviems virškinimo sutrikimams.
Dėl eteriniame aliejuje galinčio būti tujono pelyno preparatus verta vartoti saikingai, tinkamomis dozėmis ir pagal jų paskirtį.
Informacijos šaltiniai
- https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/absinthii-herba
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32825178/
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32585887/
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36105486/
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7570121/
Taip pat skaitykite:
