Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų vaistų, turintis ilgą istoriją medicinoje. Jo pirmtakas pirmą kartą buvo išskirtas iš gluosnio žievės, kuri nuo senų laikų buvo naudojama skausmui ir karščiavimui mažinti. Acetilsalicilo rūgštis vartojama skausmui malšinti, karščiavimui mažinti ir uždegimui slopinti, o mažomis dozėmis – ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Dėl savo plataus poveikio ir prieinamumo aspirinas išlieka svarbiu vaistu tiek kasdienėje, tiek klinikinėje praktikoje.

Kas yra aspirinas?

Aspirinas, dar vadinamas acetilsalicilo rūgštimi, yra vienas seniausių ir plačiausiai naudojamų vaistų pasaulyje. Jis atsirado dar XIX amžiaus pabaigoje ir iki šiol išlieka labai svarbus tiek kasdienėje medicinoje, tiek rimtų ligų prevencijoje.

Aspirinas dažnai vartojamas kaip bendrinis acetilsalicilo rūgšties pavadinimas, nors iš pradžių tai buvo „Bayer“ kompanijos užpatentuotas prekės ženklas. Laikui bėgant šis pavadinimas taip paplito, kad tapo įprastu terminu visam veikliosios medžiagos pavadinimui. Dėl šios priežasties šiandien „aspirinas“ dažnai reiškia ne tik konkretų produktą, bet ir pačią veikliąją medžiagą – acetilsalicilo rūgštį.

Kaip jis veikia organizme?

Aspirinas veikia gana paprastu principu – jis mažina tam tikrų medžiagų gamybą organizme, kurios sukelia skausmą, uždegimą ir karščiavimą. Kai organizme vyksta uždegimas ar audinių pažeidimas, išsiskiria medžiagos, kurios siunčia „skausmo signalus“ į smegenis. Acetilsalicilo rūgštis šių medžiagų gamybą slopina, todėl žmogus jaučia mažiau skausmo ir temperatūra krenta.

Be to, aspirinas veikia kraują. Jis sumažina trombocitų „lipnumą“, todėl kraujas mažiau linkęs formuoti krešulius. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie turi didesnę širdies infarkto ar insulto riziką.

Kam vartojamas aspirinas?

Aspirinas dažniausiai jis skiriamas paprastiems simptomams, tokiems kaip galvos ar dantų skausmas, taip pat karščiavimui mažinti sergant peršalimu ar gripu. Tačiau jo svarbiausia medicininė reikšmė yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.

Mažomis dozėmis acetilsalicilo rūgštis dažnai skiriama žmonėms, kurie jau yra patyrę infarktą arba insultą, arba turi didelę riziką šiems įvykiams. Tokiu atveju jis padeda sumažinti pavojingų krešulių susidarymą.

Kokiomis dozėmis vartojamas aspirinas?

Aspirino poveikis labai priklauso nuo dozės. Mažos dozės dažniausiai naudojamos kraujui „skystinti“ ir apsaugai nuo krešulių, vidutinės – skausmui ir temperatūrai mažinti, o didesnės dozės turi stipresnį priešuždegiminį poveikį, pavyzdžiui, sergant sąnarių ligomis.

Aspirino dozavimas suaugusiems

Skausmui ir karščiavimui

Dažniausiai vartojama:

300–1000 mg vienu kartu
kartojama kas 4–8 val., jei reikia
maksimali paros dozė paprastai apie 3000–4000 mg

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

Naudojamos daug mažesnės dozės:

75–100 mg per dieną

Skausmui malšinti vartojamos įprastos aspirino dozės (apie 300–1000 mg) pirmiausia mažina uždegimą, skausmą ir temperatūrą, bet nėra skirtos patikimai „skystinti kraują“. Kraujo krešėjimą (trombocitų aktyvumą) efektyviausiai slopina mažos dozės – apie 75–100 mg per parą. Todėl didesnė dozė nereiškia stipresnio kraują skystinančio poveikio.

Aspirinas vaikams

Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) vaikams ir paaugliams paprastai neskiriamas, ypač gydant virusines infekcijas, tokias kaip gripas ar vėjaraupiai. Taip yra dėl retos, bet labai pavojingos komplikacijos – Rėjaus sindromo, kuris gali pažeisti kepenis ir smegenis bei sukelti gyvybei pavojingas būkles.

Dėl šios rizikos gydytojai vaikams karščiavimui ir skausmui mažinti dažniausiai renkasi saugesnius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną. Acetilsalicilo rūgštis vaikams gali būti skiriama tik labai retais, specifiniais atvejais ir tik gydytojo sprendimu.

Kokiomis formomis vartojamas aspirinas?

Acetilsalicilo rūgštis dažniausiai vartojama tabletėmis, kurios nuryjamos užgeriant vandeniu. Taip pat plačiai naudojamos šnypščiosios (tirpios) tabletės, kurios ištirpinamos vandenyje – jos veikia greičiau ir dažnai mažiau dirgina skrandį.

Kraujo skystinimui vartojamas aspirinas būna tablečių pavidalu.

Šalutinis poveikis ir saugumas

Dažniausiai pasitaikantis aspirino šalutinis poveikis yra skrandžio dirginimas, rėmuo ar pykinimas. Taip yra todėl, kad aspirinas gali dirginti skrandžio gleivinę.

Rimtesniais atvejais gali atsirasti skrandžio opa ar net kraujavimas. Taip pat kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos, ypač jei jie jautrūs nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo.

Svarbiausi dalykai trumpai

Acetilsalicilo rūgštis mažina skausmą, temperatūrą ir uždegimą
Mažomis dozėmis jis saugo nuo kraujo krešulių susidarymo
Netinka visiems žmonėms, ypač turintiems skrandžio problemų

Kada reikia būti atsargiems?

Aspirino nerekomenduojama vartoti žmonėms, kurie turi skrandžio opų, kraujavimo sutrikimų arba yra alergiški šiam vaistui. Vaikams jis taip pat dažniausiai neskiriamas sergant virusinėmis ligomis, nes labai retais atvejais gali sukelti pavojingą Rėjaus sindromą.

Nėštumo metu aspirinas vartojamas tik gydytojo sprendimu, nes kai kuriais atvejais gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Kodėl aspirinas toks svarbus?

Aspirinas yra vienas iš nedaugelio vaistų, kuris išliko medicinoje daugiau nei 100 metų ir vis dar aktyviai naudojamas. Nors atsirado daug naujesnių vaistų, aspirinas išlieka svarbus dėl savo paprastumo, efektyvumo ir pigumo.

Įdomu tai, kad jo „pirmtakas“ buvo natūrali medžiaga iš gluosnio žievės, kurią žmonės naudojo skausmui malšinti dar senovėje.