Marihuana – kokia rizika?

Parengta admin | 21 lapkričio, 2020

marihuana.jpgMarihuana yra narkotinė psichoaktyvi medžiaga, išgaunama iš žydinčių kanapių viršūnėlių. Tai yra dažniausiai vartojama nelegali svaiginamoji medžiaga. Maždaug 4% suaugusiųjų visame pasaulyje vartoja marihuaną bent kartą per metus, 0,6% ją vartoja kasdien. Apie marihuaną sklando daugybė mitų, dažniausiai teigiančių kad tai tėra “nekaltas” narkotikas, nesukeliantis rimtų pasekmių sveikatai. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?

Marihuanoje randama apie 400 pavadinimų cheminių medžiagų. Pagrindinis psichiką veikiantis komponentas yra tetrahidrokanabinolis. Kuo daugiau šio komponento kanapėse – tuo stipriau marihuana veikia organizmą.

Marihuana dažniausiai vartojama ją rūkant. Poveikis pasireiškia po 10-30 minučių. Džiūsta burna ir gerklė, padažnėja širdies ritmas, sutrinka koordinacija ir pusiausvyra, sulėtėja reakcijos laikas, susilpnėja trumpalaikė atmintis. Vidutinės dozės sukelia atsipalaidavimą, skatina fantazijas. Didelės dozės gali sukelti haliucinacijas ir paranoją.

Paprastai trumpalaikis marihuanos poveikis visiškai išnyksta po  2-3 valandų. Tačiau iš organizmo tetrahidrokanabinolis pilnai nepasišalina. Jis yra tirpus riebaluose, todėl kaupiasi riebaliniame audinyje, kepenų, plaučių, seklidžių ir kitų organų riebaluose. Praėjus dviem dienom po marihuanos vartojimo, ketvirtadalis tetrahidrokanabinolio dar yra organizme. Atlikus šlapimo tyrimą tetrahidrokanabinolį galima nustatyti tris dienas po vartojimo, o jautriais kraujo tyrimais jis aptinkamas net iki 2 savaičių laikotarpiu.

Marihuana: žala

24 valandas po marihuanos vartojimo gali pasireikšti atminties pablogėjimas, sumažėti informacijos įsisavinimo efektyvumas, atsirasti sunkumai sukaupti dėmesį, pablogėti matematiniai bei kalbėjimo įgūdžiai. Kai kurių tyrimų duomenimis, marihuana gali sukelti negrįžtamą poveikį atminčiai, dėl struktūrinių atminties srities smegenyse pokyčių. Ypač didelę, dažnai negrįžtamą žalą pažintinėms funkcijoms ir atminčiai marihuana padaro ją vartoti pradėjus paauglystėje.

Pastoviai vartojant marihuaną sumažėja organizmo atsparumas kvėpavimo takų ligom: peršalimui, bronchitui, gali išsivystyti bronchinė astma. Pažeidžiamas kvėpavimo takų vientisumas, padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu, susilpnėja imunitetas. Marihuanos kenksmingas poveikis organizmui yra 5 kartus stipresnis nei tabako.

Reguliarus marihuanos rūkymas paaugliams lėtina lytinį brendimą, taip pat sutrikdomas nervų sistemos vystymasis. Vyrams gali susilpnėti spermos gamyba, moterims gali sutrikti  menstruacijų ciklas. Vartojant marihuaną nėštumo metu padidėja apsigimimų tikimybė. Ilgai vartojant marihuaną įšsivysto pripratimas. Nustojus vartoti pasireiškia abstinencijos sindromas: dirglumas, nerimas, miego sutrikimai.

Informacijos šaltiniai