Ąžuolo žievė – tradicinėje medicinoje nuo seno naudojama augalinė žaliava, gaunama iš paprastojo ąžuolo (Quercus robur). Dėl sutraukiančių savybių ąžuolo žievės preparatai dažniausiai naudojami esant lengvam viduriavimui, nedideliems odos uždegimams, paviršinėms žaizdoms bei burnos ir gerklės gleivinės sudirgimui. Vaistinei žaliavai renkama jaunų ąžuolo šakų žievė.
Kuo naudinga ąžuolo žievė?
Pagrindinės biologiškai aktyvios ąžuolo žievės medžiagos yra taninai – augaliniai polifenoliniai junginiai, pasižymintys stipriu sutraukiančiu poveikiu. Taninai sąveikauja su odos ir gleivinių paviršiuje esančiais baltymais ir sudaro ploną apsauginį sluoksnį. Dėl to gali sumažėti skysčių išsiskyrimas, gleivinės dirginimas ir nemalonūs uždegimo simptomai. Būtent didelis taninų kiekis paaiškina tradiciškai ąžuolo žievei priskiriamą poveikį.
Ąžuolo žievė nuo viduriavimo
Vienas geriausiai žinomų ąžuolo žievės panaudojimo būdų – lengvo viduriavimo simptomų mažinimas. Žievėje esantys taninai pasižymi sutraukiančiu poveikiu žarnyno gleivinei. Dėl to gali sumažėti skysčių išsiskyrimas į žarnyną ir tuštinimosi dažnis.
Ąžuolo žievės preparatų vartojimas lengvo viduriavimo atvejais pagrįstas ilgamete tradicinio vartojimo patirtimi. Tai nėra priemonė sunkiai žarnyno infekcijai gydyti. Jeigu viduriavimas stiprus, užsitęsia, atsiranda karščiavimas, kraujo išmatose ar dehidratacijos požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ąžuolo žievė odai
Ąžuolo žievės nuovirai ir kiti išoriniai preparatai tradiciškai naudojami esant nedideliems odos uždegimams ir paviršiniams odos pažeidimams gydyti. Sutraukiantis taninų poveikis gali sumažinti šlapiavimą ir sudirgimą. Dėl šios priežasties ąžuolo žievė naudojama prausimams, kompresams arba vonelėms.
Esant infekcijai, stipriam uždegimui, pūliavimui ar didelėms žaizdoms reikalingas tinkamas medicininis gydymas.
Ąžuolo žievė burnai ir gerklei
Ąžuolo žievės nuoviras tradiciškai naudojamas burnos ir gerklės skalavimui, kai gleivinė yra sudirgusi ar yra uždegimas. Taninų sutraukiantis poveikis gali sumažinti gleivinės paburkimą ir nemalonų pojūtį. Skalavimui skirtas nuoviras paprastai išspjaunamas.
Jeigu gerklės skausmas stiprus, kartu pasireiškia aukšta temperatūra, pasunkėjęs rijimas ar simptomai nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ąžuolo žievė nuo prakaitavimo
Liaudies medicinoje ąžuolo žievės vonelės ypač dažnai naudojamos prakaituojančioms pėdoms. Taninų sutraukiantis poveikis odai gali laikinai sumažinti drėgmę ir suteikti sausumo pojūtį. Dėl to ąžuolo žievės nuoviro pėdų vonelės išliko populiaria tradicine priemone.
Ąžuolo žievė hemorojui gydyti
Ąžuolo žievė tradiciškai naudojama ir sėdimoms vonelėms esant nedideliam niežėjimui ar deginimui išangės srityje, įskaitant su hemorojumi susijusius simptomus. Šiuo atveju taip pat svarbiausias yra taninų sutraukiantis poveikis.
Kaip vartojama ąžuolo žievė?
Ąžuolo žievė gali būti vartojama skirtingais būdais priklausomai nuo norimo poveikio:
- geriama nuoviro ar kitų augalinių preparatų pavidalu;
- naudojama odos prausimams ir kompresams;
- ruošiamos vietinės ar sėdimos vonelės;
- naudojama burnai ir gerklei skalauti.
Konkreti koncentracija ir vartojimo būdas priklauso nuo naudojamo preparato, todėl vartojant vaistinėje įsigytą produktą reikėtų laikytis jo pakuotės lapelyje pateiktų rekomendacijų. Savavarankiškai ilgą laiką gerti ąžuolo žievės nuovirų nerekomenduojama.
Ar galima ąžuolo žievę rinkti patiems?
Vaistinei žaliavai naudojama daugiausia jaunų šakų žievė, o ne stora seno medžio kamieno žievė. Be to, žievės lupimas pažeidžia medį. Todėl gydymo tikslais praktiškiau ir saugiau rinktis vaistinėje parduodamą standartizuotą augalinę žaliavą, kurios kilmė ir kokybė yra kontroliuojama.
Ąžuolo žievės šalutinis poveikis
Vartojama tinkamai ąžuolo žievė paprastai toleruojama gerai, tačiau augalinės kilmės priemonės taip pat gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Galimos alerginės ar vietinės odos reakcijos. Dėl didelio taninų kiekio ilgalaikis ir gausus vartojimas per burną nėra rekomenduojamas.
Taninai taip pat gali paveikti kitų medžiagų pasisavinimą virškinimo trakte. Todėl ąžuolo žievės preparatų nereikėtų vartoti kartu su kitais geriamaisiais vaistais nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Kada ąžuolo žievės geriau nevartoti?
Ąžuolo žievės preparatų reikėtų vengti, jeigu yra žinoma alergija ąžuolui ar preparato sudedamosioms dalims.
Ąžuolo žieve nereikėtų gydyti didelių, gilių, ar infekuotų žaizdų.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu prieš vartojant ąžuolo žievę per burną rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes patikimų saugumo duomenų nėra daug.
Ar ąžuolo žievės poveikis įrodytas?
Ąžuolo žievės naudojimas daugiausia grindžiamas ilgamete tradicinio vartojimo patirtimi ir žinomu taninų sutraukiančiu poveikiu.
Svarbiausia trumpai
Ąžuolo žievė yra daug taninų turinti tradicinė vaistinė augalinė žaliava. Jos preparatai pasižymi sutraukiančiu poveikiu ir tradiciškai naudojami esant lengvam viduriavimui, nedideliems odos ir gleivinių uždegimams, prakaitavimui bei kai kuriems hemorojaus simptomams.
Didžiausią ąžuolo žievės poveikio dalį lemia taninai. Nors tai sena vaistinė žaliava, jos vartojimas turėtų būti vertinamas kaip pagalbinė priemonė, o ne rimtų ligų gydymo pakaitalas.
Informacijos šaltiniai
- https://www.healthline.com/nutrition/oak-bark#benefits-uses
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7415107
Taip pat skaitykite:
