Kaulų lūžiai, raiščių patempimai ir plyšimai gali įvykti sportuojant, pargriuvus, dirbant fizinį darbą ar atliekant įprastus kasdienius veiksmus. Patyrus traumą svarbiausia tinkamai įvertinti jos sunkumą, laiku kreiptis medicinos pagalbos ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Medicininiai dokumentai gali būti reikalingi ne tik gydymui, bet ir kreipiantis dėl draudimo išmokos.
Kaip atskirti kaulo lūžį nuo raiščių traumos?
Kaulo lūžis – tai visiškas arba dalinis kaulo vientisumo pažeidimas. Lūžus kaului dažniausiai jaučiamas stiprus skausmas, atsiranda patinimas, kraujosruva, tampa sunku judinti sužeistą kūno dalį ar ja remtis.
Raiščių trauma atsiranda raiščiui per daug išsitempus arba įplyšus. Raiščiai jungia kaulus ir padeda išlaikyti sąnario stabilumą. Dažniausiai pažeidžiami čiurnos, kelio, riešo ir nykščio raiščiai.
Vien pagal simptomus tiksliai nustatyti traumos rūšį ne visada įmanoma. Įtarus lūžį gali būti atliekama rentgeno nuotrauka, o raiščių pažeidimui įvertinti kartais prireikia ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimo.
Kokie simptomai būdingi traumoms?
Kaulo lūžį arba sunkesnį raiščių pažeidimą galima įtarti, jeigu:
- jaučiamas stiprus arba didėjantis skausmas;
- greitai didėja patinimas;
- atsiranda ryški kraujosruva;
- sunku arba neįmanoma pajudinti galūnės;
- nepavyksta atsistoti ar remtis sužeista koja;
- sąnarys tapo nestabilus;
- galūnė atrodo deformuota;
- traumos metu pasigirdo trakštelėjimas.
Požymiai gali būti panašūs, todėl diagnozę turėtų patvirtinti sveikatos priežiūros specialistas.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jeigu galūnė deformuota, iš žaizdos matyti kaulas, pirštai ar galūnė tirpsta, mėlsta, šąla arba tampa nejautri. Taip pat nereikėtų delsti, jei skausmas labai stiprus, sparčiai didėja tinimas ar nepavyksta pajudinti sužeistos kūno dalies.
Įtariamo lūžio nereikėtų savarankiškai tiesinti. Sužeistą vietą reikia stengtis kuo mažiau judinti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Pirmoji pagalba patyrus traumą
Kol laukiama medikų apžiūros, sužeistą vietą rekomenduojama saugoti ir neapkrauti. Tinimą gali sumažinti per audinį uždėtas šaltas kompresas. Jo nereikėtų laikyti tiesiai ant odos ar naudoti per ilgai. Jei įmanoma, sužeistą galūnę galima pakelti aukščiau.
Elastinis tvarstis gali padėti sumažinti tinimą, tačiau jo negalima užveržti per stipriai. Jei galūnė pradeda tirpti, šalti arba mėlynuoti, tvarstį būtina atlaisvinti.
Skausmui malšinti gali būti vartojami nereceptiniai vaistai, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir kitų vartojamų vaistų. Dėl tinkamiausio preparato galima pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kaip gydomi lūžiai ir raiščių pažeidimai?
Gydymas priklauso nuo traumos vietos ir sunkumo. Kaulo lūžiui gali būti taikoma imobilizacija įtvaru arba gipsu, o sudėtingesniais atvejais prireikia operacijos.
Lengvesni raiščių patempimai dažniausiai gydomi sumažinus fizinį krūvį, šaldant sužeistą vietą ir palaipsniui pradedant reabilitaciją. Visiškai plyšus raiščiui gali būti reikalingas ilgesnis gydymas, specialus įtvaras arba operacija.
Svarbu per anksti negrįžti prie intensyvios fizinės veiklos. Kineziterapija padeda atkurti sąnario judrumą, raumenų jėgą ir sumažinti pakartotinės traumos tikimybę.
Kodėl svarbu išsaugoti medicininius dokumentus?
Patyrus traumą verta išsaugoti išrašus, tyrimų rezultatus, diagnozę patvirtinančius dokumentus ir gydytojo paskirto gydymo informaciją. Šie dokumentai padeda stebėti sveikimo eigą, o turint draudimą jų gali prireikti kreipiantis dėl išmokos.
Dokumentuose turėtų būti aiškiai nurodyta:
- traumos data ir aplinkybės;
- nustatyta diagnozė;
- atlikti tyrimai;
- skirtas gydymas;
- nedarbingumo arba reabilitacijos laikotarpis.
Ar už lūžį arba raiščių traumą gali būti mokama draudimo išmoka?
Draudimo išmoka priklauso ne vien nuo patirtos traumos. Vertinama, ar konkretus įvykis ir diagnozuotas sužalojimas įtraukti į draudimo sutartį, kokia draudimo suma pasirinkta ir kaip trauma įvertinta draudimo taisyklėse.
Pavyzdžiui, PZU Lietuva gyvybės draudimas nelaimingų atsitikimų draudimo sąlygose nurodo, kokios traumos gali būti draudžiamos ir kaip nustatomas išmokos dydis. Tikslios sąlygos priklauso nuo pasirinktos sutarties, todėl prieš ją sudarant svarbu perskaityti draudimo taisykles ir traumų lentelę.
Net panašūs sužalojimai gali būti įvertinti skirtingai. Išmokai įtakos gali turėti:
- nustatyta diagnozė;
- traumos sunkumas;
- pažeista kūno vieta;
- pasirinkta draudimo suma;
- sutartyje nurodytos išimtys;
- medicininiuose dokumentuose pateikta informacija.
Todėl vien faktas, kad žmogus patyrė lūžį ar raiščių traumą, dar neleidžia tiksliai pasakyti, ar išmoka bus skirta ir kokio dydžio ji bus.
Ką svarbu prisiminti?
Patyrus traumą pirmiausia reikia rūpintis sveikata – tinkamai suteikti pirmąją pagalbą ir prireikus kreiptis į gydymo įstaigą. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas padeda sumažinti komplikacijų bei ilgalaikio sąnario nestabilumo riziką.
Turint draudimą verta išsaugoti visus su trauma susijusius medicininius dokumentus ir atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Draudimo apsauga nepakeičia gydymo, tačiau tam tikrais atvejais gali suteikti papildomą finansinę pagalbą sveikimo laikotarpiu.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos
