Lūpų pūslelinė (herpesas). Priežastys. Gydymas. Profilaktika.

Paskelbta | 27 vasario, 2020

Atnaujinta 15 sausio, 2021

Lūpų pūslelinėLūpų pūslelinė (Herpes simplex labialis) – tai virusinė užkrečiama odos ir gleivinių liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Pūslelinė dažniausiai pasireiškia vandeningais odos ir gleivinių bėrimais lūpų, burnos gleivinės, nosies srityje. Lūpų pūsleline dažniausiai užsikrečiama artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, liečiant pažeistą odą) taip pat oro – lašeliniu būdu.

Vieną kartą užsikrėtęs virusu, žmogus nešiotoju lieka visam gyvenimui. Tai labiausiai paplitusi žmogaus virusinė infekcija. Virusas įsitvirtina žmogaus nugaros smegenyse. Jei imunitetas stiprus, herpes virusas gali ramiai tūnoti organizme ir nesukelti jokių simptomų visą gyvenimą. Tačiau nusilpus imunitetui, peršalus, po menstruacijų, patiriant stresą, veikiant aukštai temperatūrai, ultravioletiniams spinduliams, po traumų liga gali vėl pereitį į aktyvią formą.

Herpes simplex virusą nešioja apie 90 procentų visos populiacijos. Lūpų pūslelinė pasireiškia susilpnėjus organizmui, veikiant provokojantiems faktoriams. Aktyvi ligos stadija paprastai trunka iki 14 dienų. Lūpų pūslelinės gydymas efektyviausias, kai pradedamas tik pasireiškus pirmiesiems požymiams – dilgčiojimui, deginimui, niežėjimui.

Dar prieš pasirodant pūslelėms pažeidimo vietoje jaučiamas niežulys, deginimas, dilgčiojimas, matomas nedidelis paraudimas. Po keleto valandų atsiranda skaidraus skysčio pripildytos pūslelės, kurios vėliau subliūkšta ir virsta šašais. Šios pūslelės ir yra užkrato nešėjos, todėl gydant pūslelinę svarbu kuo greičiau jas išdžiovinti ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Bėrimui užgijus dažniausiai nelieka randų, kurį laiką gali likti pigmentinės dėmelės. Lūpų pūslelinė be komplikacijų paprastai pasibaigia per 5-14 dienų, po to pereinama į besimptomį periodą. Pažeidimo vietoje gali atsirasti įtrūkimų, į kuriuos gali patekti bakterijos ir sukelti infekciją. Herpes virusas pavojingas žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, esant nudegimas, naujagimiams. Infekcija gali išplisti apimdama didelius odos plotus, pažeisdama vidaus organus, smegenis.

Dažniausiai pūslelinės pasikartojimą provokuojantys faktoriai:

  • vėjuotas oras, skersvėjis
  • peršalimo ligos
  • ultravioletiniai spinduliai
  • emocinis ir fizinis stresas
  • hormoniniai pokyčiai (pūslelinė dažna moterims menstruacijų metu)

Lūpų pūslelinės gydymas

  • Antivirusiniai tepalai, sunkesniais atvejais geriamieji antivirusiniai vaistai (acikloviras), pleistriukai.
  • Gydymas natūraliomis priemonėmis – arbatmedžio, levandų eteriniai aliejai, česnakas, alavijas
  • Simptominis lūpų pūslelinės gydymas – šaldymas, anestezuojantys tepalai.
  • Antibakteriniai tepalai antrinės infekcijos profilaktikai

Pajutus pirmuosius infekcijos požymius (niežulį, dilgčiojimą) efektyvūs yra tepalai, sudėtyje turintys priešvirusinių veikliųjų medžiagų (acikloviro, pencikloviro, karbenoksolonu).

Pūslelinės gydymui naudingi pleistriukai, klijuojami ant pūslelių. Jie ne tik palengvina simptomus, bet ir užmaskuoja bei apsaugo aplinkinius nuo viruso plitimo.

Lūpų pūslelinės plitimą slopina bei gijimą skatina ant odos tepami eteriniai aliejai (levandų, arbatmedžių).

Bakterinių infekcijų prevencijai naudojami tepalai su antibiotikais. Ligos plitimo slopinimui gali būti vartojami geriamieji antivirusiniai vaistai.

Komplikacijos

Pūslelinė sukelia nemažai diskomforto, tačiau dažniausiai praeina savaime net ir be jokio gydymo. Užsitęsusi pūslelinė gali komplikuotis antrine bakterine infekcija ar palikti randelius. Retais atvejais, esant silpnam imunitetui, pūslelinė gali išplisti akis, pirštus ir kitas kūno dalis. Ypač pavojinga akies infekcija – virusas gali sukelti opeles ragenoje ir pažeisti regėjimą.

Profilaktika

  • Stiprinti imunitetą
  • Vengti provokuojančių veiksnių
  • Naudoti kremus ar lūpų balzamus su apsauga nuo saulės
  • Vengti streso

Informacijos šaltiniai: