Kontracepcija – tai įvairūs metodai ir priemonės, padedantys išvengti neplanuoto nėštumo. Šiuolaikinių kontracepcijos būdų yra daug: prezervatyvai, kontraceptinės tabletės, pleistrai, makšties žiedai, gimdos spiralės, implantai, hormonų injekcijos ir kitos priemonės.
Vieno visoms moterims tinkamiausio kontracepcijos metodo nėra. Renkantis reikėtų atsižvelgti į metodo patikimumą, amžių, sveikatos būklę, rūkymą, vartojamus vaistus, planuojamą nėštumą ateityje ir tai, kaip patogu konkrečią priemonę naudoti.
Svarbu atsiminti, kad nuo lytiškai plintančių infekcijų apsaugo tik prezervatyvai. Hormoninės kontraceptinės tabletės, spiralės, implantai ir kiti nėštumo prevencijos metodai tokios apsaugos nesuteikia.
Kiek patikimos skirtingos kontracepcijos priemonės?
Vertinant kontracepcijos veiksmingumą svarbu atskirti idealų ir įprastą naudojimą.
Idealus naudojimas reiškia, kad priemonė kiekvieną kartą naudojama tiksliai pagal instrukciją.
Įprastas naudojimas atspindi realų gyvenimą – pamirštą tabletę, pavėluotai pakeistą žiedą, netinkamai uždėtą prezervatyvą ir panašias situacijas.
Todėl metodai, kurių nereikia prisiminti naudoti kiekvieną dieną ar kiekvienų lytinių santykių metu, paprastai yra patikimiausi.
Gimdos spiralės ir kontraceptiniai implantai nuo nėštumo apsaugo daugiau kaip 99 %. Kontraceptinių tablečių, pleistro ir makšties žiedo veiksmingumas įprastai naudojant yra apie 91 %, o prezervatyvų – apie 82 %.
Barjerinė kontracepcija
Prezervatyvas yra barjerinė kontracepcijos priemonė. Jis neleidžia spermai patekti į moters lytinius takus ir taip sumažina kiaušialąstės apvaisinimo tikimybę.
Tai vienintelė plačiai naudojama kontracepcijos priemonė, kuri kartu padeda apsisaugoti ir nuo lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV.
Tinkamai naudojamo išorinio prezervatyvo veiksmingumas siekia apie 98 %, tačiau įprastai naudojant – apie 82 %.
Prezervatyvą reikia naudoti nuo pat lytinių santykių pradžios.
Su latekso prezervatyvais nereikėtų naudoti aliejinių lubrikantų, vazelino ar kitų riebių priemonių, nes jos gali pažeisti lateksą ir padidinti prezervatyvo plyšimo riziką. Su latekso prezervatyvais tinka vandens arba silikono pagrindo lubrikantai.
Spermicidai
Spermicidai – į makštį prieš lytinius santykius naudojamos medžiagos, kurios mažina spermatozoidų gebėjimą judėti ir apvaisinti kiaušialąstę.
Jie gali būti gaminami gelių, kremų, žvakučių, tablečių ar kitų formų.
Naudojami vieni spermicidai yra palyginti nepatikimas kontracepcijos metodas. Įprastai naudojant jų veiksmingumas siekia apie 79 %. Dėl to spermicidus rekomenduojama derinti su barjerine kontracepcija, pavyzdžiui, prezervatyvu.
Skirtingų spermicidinių preparatų naudojimo būdas ir veikimo pradžia skiriasi, todėl svarbu vadovautis konkretaus preparato instrukcija. Spermicidai neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų. Dažnas kai kurių spermicidų naudojimas gali dirginti makšties gleivinę.
Kontracepcija: tabletės
Kontraceptinės tabletės yra vienas dažniausiai naudojamų hormoninės kontracepcijos metodų.
Jos skirstomos į dvi pagrindines grupes:
- kombinuotas kontraceptines tabletes, kurių sudėtyje yra estrogeno ir progestino;
- tik progestino turinčias tabletes, dar vadinamas mini piliulėmis.
Teisingai vartojamos tabletės yra labai veiksmingos, tačiau jų patikimumas realiame gyvenime mažėja dėl praleistų ar pavėluotai išgertų tablečių.
Tik progestino turinčios kontraceptinės tabletės
Šių tablečių sudėtyje nėra estrogeno – jos turi tik progestino.
Vienas svarbiausių jų veikimo mechanizmų yra gimdos kaklelio gleivių sutirštinimas. Dėl to spermatozoidams tampa sunkiau patekti į gimdą. Priklausomai nuo naudojamo progestino, tabletės taip pat gali slopinti ovuliaciją.
Šias tabletes reikia vartoti kasdien. Leistinas pavėlavimo laikas priklauso nuo konkretaus preparato ir jame esančio progestino, todėl būtina vadovautis konkrečių tablečių informaciniu lapeliu.
Tik progestino turinčios tabletės gali būti tinkamos moterims, kurioms estrogenų turinčios kontracepcijos vartoti negalima. Jos taip pat gali būti naudojamos žindymo laikotarpiu.
Dažniausias nepageidaujamas poveikis – mėnesinių ciklo pokyčiai, nereguliarus kraujavimas arba tepimas.
Kombinuotos kontraceptinės tabletės
Kombinuotose kontraceptinėse tabletėse yra du hormonai – estrogenas ir progestinas.
Pagrindinis jų veikimo mechanizmas yra ovuliacijos slopinimas. Be to, sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl spermatozoidams sunkiau patekti į gimdą.
Teisingai vartojamos kombinuotos tabletės yra daugiau kaip 99 % veiksmingos. Įprastai naudojant veiksmingumas yra mažesnis – apie 91 %.
Kontraceptinių tablečių vartojimo schemos gali skirtis. Kai kurie preparatai vartojami 21 dieną, po to daroma 7 dienų pertrauka. Kiti parduodami 28 tablečių pakuotėmis, kuriose dalis tablečių yra neveiklios (placebo) ir hormonų neturi. Jos padeda išlaikyti kasdienio tablečių vartojimo įprotį ir išvengti klaidų pradedant naują pakuotę. Priklausomai nuo preparato, placebo tablečių skaičius gali skirtis. Taip pat gali būti taikomos pailgintos ar nepertraukiamo vartojimo schemos. Todėl visada reikėtų vadovautis konkretaus preparato vartojimo instrukcija.
Kada pradeda veikti kontraceptinės tabletės?
Apsauga nuo nėštumo priklauso nuo to, kurią ciklo dieną tabletės pradėtos vartoti. Pradėjus vartoti tam tikru mėnesinių ciklo metu apsauga gali atsirasti iš karto, o kitais atvejais pirmąsias dienas gali būti reikalingas prezervatyvas.
Kontraceptinių tablečių šalutinis poveikis
Pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją gali atsirasti:
- nereguliarus kraujavimas ar tepimas;
- galvos skausmas;
- pykinimas;
- krūtų jautrumas;
- mėnesinių pobūdžio pokyčiai.
Dalis simptomų per pirmuosius kelis vartojimo mėnesius sumažėja.
Estrogeno turinti kombinuota hormoninė kontracepcija šiek tiek didina venų trombozės riziką. Dėl to ji netinka visoms moterims.
Ypač svarbu individualiai įvertinti riziką, jeigu moteris rūko, serga migrena su aura, yra sirgusi tromboze arba turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Kontraceptinis pleistras
Kontraceptinis pleistras – ant odos klijuojama hormoninės kontracepcijos priemonė, išskirianti estrogeną ir progestiną.
Jo veikimo principas panašus į kombinuotų kontraceptinių tablečių: pirmiausia slopinama ovuliacija, taip pat tirštėja gimdos kaklelio gleivės.
Dažniausiai vienas pleistras naudojamas savaitę ir keičiamas kartą per savaitę pagal konkretaus preparato schemą.
Pleistro privalumas tas, kad nereikia kasdien prisiminti išgerti tabletės. Be to, vėmimas ar viduriavimas jo veiksmingumo nemažina.
Kadangi pleistre yra estrogeno, jam taikomos panašios vartojimo atsargumo priemonės kaip ir kombinuotoms kontraceptinėms tabletėms.
Kontraceptinis makšties žiedas
Kontraceptinis žiedas – lankstus žiedas, įdedamas į makštį ir palaipsniui išskiriantis estrogeną bei progestiną.
Jis veikia panašiai kaip kombinuotos kontraceptinės tabletės ir pleistras – pirmiausia slopina ovuliaciją.
Priklausomai nuo konkretaus preparato, žiedo naudojimo schema gali skirtis. Dažnai jis laikomas makštyje 3 savaites, o vėliau daroma savaitės pertrauka.
Privalumas – nereikia kasdien prisiminti kontracepcijos. Vėmimas ir viduriavimas jo veiksmingumo taip pat nemažina.
Galimi nepageidaujami poveikiai panašūs į kitų kombinuotos hormoninės kontracepcijos metodų. Kai kurioms moterims gali padaugėti išskyrų iš makšties ar atsirasti vietinis diskomfortas.
Hormoninė gimdos spiralė
Hormoninė gimdos spiralė, dar vadinama intrauterine sistema (IUS), įdedama į gimdą ir ilgą laiką išskiria nedidelį progestino – levonorgestrelio – kiekį.
Hormonas sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl spermatozoidams sunku patekti į gimdą, ir suplonina gimdos gleivinę. Kai kurioms moterims taip pat gali būti slopinama ovuliacija.
Hormoninės spiralės yra daugiau kaip 99 % veiksmingos.
Kiek laiko spiralė apsaugo nuo nėštumo, priklauso nuo konkretaus preparato. Šiuolaikinės hormoninės spiralės gali veikti kelerius metus, o kai kurių preparatų kontraceptinis poveikis išlieka gerokai ilgiau.
Pirmaisiais mėnesiais gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas ar tepimas. Vėliau mėnesinės dažniausiai tampa silpnesnės, trumpesnės, o daliai moterų gali visai išnykti. Išėmus spiralę vaisingumas paprastai greitai atsistato.
Varinė gimdos spiralė
Varinė gimdos spiralė (Cu-IUD) hormonų neišskiria.
Iš spiralės išsiskiriantis varis sukuria spermatozoidams nepalankią aplinką. Dėl to sumažėja jų judrumas, gyvybingumas ir gebėjimas apvaisinti kiaušialąstę. Taigi pagrindinis varinės spiralės kontraceptinis poveikis yra apvaisinimo prevencija.
Varinės spiralės yra daugiau kaip 99 % veiksmingos. Priklausomai nuo konkretaus modelio, spiralė gali būti naudojama daug metų. Kai kurios varinės spiralės nuo nėštumo apsaugo iki 10 metų ar ilgiau.
Kadangi jose nėra hormonų, tai gali būti tinkamas pasirinkimas moterims, kurios nenori arba negali vartoti hormoninės kontracepcijos.
Pirmaisiais naudojimo mėnesiais mėnesinės gali tapti gausesnės, ilgesnės arba skausmingesnės.
Varinė spiralė kaip skubi kontracepcija
Varinė spiralė gali būti naudojama ir kaip skubios kontracepcijos priemonė po nesaugių lytinių santykių.
Paprastai ji gali būti įvesta per 5 paras po nesaugių lytinių santykių. Kai galima patikimai įvertinti ovuliacijos laiką, gali būti taikomos ir nuo ovuliacijos datos priklausančios įvedimo rekomendacijos.
Varinė spiralė laikoma vienu veiksmingiausių skubios kontracepcijos metodų. Įvesta ji gali būti palikta ir toliau naudojama kaip ilgalaikė kontracepcija.
Kontraceptinis implantas
Kontraceptinis implantas – nedidelis lankstus strypelis, įvedamas po žasto oda. Jis palaipsniui išskiria progestiną. Implantas pirmiausia slopina ovuliaciją, taip pat tirština gimdos kaklelio gleives.
Tai vienas patikimiausių grįžtamosios kontracepcijos metodų – jo veiksmingumas yra daugiau kaip 99 %. Implantas veikia kelerius metus ir nereikalauja kasdien prisiminti apie kontracepciją.
Dažniausias nepageidaujamas poveikis – mėnesinių ciklo pokyčiai. Kraujavimas gali tapti nereguliarus, retesnis, dažnesnis arba visiškai išnykti.
Pašalinus implantą vaisingumas paprastai greitai atsistato.
Progestino injekcijos
Kontraceptinės injekcijos turi progestino ir, priklausomai nuo preparato, leidžiamos kas kelis mėnesius. Jos slopina ovuliaciją ir tirština gimdos kaklelio gleives.
Tinkamai ir laiku atliekamos injekcijos yra labai veiksmingos. Tačiau pavėlavus kitą injekciją apsauga nuo nėštumo gali sumažėti.
Vartojant gali pasikeisti mėnesinių pobūdis, atsirasti nereguliarus kraujavimas arba mėnesinės gali visai išnykti. Kai kurioms moterims gali didėti kūno svoris.
Ilgiau vartojant depot medroksiprogesterono acetato injekcijas gali laikinai sumažėti kaulų mineralinis tankis.
Skirtingai nei nutraukus tablečių, implanto ar spiralės naudojimą, po kontraceptinių injekcijų vaisingumas gali atsistatyti ne iš karto. Ovuliacijos ir vaisingumo grįžimas kai kurioms moterims užtrunka kelis mėnesius.
Skubi kontracepcija
Skubi kontracepcija naudojama po nesaugių lytinių santykių arba tada, kai įprasta kontracepcijos priemonė nesuveikė – pavyzdžiui, plyšo prezervatyvas ar buvo praleistos kontraceptinės tabletės.
Skubiai kontracepcijai gali būti naudojamos tabletės arba varinė gimdos spiralė.
Dažniausiai naudojamos dviejų rūšių tabletės:
Levonorgestrelis – tabletę rekomenduojama išgerti kuo greičiau, įprastai per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių.
Ulipristalio acetatas – gali būti vartojamas iki 120 valandų, t. y. 5 parų, po nesaugių lytinių santykių.
Skubios kontracepcijos tabletės daugiausia veikia atidėdamos arba slopindamos ovuliaciją. Jos nenutraukia jau prasidėjusio nėštumo ir nėra abortą sukeliantys vaistai.
Varinė gimdos spiralė taip pat gali būti naudojama skubiai kontracepcijai ir yra vienas veiksmingiausių šio tipo metodų.
Kuo anksčiau po nesaugių lytinių santykių pasirūpinama skubia kontracepcija, tuo geriau.
Kuri kontracepcija patikimiausia?
Patikimiausi grįžtamosios kontracepcijos metodai yra tie, kurių nereikia prisiminti naudoti kiekvieną dieną.
Daugiau kaip 99 % veiksmingi:
- hormoninė gimdos spiralė;
- varinė gimdos spiralė;
- kontraceptinis implantas.
Labai veiksmingi yra ir kiti hormoniniai metodai, tačiau tablečių, pleistro ar žiedo patikimumas realiame gyvenime labiau priklauso nuo to, ar jie naudojami teisingai ir laiku.
Prezervatyvai nuo nėštumo apsaugo kiek prasčiau, tačiau turi labai svarbų privalumą – jie padeda apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Dėl šios priežasties prezervatyvas gali būti naudojamas kartu su kitu patikimu kontracepcijos metodu.
Kaip pasirinkti tinkamiausią kontracepcijos metodą?
Geriausias kontracepcijos metodas nebūtinai yra tas pats kiekvienai moteriai.
Renkantis verta įvertinti:
- kontracepcijos patikimumą;
- ar norima hormoninio, ar nehormoninio metodo;
- kaip dažnai norima prisiminti apie kontracepciją;
- mėnesinių gausumą ir skausmingumą;
- rūkymą;
- migreną;
- trombozės ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką;
- vartojamus vaistus;
- žindymą;
- kada ateityje planuojamas nėštumas;
- ar reikalinga apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Moterims, turinčioms tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vartojančioms tam tikrus vaistus, ne visi kontracepcijos metodai yra tinkami.
Todėl renkantis hormoninę kontracepciją, gimdos spiralę ar implantą verta pasitarti su gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
Kontracepcija: svarbiausia trumpai
Šiuolaikinė kontracepcija suteikia galimybę rinktis iš daugybės veiksmingų apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdų.
Patikimiausi grįžtamieji metodai yra gimdos spiralės ir kontraceptinis implantas, kurių veiksmingumas viršija 99 %. Tabletės, pleistras ir makšties žiedas taip pat yra labai veiksmingi, tačiau jų patikimumas labiau priklauso nuo teisingo naudojimo.
Prezervatyvas yra ypač svarbus tuomet, kai reikalinga ne tik apsauga nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Jeigu pasirinktas metodas sukelia nepageidaujamą poveikį arba jį sunku naudoti teisingai, tai nereiškia, kad kontracepcijos apskritai reikia atsisakyti – dažniausiai galima pasirinkti kitą, konkrečiai moteriai tinkamesnį metodą.
Informacijos šaltiniai
