Jonažolė (Hypericum perforatum) – vaistinis augalas, geriausiai žinomas dėl poveikio nuotaikai ir depresijos simptomams. Jonažolių preparatai vartojami esant lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos simptomams, nervinei įtampai ir emociniam išsekimui.
Nors jonažolė yra augalinis preparatas, jos poveikis nėra silpnas. Ji gali sąveikauti su daugybe vaistų ir sumažinti jų veiksmingumą. Todėl prieš pradedant vartoti jonažolę ypač svarbu įvertinti kitus vartojamus vaistus.
Kas yra jonažolė?
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – daugiametis geltonais žiedais žydintis augalas. Lietuvoje ją galima aptikti pievose, pakelėse, pamiškėse ir kitose saulėtose vietose.
Vaistams ir maisto papildams naudojama antžeminė augalo dalis – žolė. Jonažolėje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų. Geriausiai žinomos:
- hipericinas;
- hiperforinas;
- flavonoidai;
- įvairūs fenoliniai junginiai.
Manoma, kad jonažolės poveikį lemia ne viena atskira medžiaga, o kelių augale esančių junginių derinys.
Kaip veikia jonažolė?
Jonažolės veikimo mechanizmas nėra visiškai išaiškintas. Manoma, kad jos veikliosios medžiagos veikia nervų sistemoje esančių neuromediatorių, tarp jų serotonino, noradrenalino ir dopamino, sistemas.
Su antidepresiniu poveikiu ypač siejamas hiperforinas.
Ar jonažolė veiksminga nuo depresijos?
Jonažolė yra vienas geriausiai ištirtų vaistinių augalų, vartojamų depresijos simptomams mažinti.
Tyrimai rodo, kad kai kurie standartizuoti jonažolės ekstraktai gali būti veiksmingesni už placebą gydant lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją. Kai kuriuose tyrimuose jų veiksmingumas buvo panašus į įprastų antidepresantų, o nepageidaujamų reakcijų pasitaikė rečiau.
Tačiau tyrimuose buvo naudojami skirtingi standartizuoti jonažolės ekstraktai, todėl negalima teigti, kad bet kokia jonažolių arbata, tinktūra ar maisto papildas turės tokį patį poveikį.
Esant sunkiai depresijai jonažolė nėra tinkama savarankiško gydymo priemonė.
Po kiek laiko pradeda veikti jonažolė?
Jonažolės poveikis pasireiškia ne iš karto. Pirmieji savijautos pokyčiai gali būti pastebimi po 1–2 savaičių, tačiau ryškesniam antidepresiniam poveikiui paprastai reikia kelių savaičių reguliaraus vartojimo. Jei savijauta negerėja arba depresijos simptomai stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip vartoti jonažolę?
Jonažolės galima rasti įvairiomis formomis:
- tabletėmis ir kapsulėmis;
- sausaisiais ekstraktais;
- skystaisiais ekstraktais ir tinktūromis;
- arbata;
- išoriniam naudojimui skirtuose preparatuose.
Depresijos simptomams tirtuose preparatuose dažniausiai naudojami standartizuoti jonažolės ekstraktai.
Skirtinguose produktuose naudojami skirtingos koncentracijos ekstraktai, todėl jų dozės negali būti tiesiogiai lyginamos.
Dėl šios priežasties jonažolės preparatą reikėtų vartoti pagal konkretaus vaistinio preparato informacinį lapelį arba gydytojo ar vaistininko rekomendaciją.
Ar jonažolių arbata veikia taip pat kaip tabletės?
Jonažolių arbatoje veikliųjų medžiagų kiekis gali labai skirtis. Be to, klinikiniuose depresijos gydymo tyrimuose dažniausiai buvo tiriami ne jonažolių arbatos puodeliai, o tiksliai standartizuoti ekstraktai.
Todėl jonažolių arbatos poveikio negalima tiesiogiai prilyginti vaistinių jonažolės ekstraktų poveikiui.
Jonažolės šalutinis poveikis
Dauguma žmonių jonažolės preparatus toleruoja gana gerai, tačiau jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Gali pasireikšti:
- virškinimo sutrikimai;
- pykinimas;
- galvos skausmas;
- galvos svaigimas;
- nuovargis;
- neramumas ar nerimas;
- miego sutrikimai;
- burnos sausumas;
- odos reakcijos.
Viena iš būdingesnių jonažolės savybių yra galimas jautrumo saulės šviesai padidėjimas.
Jonažolė ir saulė
Jonažolėje esantis hipericinas gali didinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Šis reiškinys vadinamas fotosensibilizacija.
Vartojant didesnes jonažolės dozes ar jautresniems žmonėms oda saulėje gali greičiau parausti ar nudegti.
Vartojant jonažolės preparatus verta vengti intensyvaus deginimosi ir soliariumų bei pasirūpinti tinkama apsauga nuo saulės.
Jonažolės sąveika su vaistais
Tai viena svarbiausių jonažolės savybių, apie kurią būtina žinoti. Jonažolė gali pagreitinti kai kurių vaistų skaidymą organizme, todėl sumažėja jų koncentracija kraujyje ir kartu – gydomasis poveikis. Jonažolė aktyvina kai kuriuos kepenų fermentus, todėl gali sąveikauti su labai daug vaistų.
Jonažolė ir kontraceptinės tabletės
Jonažolė gali sumažinti kai kurių hormoninių kontraceptikų veiksmingumą.
Vartojant jonažolę kartu su hormonine kontracepcija gali atsirasti nereguliarus ar tarpciklinis kraujavimas, o dėl sumažėjusios hormonų koncentracijos gali sumažėti ir apsauga nuo nėštumo.
Todėl prieš vartojant jonažolę kartu su hormoniniais kontraceptikais būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Jonažolė ir antidepresantai
Jonažolės negalima savarankiškai derinti su antidepresantais.
Ypač svarbi sąveika su serotonino sistemą veikiančiais vaistais, pavyzdžiui, SSRI grupės antidepresantais.
Kartu vartojant kelias serotonino kiekį veikiančias medžiagas gali išsivystyti serotonino sindromas.
Jo požymiai gali būti:
- neramumas;
- sumišimas;
- gausus prakaitavimas;
- viduriavimas;
- drebulys;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- raumenų trūkčiojimai ar sustingimas;
- padidėjusi kūno temperatūra.
Tai gali būti pavojinga būklė, todėl jonažolės nereikėtų pradėti vartoti prie jau vartojamo antidepresanto nepasitarus su gydytoju.
Taip pat nereikėtų savarankiškai nutraukti antidepresanto ir iš karto pradėti vartoti jonažolę.
Su kokiais dar vaistais jonažolė gali sąveikauti?
Reikšmingų sąveikų gali būti su:
- kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu;
- vaistais po organų transplantacijos, pavyzdžiui, ciklosporinu;
- kai kuriais vaistais nuo epilepsijos;
- digoksinu ir kai kuriais kitais širdies vaistais;
- kai kuriais cholesterolį mažinančiais vaistais;
- kai kuriais vaistais nuo ŽIV;
- kai kuriais priešvėžiniais vaistais;
- hormoniniais kontraceptikais;
- antidepresantais ir kitais serotonino sistemą veikiančiais preparatais.
Jeigu nuolat vartojate receptinių vaistų, prieš pradėdami vartoti jonažolę pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Svarbu pasitarti ir prieš jonažolę nutraukiant, nes nustojus ją vartoti kepenų fermentų aktyvumas palaipsniui grįžta į ankstesnį lygį ir kitų vartojamų vaistų koncentracija gali pasikeisti.
Jonažolė ir alkoholis
Vartojant jonažolę dėl depresijos ar kitų psichikos sveikatos simptomų alkoholio geriau vengti arba jo vartojimą riboti.
Alkoholis pats veikia centrinę nervų sistemą, gali bloginti miegą ir nuotaiką bei sustiprinti depresijos simptomus.
Ar galima jonažolę vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu jonažolės savarankiškai vartoti nerekomenduojama, nes duomenų apie jos saugumą nepakanka.
Atsargumas reikalingas ir žindymo laikotarpiu. Jonažolės veikliosios medžiagos gali patekti į motinos pieną, o žindomiems kūdikiams aprašytas mieguistumas, neramumas ir diegliai.
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu dėl depresijos ar nerimo gydymo reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar jonažolę galima vartoti vaikams?
Vaikams ir paaugliams jonažolės preparatų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai. Depresijos simptomus vaikystėje ir paauglystėje turėtų įvertinti gydytojas.
Be to, skirtingų jonažolės vaistinių preparatų amžiaus ribos gali skirtis, todėl būtina vadovautis konkretaus preparato informacija.
Ar jonažolė padeda nuo nemigos?
Jeigu miego sutrikimai susiję su depresija ir pagerėja pati depresija, kartu gali pagerėti ir miegas. Tačiau kai kuriems žmonėms jonažolė gali sukelti priešingą poveikį – neramumą ar miego sutrikimus.
Jonažolė menopauzės metu
Jonažolė kartais vartojama menopauzės metu, ypač kai kartu pasireiškia nuotaikos pokyčiai.
Yra tyrimų, rodančių galimą naudą kai kuriems menopauzės simptomams, tačiau įrodymų nepakanka tvirtai teigti, kad jonažolė yra veiksmingas karščio pylimų ar kitų menopauzės simptomų gydymas.
Ypač svarbu įvertinti sąveikas, jeigu moteris kartu vartoja kitų vaistų.
Kada jonažolės geriau nevartoti?
Jonažolės nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai, jeigu:
- vartojate antidepresantus;
- vartojate daug kitų receptinių vaistų;
- vartojate hormoninius kontraceptikus;
- vartojate vaistus po organų transplantacijos;
- gydotės nuo ŽIV ar onkologinės ligos;
- vartojate vaistus nuo epilepsijos;
- esate nėščia ar žindote;
- sergate bipoliniu sutrikimu.
Sergant bipoliniu sutrikimu antidepresinį poveikį turinčios medžiagos gali paskatinti manijos ar hipomanijos epizodą, todėl gydymą turi prižiūrėti gydytojas.
Kada dėl prastos nuotaikos reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jonažolė neturėtų būti būdas atidėti depresijos diagnozavimą ir tinkamą gydymą.
Jeigu prislėgta nuotaika, energijos stoka ar susidomėjimo anksčiau mėgta veikla praradimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai stiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją.
Jeigu kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, reikia skubios pagalbos. Esant tiesioginei grėsmei sveikatai ar gyvybei skambinkite 112.
Svarbiausia trumpai
Jonažolė – tai biologiškai aktyvus vaistinis augalas, kurio standartizuoti ekstraktai gali padėti kai kuriems žmonėms, patiriantiems lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos simptomus.
Tačiau pagrindinis jonažolės trūkumas yra didelė sąveikų su kitais vaistais rizika. Ji gali sumažinti kontraceptikų, kraujo krešėjimą veikiančių, širdies, epilepsijos, imuninę sistemą slopinančių, priešvėžinių ir kitų vaistų veiksmingumą. Kartu su serotonino sistemą veikiančiais vaistais gali padidėti serotonino sindromo rizika.
Todėl vartojant bet kokius receptinius vaistus prieš pasirenkant jonažolę verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Informacijos šaltiniai
