Marihuana – iš kanapių (Cannabis) gaunamas produktas, vartojamas dėl psichoaktyvaus poveikio. Pagrindinė už šį poveikį atsakinga medžiaga yra tetrahidrokanabinolis (THC). Jis veikia centrinę nervų sistemą ir gali keisti nuotaiką, suvokimą, atmintį, dėmesį, koordinaciją bei reakcijos greitį.
Marihuana kartais laikoma palyginti nepavojinga psichoaktyvia medžiaga, tačiau jos vartojimas nėra be rizikos. Poveikis labai priklauso nuo suvartotos THC dozės ir koncentracijos, vartojimo dažnio bei būdo, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir kartu vartojamų kitų medžiagų.
Kas yra marihuana ir kaip ji veikia?
Kanapėse randama daug skirtingų kanabinoidų. Geriausiai žinomi yra THC ir kanabidiolis (CBD).
THC pasižymi psichoaktyviu poveikiu ir sąveikauja su organizmo endokanabinoidine sistema. Dėl to gali būti paveikiamos smegenų funkcijos, susijusios su atmintimi, mokymusi, dėmesiu, emocijomis, judesių koordinacija ir sprendimų priėmimu.
Marihuana gali būti rūkoma, garinama arba THC gali būti vartojamas su maistu ir gėrimais. Vartojimo būdas turi įtakos tam, kaip greitai prasideda ir kiek laiko trunka poveikis.
Rūkant ar garinant poveikis paprastai pajuntamas greitai. Suvalgius THC turinčio produkto jis gali pasireikšti gerokai vėliau. Dėl to žmogus kartais suvartoja papildomą dozę dar nesulaukęs pirmosios poveikio ir netyčia gauna gerokai didesnį THC kiekį.
Trumpalaikis marihuanos poveikis
Marihuanos poveikis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas. Vieniems ji sukelia atsipalaidavimo ar euforijos pojūtį, kitiems – nerimą ar nemalonius psichikos simptomus.
Pavartojus marihuanos gali pasireikšti:
- pakitęs laiko ir aplinkos suvokimas;
- sutrikusi trumpalaikė atmintis;
- sunkesnis dėmesio sutelkimas;
- sulėtėjusi reakcija;
- sutrikusi judesių koordinacija;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- mieguistumas arba sujaudinimas;
- nerimas ir panikos pojūtis;
- paranojiškos mintys.
Didesnės THC dozės gali sukelti stiprų sumišimą, dezorientaciją, paranoją, haliucinacijas ar kitus psichozę primenančius simptomus.
Šie poveikiai ypač svarbūs vairuojant. THC gali pabloginti reakciją, koordinaciją, gebėjimą įvertinti situaciją ir priimti sprendimus, todėl pavartojus marihuanos vairuoti nereikėtų. Rizika dar labiau padidėja marihuaną vartojant kartu su alkoholiu.
Ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikis
Didžiausią susirūpinimą kelia ne pavienis, o dažnas ir ilgalaikis marihuanos vartojimas, ypač vartojant didelės THC koncentracijos produktus.
Reguliarus vartojimas gali būti susijęs su atminties, dėmesio ir mokymosi sunkumais. THC veikia smegenų sistemas, kurios dalyvauja įsimenant naują informaciją ir atliekant sudėtingesnes pažintines užduotis.
Pasekmių tikimybė priklauso nuo vartojimo dažnio ir trukmės, THC koncentracijos, vartojimo pradžios amžiaus bei individualių veiksnių.
Ypač svarbus vartojimo pradžios amžius. Paauglystėje smegenys dar vystosi, todėl anksti pradėtas ir dažnas kanapių vartojimas kelia daugiau susirūpinimo. Jis siejamas su mokymosi ir dėmesio sunkumais bei didesne kanapių vartojimo sutrikimo rizika.
Marihuana ir psichikos sveikata
Marihuanos poveikis psichikos sveikatai nėra vienodas. THC kai kuriems žmonėms gali sukelti arba sustiprinti nerimą, panikos pojūtį ir paranojiškas mintis.
Kanapių vartojimas taip pat siejamas su didesne psichozės ir šizofrenijos rizika. Ryšys stipresnis dažnai vartojant kanapes, renkantis didelės THC koncentracijos produktus ir pradėjus vartoti jauname amžiuje.
Tyrimuose randama sąsajų ir tarp kanapių vartojimo bei depresijos, socialinio nerimo ar suicidinių minčių. Vis dėlto tokios sąsajos savaime neįrodo, kad marihuana yra tiesioginė šių sutrikimų priežastis. Psichikos sveikatai įtakos turi daug biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių.
Ar marihuana sukelia priklausomybę?
Taip. Reguliariai vartojant kanapes gali išsivystyti priklausomybė – būklė, kai žmogui tampa sunku kontroliuoti vartojimą, nors dėl jo jau atsiranda neigiamų pasekmių.
Probleminį vartojimą galima įtarti, jeigu žmogus suvartoja daugiau nei planavo, nesėkmingai bando vartojimą sumažinti ar nutraukti, jaučia stiprų norą vartoti, o dėl marihuanos pradeda nukentėti mokslai, darbas, santykiai ar kasdienė veikla.
Ilgainiui gali atsirasti tolerancija – tam pačiam poveikiui pasiekti reikia didesnio kiekio.
Dažnai vartojant marihuaną ir staiga ją nutraukus gali pasireikšti abstinencijos simptomai: dirglumas, nerimas, miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, neramumas ir stiprus noras vėl vartoti.
Priklausomybės rizika didesnė pradėjus vartoti jauname amžiuje ir vartojant dažnai.
Marihuanos poveikis plaučiams
Rūkant marihuaną susidaro dūmai, kuriuose yra daug tų pačių dirginančių ir toksinių medžiagų, kurios aptinkamos tabako dūmuose.
Reguliarus marihuanos rūkymas gali būti susijęs su:
- kosuliu;
- padidėjusia gleivių gamyba;
- kvėpavimo takų dirginimu;
- dažnesniais bronchito simptomais.
Nustojus rūkyti kanapes šie simptomai gali sumažėti.
Marihuanos poveikis širdžiai ir kraujagyslėms
THC gali laikinai pagreitinti širdies ritmą ir paveikti kraujospūdį. Dėl šių pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemai gali tekti didesnis krūvis.
Stebėjimo tyrimuose kanapių vartojimas siejamas su miokardo infarktu, insultu ir kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis. Tačiau tiksliai nustatyti, kokią rizikos dalį lemia pačios kanapės, sudėtinga, nes rezultatams gali turėti įtakos tabako vartojimas, vartojimo būdas ir kiti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, THC sukeliami širdies ritmo ir kraujospūdžio pokyčiai gali būti ypač aktualūs.
Marihuana nėštumo ir žindymo metu
Nėštumo metu marihuanos vartoti nerekomenduojama. THC gali prasiskverbti per placentą, todėl jį vartojant poveikį patiria ne tik mama, bet ir besivystantis vaisius.
Kanapių vartojimas nėštumo metu siejamas su kai kuriomis nepalankiomis nėštumo ir naujagimio baigtimis, pavyzdžiui, mažesniu gimimo svoriu ir priešlaikiniu gimdymu. Taip pat tiriamas galimas poveikis vaiko nervų sistemos vystymuisi.
Kanabinoidų naudojimas medicinoje
Kanapėse esančios veikliosios medžiagos – kanabinoidai – gali būti naudojamos ir medicinoje. Kai kurių Europoje registruotų vaistinių preparatų sudėtyje yra kanabinoidų arba jų pagrindu sukurtų veikliųjų medžiagų. Tokie preparatai gali būti skiriami tik tam tikroms ligoms ar simptomams gydyti, kai jų nauda pagrįsta klinikiniais tyrimais.
Svarbu atskirti registruotus, standartizuotos sudėties vaistinius preparatus nuo rekreaciniais tikslais vartojamų kanapių. Vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų kiekis, dozavimas, kokybė ir vartojimo indikacijos yra kontroliuojami. Todėl tai, kad kai kurie kanabinoidai naudojami medicinoje, nereiškia, kad marihuanos vartojimas savaime yra saugus ar turi gydomąjį poveikį.
Ar galima perdozuoti marihuanos?
Mirtinas apsinuodijimas vien THC yra gerokai retesnis nei, pavyzdžiui, opioidų perdozavimas. Tačiau didelė THC dozė gali sukelti sunkią nepageidaujamą reakciją.
Gali pasireikšti:
- stiprus nerimas ar panikos priepuolis;
- sumišimas ir dezorientacija;
- paranoja;
- haliucinacijos;
- ryškūs širdies ritmo pokyčiai;
- pykinimas ir vėmimas.
Kai kuriais atvejais dėl simptomų prireikia skubios medicininės pagalbos.
Didesnė rizika netyčia suvartoti per daug THC kyla valgant jo turinčius produktus. Jų poveikis prasideda lėčiau, todėl nesulaukęs poveikio žmogus gali suvartoti dar vieną porciją.
THC turintys saldumynai ar kiti maisto produktai taip pat kelia atsitiktinio vaikų apsinuodijimo pavojų, todėl turi būti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Nuo ko priklauso marihuanos žala?
Marihuanos vartojimo rizika labai skiriasi priklausomai nuo vartojimo aplinkybių.
Didesnė neigiamų pasekmių tikimybė siejama su:
- dažnu ar kasdieniu vartojimu;
- didelės THC koncentracijos produktais;
- didelėmis dozėmis;
- vartojimo pradžia paauglystėje;
- marihuanos derinimu su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis;
- tam tikrais psichikos ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais.
Marihuana – svarbiausia trumpai
Marihuana nėra visiškai nepavojinga psichoaktyvi medžiaga. THC gali laikinai sutrikdyti atmintį, dėmesį, koordinaciją ir reakciją, sukelti nerimą ar paranoją. Dažnas vartojimas didina priklausomybės riziką, o marihuanos rūkymas gali pažeisti kvėpavimo takus.
Didesnį susirūpinimą kelia dažnas vartojimas, didelės THC dozės ir vartojimo pradžia jauname amžiuje.
Kita vertus, marihuanos žalos taip pat nereikėtų perdėti teiginiais, kurių nepatvirtina dabartiniai moksliniai duomenys. Rizika priklauso nuo dozės, vartojimo dažnio ir būdo, žmogaus amžiaus bei individualios sveikatos būklės.
Informacijos šaltiniai
