Rūkymo žala sveikatai yra viena svarbiausių išvengiamų ligų ir ankstyvos mirties priežasčių. Tabako dūmuose esančios toksinės medžiagos pažeidžia plaučius, širdį, kraujagysles ir kitus organus, didina vėžio, infarkto, insulto bei lėtinių kvėpavimo takų ligų riziką.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl tabako vartojimo ir pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip 7 milijonai žmonių. Daugiau nei 1,6 milijono šių mirčių siejama su aplinkinių įkvepiamais tabako dūmais.
Pastaraisiais metais tradicines cigaretes vis dažniau pakeičia elektroninės cigaretės, dar vadinamos veipais, ir kaitinamojo tabako gaminiai. Nors šios priemonės skiriasi nuo įprastų cigarečių, jos taip pat kelia pavojų sveikatai, ypač vaikams, paaugliams ir nėščiosioms.
Rūkymo žala
- Rūkymas didina vėžio, širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligų riziką.
- Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę, tačiau didžiąją dalį su rūkymu susijusių vėžio ir plaučių ligų sukelia ne pats nikotinas, o tabako degimo produktai.
- Elektroninės cigaretės nėra nekenksmingos. Jų aerozolyje gali būti nikotino, smulkiųjų dalelių, metalų ir kitų kenksmingų junginių.
- Kaitinamasis tabakas taip pat kenkia sveikatai, nors kai kurių toksinių medžiagų poveikis gali būti mažesnis nei rūkant įprastas cigaretes.
- Pasyvus rūkymas pavojingas ir nerūkantiems žmonėms, ypač vaikams.
- Metus rūkyti organizmas pradeda atsistatyti jau pirmosiomis valandomis, o širdies, plaučių ir vėžio rizika palaipsniui mažėja.
Kokių kenksmingų medžiagų yra cigarečių dūmuose?
Cigarečių dūmuose aptinkama daugiau kaip 7000 cheminių junginių, iš kurių šimtai yra toksiški, o mažiausiai kelios dešimtys gali sukelti vėžį.
Svarbiausios sveikatai kenksmingos medžiagos:
- Nikotinas – sukelia priklausomybę, didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.
- Anglies monoksidas – jungiasi su hemoglobinu ir mažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį.
- Tabako dervos – sudėtingas degimo produktų mišinys, kuriame yra daug toksinių ir kancerogeninių junginių.
- Formaldehidas – dirgina kvėpavimo takus ir yra priskiriamas kancerogenams.
- Benzenas – kancerogeninė medžiaga, susijusi su padidėjusia leukemijos rizika.
- Nitrozaminai – tabakui būdingi junginiai, kurių dalis pasižymi stipriu kancerogeniniu poveikiu.
- Sunkieji metalai, pavyzdžiui, kadmis ir švinas – gali kauptis organizme ir pažeisti įvairius organus.
Didelė dalis kenksmingų junginių susidaro degant tabakui. Todėl tabako dūmų įkvėpimas yra ypač pavojingas sveikatai.
Nikotino poveikis organizmui
Nikotinas yra pagrindinė tabako medžiaga, sukelianti priklausomybę. Rūkant cigaretę jis labai greitai patenka į kraujotaką ir maždaug per 10–20 sekundžių pasiekia smegenis.
Smegenyse nikotinas veikia nikotininius acetilcholino receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą. Dopaminas dalyvauja atlygio ir motyvacijos procesuose, todėl nikotino vartojimas gali sukelti malonumo pojūtį ir norą kartoti šį veiksmą.
Nikotinas taip pat:
- Didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.
- Skatina simpatinės nervų sistemos aktyvumą.
- Gali laikinai pagerinti budrumą ir dėmesio koncentraciją.
- Mažina apetitą.
- Gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą ir širdies plakimą, ypač nepratusiems vartotojams.
Nors rūkantiesiems nikotinas kartais atrodo raminantis, dažnai šis poveikis susijęs su abstinencijos simptomų sumažėjimu gavus naują nikotino dozę.
Ilgainiui vystosi tolerancija ir priklausomybė. Negavus nikotino gali atsirasti dirglumas, nerimas, sunkumas susikaupti, miego sutrikimai ir stiprus noras rūkyti.
Svarbu atskirti nikotino poveikį nuo tabako dūmų poveikio. Nikotinas nėra pagrindinė cigarečių sukeliamo vėžio priežastis, tačiau jis palaiko priklausomybę, dėl kurios žmogus nuolat patiria kenksmingų degimo produktų poveikį.
Rūkymo žala širdžiai ir kraujagyslėms
Rūkymas yra vienas svarbiausių išvengiamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Tabako dūmuose esančios medžiagos pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį – endotelį, skatina uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
Rūkymas taip pat didina trombocitų aktyvumą ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę.
Dėl šių pokyčių padidėja:
- Miokardo infarkto rizika.
- Išeminio insulto rizika.
- Periferinių arterijų ligos tikimybė.
- Aterosklerozės progresavimo rizika.
Rūkymo žala ypač didelė, kai kartu yra kitų rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis, didelė cholesterolio koncentracija, cukrinis diabetas ar mažas fizinis aktyvumas.
Net ir nedidelis kasdien surūkomų cigarečių skaičius nėra saugus. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net rūkant vos kelias cigaretes per dieną.
Rūkymo žala plaučiams
Plaučiai yra vienas labiausiai nuo tabako dūmų kenčiančių organų. Ilgalaikis rūkymas sukelia kvėpavimo takų uždegimą, pažeidžia bronchų gleivinę ir sutrikdo natūralų plaučių apsivalymo mechanizmą.
Tabako dūmai slopina kvėpavimo takų virpamojo epitelio veiklą, todėl gleivės ir įkvėptos dalelės sunkiau pašalinamos. Dėl to gali pasireikšti nuolatinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir dusulys.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
Rūkymas yra svarbiausias LOPL rizikos veiksnys daugelyje pasaulio šalių.
Šiai ligai būdingas nuolatinis oro srauto ribojimas kvėpavimo takuose. Ilgainiui gali išsivystyti emfizema – plaučių alveolių sienelių pažeidimas, dėl kurio sumažėja efektyvus dujų apykaitos paviršius.
LOPL sukelti plaučių pažeidimai dažniausiai yra negrįžtami, tačiau metimas rūkyti gali sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.
Plaučių vėžys
Rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.
Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos pažeidžia ląstelių DNR. Ilgainiui besikaupiant genetiniams pakitimams gali prasidėti nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis ir susiformuoti piktybinis navikas.
Plaučių vėžio rizika priklauso nuo rūkymo trukmės, intensyvumo ir kitų veiksnių. Metus rūkyti rizika mažėja, tačiau ilgai rūkiusiems žmonėms ji gali išlikti didesnė nei niekada nerūkiusiems.
Rūkymo žala ir vėžio rizika
Rūkymas susijęs ne tik su plaučių vėžiu. Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos patenka į kraujotaką ir gali veikti įvairius organus.
Rūkymas didina burnos, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, kasos, skrandžio, kepenų, gimdos kaklelio ir kai kurių kitų vėžio formų riziką.
Vėžio išsivystymo tikimybė paprastai didėja ilgėjant rūkymo trukmei ir didėjant surūkomų cigarečių skaičiui.
Vis dėlto nėra tokio rūkymo intensyvumo, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu.
Elektroninių cigarečių (veipų) žala
Elektroninės cigaretės, dar vadinamos veipais, veikia kaitindamos specialų skystį ir sudarydamos aerozolį, kurį vartotojas įkvepia.
Skirtingai nei įprastose cigaretėse, elektroninėse cigaretėse tabakas nedeginamas. Dėl to jų aerozolyje paprastai būna mažiau daugelio tabako degimo metu susidarančių toksinių medžiagų.
Tačiau mažesnis kai kurių toksinų kiekis nereiškia, kad elektroninės cigaretės yra saugios.
Kokios medžiagos patenka į organizmą veipinant?
Elektroninių cigarečių skysčiuose dažniausiai būna propilenglikolio, glicerolio, kvapiųjų medžiagų ir nikotino, nors parduodami ir skysčiai be nikotino.
Kaitinant skystį gali susidaryti arba į aerozolį patekti:
- Formaldehidas ir acetaldehidas.
- Akroleinas, galintis dirginti kvėpavimo takus.
- Smulkiosios ir ultr smulkiosios dalelės.
- Metalai, pavyzdžiui, nikelis, chromas ir švinas.
- Kiti junginiai, kurių kiekis priklauso nuo skysčio sudėties, įrenginio ir kaitinimo temperatūros.
Aerozolio sudėtis gali labai skirtis tarp gaminių, todėl neįmanoma visų elektroninių cigarečių laikyti vienodai kenksmingomis.
Kaip veipai veikia plaučius?
Elektroninių cigarečių aerozolis gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį, gerklės perštėjimą ir uždegiminius procesus.
Tyrimai rodo galimą neigiamą poveikį kvėpavimo takų ląstelėms, imuniniams mechanizmams ir kraujagyslių funkcijai.
Tačiau elektroninės cigaretės naudojamos palyginti trumpą laiką, todėl jų ilgalaikis poveikis plaučių vėžio, LOPL ir kitų lėtinių ligų rizikai dar nėra galutinai nustatytas.
Ar veipai sukelia priklausomybę?
Taip. Daugelyje elektroninių cigarečių yra nikotino, kuris gali sukelti stiprią priklausomybę.
Kai kuriuose naujesniuose gaminiuose naudojamos nikotino druskos, leidžiančios įkvėpti dideles nikotino koncentracijas mažiau dirginant gerklę.
Tai ypač aktualu paaugliams, nes nikotinas gali neigiamai veikti besivystančias smegenis, dėmesį, mokymąsi ir priklausomybės formavimosi mechanizmus.
Net ir elektroninės cigaretės be nikotino nėra visiškai nekenksmingos, nes jų aerozolyje gali būti kvėpavimo takus dirginančių medžiagų.
Popkorniniai plaučiai – ar juos gali sukelti elektroninės cigaretės?
Popkorniniai plaučiai (angl. popcorn lung) – tai neoficialus retos, bet sunkios plaučių ligos, vadinamos obliteruojančiu bronchiolitu, pavadinimas. Sergant šia liga dėl uždegimo ir randėjimo susiaurėja smulkieji kvėpavimo takai, todėl atsiranda nuolatinis kosulys, dusulys ir švokštimas. Plaučių pažeidimai dažniausiai yra negrįžtami.
Ši liga siejama su diacetilu – sviesto skonį suteikiančia aromatine medžiaga, kurios anksčiau buvo aptinkama ir kai kuriuose elektroninių cigarečių skysčiuose. Pavadinimas atsirado nustačius ligos atvejų tarp spragėsių gamyklų darbuotojų, ilgą laiką įkvėpusių dideles diacetilo koncentracijas.
Nors diacetilo įkvėpimas gali sukelti sunkius plaučių pažeidimus, šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad įprastas elektroninių cigarečių vartojimas tiesiogiai sukelia popkorninių plaučių ligą. Vis dėlto veipų aerozolyje gali būti kitų kvėpavimo takus dirginančių ir toksiškų medžiagų, todėl elektroninės cigaretės nėra saugios plaučių sveikatai.
Kaitinamojo tabako rūkymo žala
Kaitinamojo tabako įrenginiai, pavyzdžiui, IQOS tipo gaminiai, kaitina tikrą tabaką, o ne skystį. Kaitinant tabaką susidaro nikotino ir kitų cheminių medžiagų turintis aerozolis.
Kai kurių toksinių medžiagų koncentracijos gali būti mažesnės nei įprastų cigarečių dūmuose, tačiau kaitinamojo tabako aerozolyje vis tiek aptinkama kenksmingų ir kancerogeninių junginių.
Kol kas nepakanka ilgalaikių nepriklausomų tyrimų, kurie patikimai parodytų, kiek kaitinamasis tabakas sumažina širdies ligų, plaučių vėžio ar kitų ligų riziką.
Todėl kaitinamojo tabako gaminiai neturėtų būti laikomi saugia alternatyva rūkymui.
Kas kenksmingiau – cigaretės, veipai ar kaitinamasis tabakas?
Skirtingų nikotino vartojimo būdų poveikis sveikatai nėra vienodas.
| Gaminys | Pagrindiniai pavojai |
|---|---|
| Įprastos cigaretės | Tabako degimo produktai, didelė vėžio, širdies ir plaučių ligų rizika |
| Elektroninės cigaretės | Priklausomybė nuo nikotino, aerozolio toksinai, nevisiškai ištirtas ilgalaikis poveikis |
| Kaitinamasis tabakas | Nikotinas, toksinės medžiagos, nepakankamai ištirta ilgalaikė ligų rizika |
Suaugusiam rūkančiam žmogui visiškas įprastų cigarečių pakeitimas reguliuojamomis elektroninėmis cigaretėmis paprastai sumažina daugelio tabako degimo toksinų poveikį.
Tačiau tai nėra tas pats, kas visiškai atsisakyti tabako ir nikotino. Be to, vienu metu rūkant įprastas ir elektronines cigaretes, tikėtina nauda sveikatai gali būti gerokai mažesnė.
Sveikatai palankiausias pasirinkimas – nevartoti nei tabako, nei nikotino gaminių.
Pasyvaus rūkymo žala
Pasyvus rūkymas – tai aplinkinių žmonių įkvepiami tabako dūmai, sklindantys nuo degančios cigaretės ir rūkančio žmogaus iškvepiamo oro.
Pasyvus rūkymas didina nerūkančių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių vėžio ir kvėpavimo takų sutrikimų riziką.
Vaikams tabako dūmai ypač pavojingi, nes jų kvėpavimo sistema dar vystosi.
Pasyvus rūkymas siejamas su dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimais, vidurinės ausies uždegimais ir didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika.
Nėštumo metu tabako dūmų poveikis gali didinti mažo naujagimio gimimo svorio ir kitų nepalankių nėštumo baigčių tikimybę.
Elektroninių cigarečių iškvepiamas aerozolis taip pat gali paskleisti nikotiną ir kitas medžiagas aplinkoje. Todėl jų nereikėtų naudoti uždarose patalpose šalia vaikų ar nėščiųjų.
Rūkymo žala nėštumo metu
Rūkymas nėštumo metu mažina vaisiaus aprūpinimą deguonimi ir gali sutrikdyti placentos funkciją. Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu, todėl sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį.
Rūkymas nėštumo metu siejamas su didesne:
- Persileidimo rizika.
- Priešlaikinio gimdymo tikimybe.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika.
- Mažo naujagimio gimimo svorio tikimybe.
- Placentos komplikacijų rizika.
Nikotino turinčios elektroninės cigaretės taip pat nerekomenduojamos nėštumo metu, nes nikotinas gali neigiamai veikti vaisiaus smegenų ir plaučių vystymąsi.
Kas vyksta organizme metus rūkyti?
Metus rūkyti organizmas pradeda atsistatyti gana greitai. Dalis teigiamų pokyčių pastebimi per pirmąsias dienas, o kitų ligų rizika mažėja daugelį metų.
| Laikas metus rūkyti | Pokyčiai organizme |
|---|---|
| Per pirmąsias minutes | Pradeda mažėti širdies susitraukimų dažnis |
| Per 24 valandas | Nikotino kiekis kraujyje sumažėja beveik iki nulio |
| Per kelias dienas | Anglies monoksido kiekis kraujyje sumažėja iki nerūkančiam žmogui būdingo lygio |
| Per 1–12 mėnesių | Paprastai sumažėja kosulys ir dusulys |
| Per 1–2 metus | Ryškiai sumažėja miokardo infarkto rizika |
| Per 3–6 metus | Papildoma koronarinės širdies ligos rizika sumažėja maždaug perpus |
| Per 5–10 metų | Mažėja insulto ir kai kurių galvos bei kaklo vėžio formų rizika |
| Per 10–15 metų | Papildoma plaučių vėžio rizika sumažėja maždaug perpus, palyginti su toliau rūkančiais |
| Per 15 metų | Koronarinės širdies ligos rizika priartėja prie niekada nerūkiusių žmonių rizikos |
Šie laikotarpiai yra apytikriai. Atsistatymo greitis priklauso nuo rūkymo trukmės, intensyvumo, amžiaus ir jau atsiradusių sveikatos sutrikimų.
Nors kai kurie plaučių pažeidimai gali būti negrįžtami, mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje.
Kaip mesti rūkyti?
Nikotino priklausomybė yra gydoma, o sėkmingo metimo rūkyti tikimybę galima padidinti derinant elgesio keitimo priemones ir medikamentinį gydymą.
Veiksmingiausi metodai:
- Pakaitinė nikotino terapija – nikotino pleistrai, kramtomoji guma, pastilės ir kitos formos, padedančios sumažinti abstinencijos simptomus.
- Vareniklinas – receptinis vaistas, mažinantis nikotino teikiamą pasitenkinimą ir potraukį rūkyti.
- Citizinas – nikotino receptorius veikiantis vaistas, padedantis mažinti priklausomybę.
- Psichologinė ir elgesio pagalba – konsultacijos, įpročių keitimas, rūkymą skatinančių situacijų atpažinimas.
Kai kuriems žmonėms naudinga derinti ilgai veikiančius nikotino pleistrus su trumpai veikiančiomis nikotino formomis, pavyzdžiui, kramtomąja guma.
Elektroninės cigaretės su nikotinu taip pat gali padėti daliai suaugusiųjų atsisakyti įprastų cigarečių. Tačiau jos nėra nekenksmingos, todėl svarbu siekti visiškai nutraukti degiojo tabako vartojimą ir ilgainiui atsisakyti nikotino priklausomybės.
Pasirenkant gydymą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač nėštumo metu ar sergant lėtinėmis ligomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar viena cigaretė per dieną kenkia sveikatai?
Taip. Net viena cigaretė per dieną didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nėra saugaus kasdienio rūkymo kiekio.
Ar veipai mažiau kenksmingi už cigaretes?
Reguliuojamų elektroninių cigarečių aerozolyje paprastai yra mažiau daugelio tabako degimo toksinų nei cigarečių dūmuose. Visiškai pakeitus cigaretes veipais, šių medžiagų poveikis gali sumažėti. Tačiau ilgalaikė rizika nėra iki galo ištirta, o veipai nėra saugūs.
Ar veipai be nikotino yra nekenksmingi?
Ne. Net ir be nikotino elektroninių cigarečių aerozolyje gali būti kvėpavimo takus dirginančių bei potencialiai toksiškų medžiagų.
Ar plaučiai atsistato metus rūkyti?
Metus rūkyti sumažėja kvėpavimo takų uždegimas, gali pagerėti jų apsivalymo funkcija, sumažėti kosulys ir dusulys. Tačiau pažengusi emfizema ir kai kurie kiti plaučių pažeidimai dažniausiai yra negrįžtami.
Ar nikotinas sukelia vėžį?
Nikotinas pirmiausia sukelia priklausomybę. Pagrindinė su rūkymu susijusio vėžio priežastis yra tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos. Nėra pakankamai įrodymų, kad vien nikotinas žmonėms tiesiogiai sukelia vėžį.
Rūkymo žala – svarbiausia trumpai
Rūkymo žala apima ne tik plaučių ligas, bet ir širdies bei kraujagyslių pažeidimus, padidėjusią įvairių vėžio formų riziką ir neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas nėra saugūs gaminiai. Nors jų toksinių medžiagų poveikis gali skirtis nuo įprastų cigarečių, ilgalaikės pasekmės dar nevisiškai ištirtos.
Metus rūkyti sveikatos būklė pradeda gerėti jau pirmosiomis dienomis, o sunkių ligų rizika palaipsniui mažėja. Todėl visiškas rūkymo atsisakymas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti sveikatą.
Informacijos šaltiniai:
