Vaistai nuo cholesterolio: statinai, ezetimibas ir naujos kartos terapijos

Vaistai nuo cholesterolio padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir apsisaugoti nuo širdies infarkto, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai gydytojai skiria statinus, tačiau yra ir kitų cholesterolį mažinančių vaistų, kurie gali būti vartojami atskirai arba kartu.

Padidėjęs cholesterolio kiekis (hipercholesterolemija) dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujagyslėse pamažu kaupiasi cholesterolio sankaupos. Ilgainiui jos gali sutrikdyti kraujo tekėjimą ir padidinti pavojingų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Ne visiems žmonėms, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, būtina vartoti vaistus. Kartais pakanka pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą. Tačiau žmonėms, kuriems gresia didesnė infarkto ar insulto rizika, vien šių priemonių gali nepakakti.

Kodėl padidėjęs cholesterolio kiekis pavojingas?

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, būtina normaliam organizmo funkcionavimui. Jis reikalingas ląstelių membranoms, kai kurių hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamybai. Didžiąją dalį organizmui reikalingo cholesterolio pagamina kepenys. Kita dalis gaunama su maistu.

Pats cholesterolis nėra kenksmingas. Problema atsiranda tada, kai kraujyje padidėja mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekis.

Kuo skiriasi gerasis ir blogasis cholesterolis?

Atliekant cholesterolio tyrimą dažniausiai nustatomi keli rodikliai:

• Bendrasis cholesterolis – bendras cholesterolio kiekis kraujyje.
• MTL cholesterolis – vadinamas bloguoju, nes jo perteklius skatina aterosklerozės vystymąsi.
• DTL cholesterolis – vadinamas geruoju, nes dalyvauja cholesterolio pernešime iš audinių į kepenis.
• Trigliceridai – kita kraujyje esančių riebalų rūšis, kurios padidėjimas taip pat gali būti susijęs su sveikatos problemomis.

Cholesterolis kraujyje keliauja ne vienas, o kartu su specialiomis dalelėmis – lipoproteinais. Kai MTL dalelių kraujyje per daug, jos gali patekti į kraujagyslių sieneles ir ten kauptis. Ilgainiui susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios gali siaurinti kraujagysles. Jeigu tokia plokštelė plyšta, jos vietoje gali susidaryti kraujo krešulys, staiga užkemšantis kraujagyslę. Taip gali įvykti miokardo infarktas arba išeminis insultas.

Padidėjęs cholesterolis paprastai nesukelia skausmo ar kitų aiškių simptomų. Todėl vien pagal savijautą nustatyti jo neįmanoma.

Kokie vaistai nuo cholesterolio yra veiksmingiausi?

Cholesterolio kiekiui mažinti naudojamos kelios vaistų grupės. Jos skiriasi veikimo būdu, stiprumu, vartojimo patogumu ir galimais šalutiniais poveikiais.

Nurodyti skaičiai yra apytiksliai. Vaistų poveikis priklauso nuo dozės, pradinio cholesterolio kiekio ir to, ar vaistas vartojamas vienas, ar kartu su kitais.

Nors kai kurie naujesni vaistai MTL cholesterolį gali sumažinti labiau nei statinai, statinai išlieka pirmo pasirinkimo vaistais, nes jų veiksmingumas mažinant infarkto ir insulto riziką yra gerai įrodytas.

Statinai – pirmo pasirinkimo vaistai cholesteroliui mažinti

Statinai yra dažniausiai skiriami ir geriausiai ištirti vaistai padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti. Jie vartojami jau kelis dešimtmečius, todėl sukaupta daug duomenų apie jų veiksmingumą ir saugumą.

Kaip veikia statinai?

Didžioji dalis cholesterolio pagaminama kepenyse. Statinai slopina fermentą HMG-CoA reduktazę, kuris reikalingas cholesterolio gamybai.

Kai kepenys pagamina mažiau cholesterolio, jos pradeda aktyviau jį surinkti iš kraujo. Tam kepenų ląstelių paviršiuje padaugėja specialių receptorių, kurie suriša MTL daleles ir padeda jas pašalinti.

Paprastai tariant, statinai veikia dviem būdais:

• Sumažina cholesterolio gamybą kepenyse.
• Padeda kepenims pašalinti daugiau blogojo cholesterolio iš kraujo.

Dėl to sumažėja MTL cholesterolio koncentracija ir aterosklerozės komplikacijų rizika.

Kokie statinai dažniausiai vartojami Lietuvoje?

Atorvastatinas

Tai vienas plačiausiai vartojamų statinų. Jis gali būti skiriamas įvairiomis dozėmis, atsižvelgiant į tai, kiek reikia sumažinti cholesterolį. Atorvastatinas vartojamas tiek padidėjusio cholesterolio gydymui, tiek širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų prevencijai.

Rosuvastatinas

Rosuvastatinas taip pat yra stipriai cholesterolį mažinantis statinas. Didesnėmis dozėmis jis gali sumažinti MTL cholesterolio koncentraciją daugiau kaip 50 %.

Simvastatinas

Tai seniau naudojamas statinas, kuris vis dar skiriamas tam tikrais atvejais. Jo poveikis paprastai silpnesnis nei didelių atorvastatino ar rosuvastatino dozių. Be to, vartojant simvastatiną ypač svarbu atsižvelgti į sąveikas su kitais vaistais.

Kuo naudingi statinai?

Svarbiausia statinų nauda yra ne vien mažesnis cholesterolio kiekis kraujo tyrime.

Dideli klinikiniai tyrimai parodė, kad statinai mažina:

• Miokardo infarkto riziką.
• Išeminio insulto riziką.
• Kitų aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę.
• Tam tikrose pacientų grupėse – mirtingumo riziką.

Kuo didesnė pradinė žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tuo didesnė gali būti absoliuti gydymo nauda. Todėl statinai ypač svarbūs žmonėms, kurie jau persirgo infarktu ar insultu arba serga aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga.

Statinų šalutinis poveikis – ar šie vaistai saugūs?

Dauguma žmonių statinus toleruoja gerai. Tačiau, kaip ir visi vaistai, jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Dažniausiai aptariami raumenų simptomai, kepenų fermentų pokyčiai ir nedidelis gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas.

Raumenų skausmai vartojant statinus

Raumenų skausmas yra vienas dažniausiai pacientų nurodomų simptomų vartojant statinus.

Gali pasireikšti:

• Raumenų maudimas.
• Skausmas šlaunyse, blauzdose ar pečiuose.
• Mėšlungis.
• Raumenų silpnumas.
• Neįprastas nuovargis.

Tačiau svarbu suprasti, kad ne kiekvienas raumenų skausmas, atsiradęs vartojant statinus, yra sukeltas šių vaistų.

Raumenų skausmai dažni ir tarp statinų nevartojančių žmonių. Jie gali atsirasti dėl fizinio krūvio, sąnarių ligų, skydliaukės veiklos sutrikimų ar kitų priežasčių.

Didelės apimties klinikinių tyrimų analizės rodo, kad statinai sukelia tik nedidelę dalį visų gydymo metu pasireiškiančių raumenų simptomų.

Vis dėlto statinų sukeliamų raumenų skausmų pasitaiko, todėl į naujus ar neįprastus simptomus nereikėtų numoti ranka.

Ką daryti, jeigu vartojant statinus skauda raumenis?

Jeigu pradėjus vartoti statinus atsiranda raumenų skausmas, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Gydytojas gali:

• Įvertinti, ar simptomai susiję su statinu.
• Patikrinti kitas galimas skausmo priežastis.
• Prireikus atlikti kreatinkinazės (CK) tyrimą.
• Sumažinti vaisto dozę.
• Paskirti kitą statiną.
• Papildyti gydymą ezetimibu ar kitu cholesterolį mažinančiu vaistu.

Kartais žmogus netoleruoja vieno statino, tačiau kitą gali vartoti be didesnių problemų.

Labai retai statinai gali sukelti sunkų raumenų pažeidimą – rabdomiolizę.

Jeigu atsiranda stiprus raumenų skausmas, ryškus silpnumas ar patamsėja šlapimas, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Ar kofermentas Q10 gali sumažinti statinų sukeliamus raumenų skausmus?

Statinai veikia cholesterolio gamybos kelią, kuris taip pat svarbus kofermento Q10 (ubichinono) gamybai. Kofermentas Q10 dalyvauja ląstelių energijos gamyboje, ypač mitochondrijose.

Kadangi statinai gali sumažinti kofermento Q10 koncentraciją kraujyje, buvo iškelta teorija, kad tai gali būti viena iš raumenų skausmų priežasčių.

Tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad būtent sumažėjęs kofermento Q10 kiekis yra pagrindinė statinų sukeliamų raumenų simptomų priežastis.

Tyrimai, kuriuose vertintas kofermento Q10 papildų poveikis, taip pat pateikė nevienodus rezultatus.

Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose pastebėtas simptomų sumažėjimas, tačiau kituose reikšmingos naudos nenustatyta.

Todėl šiuo metu nėra pakankamai patikimų įrodymų rekomenduoti kofermentą Q10 visiems statinus vartojantiems žmonėms.

Ar statinai kenkia kepenims?

Statinai veikia kepenyse, todėl kartais manoma, kad jie būtinai jas pažeidžia.

Iš tikrųjų taip nėra. Kai kuriems žmonėms vartojant statinus kraujo tyrimuose gali padidėti kepenų fermentų ALT ir AST aktyvumas. Tačiau nedidelis šių fermentų padidėjimas nebūtinai reiškia kepenų pažeidimą.

Dažniausiai tokie pokyčiai būna laikini ir nesukelia jokių simptomų. Sunkus statinų sukeltas kepenų pažeidimas pasitaiko labai retai.

Prieš pradedant gydymą paprastai įvertinami kepenų fermentai. Vėliau tyrimai kartojami pagal klinikinę situaciją ir taikomas rekomendacijas.

Ar statinai gali padidinti cukraus kiekį kraujyje?

Statinai gali šiek tiek padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje ir naujai diagnozuojamo 2 tipo cukrinio diabeto tikimybę.

Ši rizika didesnė žmonėms, kurie jau turi polinkį sirgti diabetu, pavyzdžiui, yra nutukę, turi padidėjusį gliukozės kiekį ar metabolinį sindromą.

Tačiau žmonėms, kuriems statinai reikalingi dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, jų teikiama nauda paprastai gerokai viršija šią riziką.

Ezetimibas – vaistas, mažinantis cholesterolio pasisavinimą

Ezetimibas yra vienas dažniausiai kartu su statinais vartojamų cholesterolį mažinančių vaistų. Jis veikia kitaip nei statinai.

Statinai mažina cholesterolio gamybą kepenyse, o ezetimibas sumažina jo pasisavinimą žarnyne.

Kaip veikia ezetimibas?

Į žarnyną cholesterolis patenka ne tik su maistu, bet ir su tulžimi, kurią išskiria kepenys. Ezetimibas slopina specialų baltymą žarnyno sienelėje, kuris padeda cholesteroliui patekti į organizmą.

Dėl to sumažėja cholesterolio pasisavinimas. Kepenys gauna mažiau cholesterolio ir pradeda aktyviau jį šalinti iš kraujo.

Kada skiriamas ezetimibas?

Dažniausiai ezetimibas skiriamas:

• Kartu su statinu, kai vien jo nepakanka.
• Kai žmogus netoleruoja didesnės statino dozės.
• Kai statinų vartoti negalima arba jie netoleruojami.

Vartojamas vienas, ezetimibas MTL cholesterolio koncentraciją paprastai sumažina apie 15–20 procentų.

Kartu su statinu vartojant ezetimibą galima pasiekti stipresnį cholesterolio mažinimo poveikį.

Ar ezetimibas turi šalutinį poveikį?

Dauguma žmonių ezetimibą toleruoja gerai.

Galimi šalutiniai poveikiai:

• Pilvo skausmas.
• Viduriavimas.
• Galvos skausmas.
• Kepenų fermentų padidėjimas, ypač vartojant kartu su statinais.
• Retais atvejais – raumenų simptomai.

PCSK9 inhibitoriai – labai stipriai cholesterolį mažinantys vaistai

PCSK9 inhibitoriai yra naujesni vaistai, galintys labai stipriai sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Jie dažniausiai skiriami žmonėms, kuriems yra didelė arba labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Kaip veikia PCSK9 inhibitoriai?

Kepenų ląstelės turi specialius receptorius, kurie suriša blogojo cholesterolio daleles ir pašalina jas iš kraujo. Organizme esantis PCSK9 baltymas skatina šių receptorių irimą.

PCSK9 inhibitoriai blokuoja šį baltymą, todėl kepenų ląstelėse išlieka daugiau cholesterolį surenkančių receptorių. Dėl to kraujyje sumažėja MTL cholesterolio koncentracija.

Kokie PCSK9 inhibitoriai vartojami?

Šiai vaistų grupei priklauso:

• Evolokumabas.
• Alirokumabas.

Tai biologiniai vaistai, kurie leidžiami po oda.

Jų vartojimo dažnumas priklauso nuo konkretaus preparato ir dozavimo schemos.

Kada skiriami PCSK9 inhibitoriai?

Šie vaistai gali būti skiriami:

• Žmonėms, jau persirgusiems infarktu ar sergantiems kita aterosklerozine liga, kai MTL išlieka per didelis.
• Sergant šeimine hipercholesterolemija.
• Kai vartojant kitus vaistus nepavyksta pasiekti cholesterolio tikslo.
• Tam tikrais atvejais, kai statinai netoleruojami.

PCSK9 inhibitoriai gali sumažinti MTL cholesterolį maždaug 50–60 %. Klinikiniai tyrimai taip pat patvirtino evolokumabo ir alirokumabo naudą mažinant tam tikrų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.

Pagrindiniai jų trūkumai – didelė kaina, injekcinis vartojimo būdas ir ribotos kompensavimo galimybės.

Inclisiranas – ilgai veikiantis vaistas nuo cholesterolio

Inclisiranas yra naujesnis cholesterolį mažinantis vaistas. Jis, kaip ir PCSK9 inhibitoriai, padeda kepenims veiksmingiau pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujo, tačiau veikia kitu būdu. Inclisiranas sumažina PCSK9 baltymo gamybą kepenyse.

Kuo inclisiranas skiriasi nuo kitų vaistų?

Svarbiausias skirtumas – retas vartojimas. Po pirmosios injekcijos antra dozė skiriama po trijų mėnesių, o vėliau vaistas leidžiamas kas šešis mėnesius. Inclisiranas gali sumažinti MTL cholesterolio koncentraciją maždaug 50 %.

Toks vartojimo būdas gali būti patogus žmonėms, kuriems sunku kasdien prisiminti išgerti vaistus. Vis dėlto inclisiranas nėra skirtas visiems žmonėms, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs.

Nors jo poveikis MTL cholesterolio koncentracijai yra gerai įrodytas, tiesioginiai duomenys apie ilgalaikį poveikį infarkto ir insulto dažniui dar kaupiami.

Bempedono rūgštis – alternatyva statinų netoleruojantiems žmonėms

Bempedono rūgštis yra geriamasis cholesterolį mažinantis vaistas. Ji, kaip ir statinai, mažina cholesterolio gamybą kepenyse, tačiau veikia kitą fermentą.

Kaip veikia bempedono rūgštis?

Bempedono rūgštis slopina fermentą, kuris dalyvauja cholesterolio gamyboje. Svarbus skirtumas nuo statinų yra tas, kad šis vaistas aktyvuojamas daugiausia kepenyse, o ne griaučių raumenyse. Dėl to jo tiesioginio poveikio raumenims tikimybė gali būti mažesnė. Tai gali būti naudinga žmonėms, kurie netoleruoja statinų dėl raumenų simptomų.

Kokie bempedono rūgšties privalumai?

• Mažina MTL cholesterolio koncentraciją.
• Gali būti vartojama netoleruojant statinų.
• Gali būti derinama su ezetimibu ar statinais.
• Klinikiniais tyrimais įrodyta nauda mažinant tam tikrų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką statinų netoleruojantiems pacientams.

Kokie galimi šalutiniai poveikiai?

Bempedono rūgštis gali:

• Padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.
• Paskatinti podagros priepuolius.
• Padidinti kepenų fermentų aktyvumą.
• Retais atvejais sukelti sausgyslių pažeidimus.

Fibratai – vaistai padidėjusiems trigliceridams mažinti

Fibratai dažniausiai naudojami tada, kai kraujyje padidėjęs trigliceridų kiekis. Trigliceridai yra kita kraujyje esančių riebalų rūšis.

Jų koncentracija gali padidėti dėl netinkamos mitybos, antsvorio, cukrinio diabeto, alkoholio vartojimo ar paveldimų priežasčių. Labai didelis trigliceridų kiekis gali padidinti ūminio kasos uždegimo – pankreatito – riziką.

Kaip veikia fibratai?

Fibratai padeda organizmui veiksmingiau skaidyti trigliceridų turinčias daleles. Dėl to sumažėja trigliceridų koncentracija kraujyje.

Lietuvoje naudojamas šios grupės vaistas – fenofibratas. Fibratai nėra įprastas pirmo pasirinkimo gydymas, kai padidėjęs tik MTL cholesterolis.

Kombinuotas gydymas – kada vartojami keli vaistai?

Kartais vieno cholesterolį mažinančio vaisto nepakanka. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti kelių vaistų derinį. Tai nereiškia, kad pirmasis vaistas neveikia. Skirtingi vaistai veikia skirtingus cholesterolio apykaitos procesus, todėl jų poveikis gali papildyti vienas kitą.

Statinas ir ezetimibas

Tai vienas dažniausių derinių. Statinas mažina cholesterolio gamybą kepenyse, o ezetimibas – jo pasisavinimą žarnyne. Toks derinys gali būti veiksmingesnis nei vien statinas.

Statinas ir PCSK9 inhibitorius

Šis derinys gali būti skiriamas didelės arba labai didelės rizikos pacientams, kuriems būtina stipriai sumažinti MTL cholesterolio koncentraciją. Dažnai prieš tai skiriamas statino ir ezetimibo derinys, tačiau gydymo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Ar keli vaistai reiškia daugiau šalutinių poveikių?

Nebūtinai. Kartais mažesnės statino dozės ir kito vaisto derinys toleruojamas geriau nei didelė vieno statino dozė. Tačiau kiekvienas papildomas vaistas turi savo galimas nepageidaujamas reakcijas ir sąveikas, todėl derinius turi parinkti gydytojas.

Kada reikia pradėti vartoti vaistus nuo cholesterolio?

Vien padidėjęs cholesterolio kiekis dar nereiškia, kad visiems būtina vartoti vaistus.

Gydytojas įvertina ne tik cholesterolio tyrimo rezultatus, bet ir kitus veiksnius:

• Amžių.
• Kraujospūdį.
• Rūkymą.
• Cukrinį diabetą.
• Inkstų ligas.
• Anksčiau persirgtą infarktą ar insultą.
• Paveldimą polinkį sirgti širdies ligomis.

Pavyzdžiui, jaunam, sveikam ir nerūkančiam žmogui nedidelis cholesterolio padidėjimas gali būti mažiau pavojingas nei tokie patys rodikliai vyresniam žmogui, sergančiam cukriniu diabetu ar jau persirgusiam infarktu.

Koks blogojo cholesterolio kiekis turėtų būti?

Kuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tuo mažesnio MTL cholesterolio kiekio siekiama.

Didelės ir labai didelės rizikos pacientams taip pat siekiama sumažinti pradinį MTL cholesterolio kiekį bent perpus.

Kaip teisingai vartoti vaistus nuo cholesterolio?

Cholesterolį mažinantys vaistai dažniausiai vartojami ilgą laiką, todėl svarbu juos vartoti reguliariai.

Kada geriausia vartoti statinus – ryte ar vakare?

Atorvastatiną ir rosuvastatiną galima vartoti tiek ryte, tiek vakare. Svarbiausia – pasirinkti patogų laiką ir vaistą vartoti kasdien panašiu metu.

Kai kuriuos trumpiau veikiančius statinus, pavyzdžiui, simvastatiną, paprastai rekomenduojama vartoti vakare. Taip yra todėl, kad cholesterolio gamyba kepenyse aktyvesnė naktį.

Ar galima statinus vartoti su maistu?

Daugelį statinų galima vartoti nepriklausomai nuo valgio. Tačiau skirtingų preparatų vartojimo rekomendacijos gali skirtis, todėl svarbu vadovautis konkretaus vaisto pakuotės lapeliu.

Ar galima kartu vartoti kitus vaistus?

Kai kurie vaistai gali padidinti statinų koncentraciją kraujyje ir šalutinio poveikio riziką. Sąveikos galimos su tam tikrais antibiotikais, priešgrybeliniais ir kitais vaistais.

Kai kurių statinų poveikį taip pat gali sustiprinti greipfrutai ir jų sultys. Todėl gydytojui ar vaistininkui svarbu pasakyti apie visus vartojamus vaistus ir maisto papildus.

Ką daryti pamiršus išgerti vaistą?

Pamiršus dozę, reikėtų vadovautis konkretaus preparato pakuotės lapeliu. Paprastai nerekomenduojama vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą.

