Anyžius (Pimpinella anisum) – salierinių šeimos augalas, nuo seno naudojamas kaip prieskonis ir vaistinis augalas. Gydymo tikslais daugiausia naudojami anyžiaus vaisiai, buityje dažnai vadinami anyžių sėklomis.
Anyžiuose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga – anetolis. Anyžių preparatai tradiciškai vartojami virškinimui gerinti, pilvo pūtimui mažinti ir atsikosėjimui palengvinti.
Anyžių sėklose yra geležies, kalcio, magnio, kalio, fosforo, mangano ir kitų mineralų, taip pat B grupės vitaminų. Tačiau anyžiai paprastai vartojami nedideliais kiekiais, todėl nėra reikšmingas vitaminų ir mineralų šaltinis kasdienėje mityboje.
Anyžių nauda virškinimui
Viena geriausiai žinomų anyžiaus vartojimo sričių – virškinimo sistemos negalavimai. Anyžių vaisiai tradiciškai vartojami esant nestipriems spazminiams virškinimo sutrikimams, ypač kai vargina pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
Anyžiuose esančios medžiagos gali padėti atpalaiduoti virškinamojo trakto lygiuosius raumenis ir sumažinti spazmus. Dėl šių savybių anyžių galima rasti įvairiuose virškinimui skirtuose vaistažolių mišiniuose.
Anyžius nuo kosulio
Anyžius taip pat tradiciškai naudojamas sergant peršalimo ligomis, kai vargina produktyvus kosulys.
Anyžių preparatai gali padėti suskystinti kvėpavimo takuose esančias gleives ir palengvinti atsikosėjimą. Dėl to anyžių vaisių ir jų eterinio aliejaus galima rasti kai kuriuose augaliniuose preparatuose bei arbatose nuo kosulio.
Anyžių arbata
Anyžių arbata dažniausiai ruošiama iš susmulkintų arba sutraiškytų anyžiaus vaisių. Juos verta smulkinti prieš pat ruošiant arbatą, nes taip lengviau išsiskiria vaisiuose esantis eterinis aliejus.
Anyžių arbata tradiciškai geriama po valgio, kai vargina pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas. Ji taip pat vartojama peršalus ir kosint.
Anyžiai pasižymi saldoku, į saldymedį panašiu aromatu, todėl dažnai naudojami kartu su pankoliais, kmynais ir kitais aromatiniais augalais.
Anyžių eterinis aliejus
Anyžių vaisiuose yra eterinio aliejaus, kuriame vyrauja trans-anetolis. Būtent ši medžiaga suteikia anyžiams būdingą saldų kvapą ir skonį.
Eterinis aliejus yra gerokai labiau koncentruotas nei anyžių arbata, todėl jo negalima vartoti taip pat kaip paprastų anyžiaus vaisių. Didelės eterinių aliejų dozės gali būti kenksmingos, todėl gydymo tikslais saugiau rinktis standartizuotus preparatus ir laikytis jų vartojimo rekomendacijų.
Anyžius ir žvaigždinis anyžius – ne tas pats
Paprastasis anyžius kartais painiojamas su žvaigždiniu anyžiumi (Illicium verum). Nors abiejų augalų skonis ir kvapas panašūs dėl juose esančio anetolio, botaniškai tai visiškai skirtingi augalai.
Paprastasis anyžius (Pimpinella anisum) priklauso salierinių šeimai, o žvaigždinis anyžius gaunamas iš Azijoje augančio medžio vaisių.
Tai ypač svarbu kalbant apie vaistinių augalų vartojimą, nes skirtingų rūšių preparatų sudėtis ir saugumas gali skirtis.
Ar anyžius saugus?
Maiste naudojami anyžių kiekiai paprastai laikomi saugiais. Atsargumo reikia vartojant koncentruotus preparatus ir ypač anyžių eterinį aliejų.
Anyžius gali sukelti alerginių reakcijų. Didesnė jų tikimybė gali būti žmonėms, jautriems kitiems salierinių šeimos augalams, pavyzdžiui, pankoliams, salierams, kalendroms ar krapams.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu anyžius kaip įprastas maisto prieskonis nėra tas pats, kas koncentruoti gydomieji preparatai. Pastaruosius vartojant reikėtų laikytis konkretaus preparato rekomendacijų.
Anyžius – svarbiausia trumpai
Anyžiaus nauda sveikatai pirmiausia siejama su virškinimo ir kvėpavimo sistemomis. Anyžių vaisiai tradiciškai vartojami esant nestipriems virškinimo spazmams, pilvo pūtimui ir dujų kaupimuisi. Jie taip pat gali būti vartojami kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė esant produktyviam kosuliui.
Svarbiausia anyžiaus eterinio aliejaus medžiaga yra anetolis. Nors laboratoriniuose tyrimuose anyžiams nustatoma ir daugiau biologinių savybių, jų nereikėtų prilyginti įrodytam gydomajam poveikiui žmonėms.
Informacijos šaltiniai