Jeigu vaistų vartojimas dažnai pamirštamas, gali padėti priminimas telefone ar savaitinė vaistų dėžutė.

Kiek laiko reikia vartoti vaistus nuo cholesterolio?

Dažniausiai cholesterolį mažinantys vaistai skiriami ilgalaikiam vartojimui. Taip yra todėl, kad vaistai kontroliuoja cholesterolio kiekį, tačiau dažnai nepanaikina pagrindinių jo padidėjimo priežasčių.

Jeigu žmogus turi paveldimą polinkį į didelį cholesterolio kiekį, nutraukus gydymą MTL koncentracija paprastai vėl padidėja.

Ar galima nutraukti statinus, kai cholesterolis tampa normalus?

Normalus cholesterolio kiekis vartojant vaistus dažniausiai reiškia, kad gydymas yra veiksmingas. Tai nebūtinai reiškia, kad vaistų nebereikia.Pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja statiną ir jo MTL sumažėja nuo 4,5 iki 1,8 mmol/l, nutraukus vaistą cholesterolio koncentracija gali vėl priartėti prie buvusios. Todėl sprendimą mažinti dozę ar nutraukti gydymą reikėtų priimti kartu su gydytoju.

Kada reikia kartoti cholesterolio tyrimą?

Pradėjus vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, svarbu patikrinti, ar gydymas pakankamai veiksmingas. Dažniausiai lipidograma kartojama po 4–12 savaičių nuo gydymo pradžios arba dozės pakeitimo.

Jeigu tikslinis cholesterolio kiekis pasiektas ir gydymas toleruojamas gerai, vėliau tyrimai gali būti atliekami rečiau. Tyrimų dažnumas priklauso nuo paciento rizikos, vartojamų vaistų ir gydytojo rekomendacijų.

Ar reikia nuolat tirti kepenų fermentus?

Prieš pradedant gydymą statinais paprastai įvertinami kepenų fermentai. Vėliau jų tyrimų poreikis priklauso nuo klinikinės situacijos ir taikomų rekomendacijų. Ne visiems pacientams būtina dažnai kartoti kepenų fermentų tyrimus vien todėl, kad jie vartoja statinus.

Ar reikia tirti kreatinkinazę?

Kreatinkinazė (CK) yra fermentas, kurio kiekis kraujyje gali padidėti pažeidus raumenis. Šis tyrimas gali būti naudingas, jeigu vartojant statinus atsiranda neįprastų raumenų simptomų.

Tačiau CK gali padidėti ir po intensyvios fizinės treniruotės, todėl tyrimo rezultatus svarbu vertinti atsižvelgiant į aplinkybes. Visiems statinus vartojantiems žmonėms reguliariai tirti CK paprastai nereikia.

Ar galima sumažinti cholesterolį be vaistų?

Kai kuriais atvejais – taip. Ypač jei cholesterolio padidėjimas nėra didelis, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika nedidelė. Gyvensenos pokyčiai yra svarbūs visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie vartoja vaistus.

Kokie mitybos pokyčiai veiksmingiausi?

Mažiau sočiųjų riebalų. Didelis sočiųjų riebalų kiekis maiste gali padidinti MTL cholesterolio koncentraciją. Todėl verta riboti riebius mėsos gaminius, sviestą ir kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus.

Daugiau nesočiųjų riebalų. Vietoje sviesto galima dažniau rinktis alyvuogių ar rapsų aliejų. Naudingi produktai yra riešutai, sėklos, avokadai ir žuvis.

Daugiau skaidulų. Tirpios maistinės skaidulos padeda sumažinti cholesterolio pasisavinimą. Jų yra avižose, miežiuose, ankštiniuose augaluose ir kai kuriuose kituose produktuose.

Daugiau augalinio maisto. Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir viso grūdo produktai padeda palaikyti sveikesnę mitybą.

Ar sportas mažina cholesterolį?

Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti kraujo riebalų rodiklius, tačiau jo poveikis MTL cholesteroliui dažnai būna mažesnis nei mitybos pokyčių ar vaistų. Vis dėlto sportas labai svarbus, nes padeda kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės kiekį, kūno svorį ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę.

Ar maisto papildai gali pakeisti vaistus nuo cholesterolio?

Maisto papildai dažnai reklamuojami kaip natūrali alternatyva statinams. Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio sumažėjimas kraujo tyrime ir įrodytas infarkto ar insulto rizikos sumažėjimas nėra tas pats.

Kai kurios medžiagos gali šiek tiek pagerinti cholesterolio rodiklius, bet neturėti pakankamai įrodymų, kad apsaugotų nuo sunkių širdies ir kraujagyslių komplikacijų.

Augaliniai steroliai

Augaliniai steroliai mažina cholesterolio pasisavinimą žarnyne. Vartojant pakankamą jų kiekį, MTL cholesterolio koncentracija gali sumažėti maždaug 7–12 %.

Tačiau nėra pakankamai tiesioginių klinikinių įrodymų, kad vien augalinių sterolių vartojimas sumažintų infarkto ar insulto riziką.

Tirpios maistinės skaidulos

Tirpios skaidulos, pavyzdžiui, gysločių luobelės, gali padėti sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Jos gali būti naudingos kaip sveikos mitybos dalis.

Tačiau esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai skaidulos neturėtų pakeisti paskirtų vaistų.

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys dažnai siejamos su širdies sveikata. Tačiau jų pagrindinis poveikis kraujo riebalams yra trigliceridų mažinimas, o ne MTL cholesterolio sumažinimas.

Kai kurie receptiniai omega-3 preparatai naudojami tam tikriems pacientams, tačiau įprasti žuvų taukų papildai nėra statinų alternatyva.

Raudonųjų mielių ryžių ekstraktas

Raudonųjų mielių ryžių ekstrakte gali būti monakolino K. Ši medžiaga chemiškai atitinka lovastatiną – vieną iš statinų grupės vaistų. Todėl raudonųjų mielių ryžių ekstraktas nėra visiškai nekalta natūrali priemonė. Jis gali sukelti panašų šalutinį poveikį ir sąveikas kaip statinai. Be to, skirtingų papildų sudėtis ir veikliųjų medžiagų kiekis gali skirtis.

Niacinas – vitaminas B3

Niacinas (vitaminas B3) didelėmis farmakologinėmis dozėmis gali keisti cholesterolio ir trigliceridų rodiklius. Tačiau tyrimai neparodė pakankamos papildomos naudos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, kai jis pridedamas prie veiksmingo šiuolaikinio gydymo.

Didelės niacino dozės taip pat gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, įskaitant kepenų pažeidimą ir gliukozės apykaitos sutrikimus.

Berberinas

Berberinas yra augalinės kilmės medžiaga, kurios poveikis cholesterolio ir gliukozės apykaitai tiriamas. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose nustatytas nedidelis MTL cholesterolio sumažėjimas. Tačiau tyrimų kokybė nevienoda, o patikimų duomenų apie ilgalaikę naudą mažinant infarkto ir insulto riziką nepakanka. Berberinas taip pat gali sąveikauti su vaistais.

Lecitinas

Lecitinas dažnai reklamuojamas kaip kepenims ar cholesterolio apykaitai naudingas papildas. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai patikimų klinikinių įrodymų, kad lecitino papildai reikšmingai sumažintų MTL cholesterolį ar apsaugotų nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Svarbu: maisto papildai neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų cholesterolį mažinančių vaistų, ypač jei žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių liga arba priklauso didelės rizikos grupei.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaistus nuo cholesterolio

Ar statinus reikia vartoti visą gyvenimą?

Dažniausiai statinai skiriami ilgalaikiam gydymui. Nutraukus jų vartojimą, cholesterolio kiekis paprastai vėl padidėja, todėl gydymo nereikėtų nutraukti savarankiškai.

Ar statinai gali pakenkti inkstams?

Įprastai vartojami statinai nėra laikomi inkstams kenksmingais vaistais. Tačiau labai retas sunkus raumenų pažeidimas – rabdomiolizė – gali sukelti ūminį inkstų pažeidimą. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali reikėti koreguoti konkretaus statino dozę.

Ar statinai sukelia atminties sutrikimus?

Kai kurie pacientai praneša apie atminties ar dėmesio pokyčius, tačiau didelės apimties klinikiniai tyrimai nepatvirtino, kad statinai dažnai sukeltų ilgalaikį pažintinių funkcijų blogėjimą. Jeigu vartojant vaistą atsiranda naujų simptomų, juos reikėtų aptarti su gydytoju.

Ar galima vartoti statinus kartu su alkoholiu?

Nedidelis alkoholio kiekis nebūtinai sukelia tiesioginę sąveiką su statinais. Tačiau gausus alkoholio vartojimas gali pakenkti kepenims, padidinti trigliceridų kiekį ir pabloginti bendrą širdies bei kraujagyslių sveikatą.

Žmonėms, sergantiems kepenų ligomis ar gausiai vartojantiems alkoholį, būtina individualiai įvertinti gydymo saugumą.

Ar statinai mažina gerąjį cholesterolį?

Statinai daugiausia mažina MTL cholesterolį. DTL cholesterolio kiekis vartojant statinus gali šiek tiek padidėti arba išlikti panašus.

Tačiau gydymo tikslas nėra vien padidinti DTL rodiklį – svarbiausia sumažinti aterosklerozės riziką.

Ar galima vartoti statinus nėštumo metu?

Daugumai nėščiųjų statinų vartojimas nerekomenduojamas. Planuojant nėštumą ar pastojus būtina nedelsiant aptarti gydymą su gydytoju. Tam tikrais išskirtiniais labai didelės rizikos atvejais sprendimai gali skirtis.

Ar vaistai nuo cholesterolio gali sukelti svorio augimą?

Statinai nėra laikomi vaistais, kurie įprastai tiesiogiai sukelia reikšmingą svorio didėjimą. Jeigu gydymo metu svoris didėja, verta įvertinti mitybą, fizinį aktyvumą, kitus vartojamus vaistus ir sveikatos būklę.

Ar galima vartoti mažesnę statino dozę?

Kai kuriais atvejais taip, tačiau dozę turėtų keisti gydytojas. Kartais mažesnė statino dozė kartu su ezetimibu leidžia pasiekti pakankamą cholesterolio sumažėjimą. Tačiau didelės rizikos pacientams svarbu neprarasti gydymo veiksmingumo.

Ar cholesterolis gali būti per mažas?

Labai mažos MTL cholesterolio koncentracijos, pasiektos šiuolaikiniais vaistais, klinikiniuose tyrimuose daugeliui didelės rizikos pacientų buvo gerai toleruojamos. Nėra pagrindo manyti, kad visiems žmonėms MTL cholesterolio sumažinimas iki mažesnės nei 1,4 mmol/l koncentracijos savaime yra pavojingas. Vis dėlto gydymo intensyvumas turi būti parenkamas individualiai.

Ar galima statinus pakeisti natūraliomis priemonėmis?

Jeigu žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika nedidelė, kartais pakanka gyvensenos pokyčių. Tačiau persirgus infarktu, sergant aterosklerozine liga ar esant didelei rizikai, natūralios priemonės paprastai negali pakeisti įrodyto veiksmingumo vaistų.

Vaistai nuo cholesterolio: svarbiausia trumpai

Vaistai nuo cholesterolio yra viena svarbiausių priemonių, padedančių sumažinti miokardo infarkto, išeminio insulto ir kitų aterosklerozinių širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Statinai išlieka pirmo pasirinkimo vaistais, nes jų veiksmingumas ir saugumas gerai ištirti. Dauguma žmonių juos toleruoja gerai, o sunkus šalutinis poveikis pasitaiko retai.

Jeigu statinų nepakanka arba jie netoleruojami, gydytojas gali paskirti ezetimibą, PCSK9 inhibitorius, bempedono rūgštį ar kitus vaistus.

Svarbiausia suprasti, kad gydymo tikslas nėra vien sumažinti cholesterolio skaičių kraujo tyrime. Tikrasis tikslas – apsaugoti kraujagysles, širdį ir smegenis nuo pavojingų komplikacijų.

Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir nerūkymas išlieka svarbūs visiems, tačiau žmonėms, kuriems nustatyta didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, jie turėtų papildyti, o ne pakeisti paskirtą gydymą.

Informacijos šaltiniai

1. 2025 ESC/EAS dislipidemijų gydymo gairių atnaujinimas
2. Europos kardiologų draugijos klinikinės gairės
3. National Heart, Lung, and Blood Institute
4. European Atherosclerosis Society – 2025 m. gairių atnaujinimas
5. Cholesterol Treatment Trialists’ Collaboration – statinai ir raumenų simptomai

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Paskirtų vaistų vartojimo ar dozavimo keisti savarankiškai nerekomenduojama.