Menopauzė – natūralus biologinis procesas, žymintis moters vaisingo laikotarpio pabaigą. Ji diagnozuojama tuomet, kai mėnesinių nebūna 12 mėnesių iš eilės, jei tam nėra kitų priežasčių, pavyzdžiui, nėštumo, žindymo ar tam tikrų ligų.
Daugumai moterų menopauzė prasideda 45–55 metų amžiaus, o vidutinis menopauzės amžius Europoje siekia apie 51 metus. Tačiau hormoniniai pokyčiai prasideda gerokai anksčiau – dažnai likus 5–10 metų iki paskutinių mėnesinių. Šis pereinamasis laikotarpis vadinamas perimenopauze.
Nors menopauzė nėra liga, hormonų pokyčiai gali paveikti daugelį organizmo sistemų – nuo širdies ir kraujagyslių iki kaulų, odos, šlapimo takų ir emocinės savijautos. Vienoms moterims simptomai būna lengvi arba beveik nepastebimi, kitoms jie gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
Menopauzė kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai. Simptomų pobūdį ir stiprumą lemia genetika, gyvenimo būdas, kūno masė, rūkymas, gretutinės ligos ir individualūs hormonų pokyčiai.
Kas yra perimenopauzė, menopauzė ir pomenopauzė?
Perimenopauzė
Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis iki menopauzės. Jis gali prasidėti sulaukus 40–45 metų, o kartais ir anksčiau.
Šiuo metu kiaušidžių veikla tampa nepastovi, todėl estrogenų ir progesterono kiekis organizme pradeda svyruoti.
Dažniausi perimenopauzės požymiai:
- nereguliarus menstruacijų ciklas;
- gausesnės arba silpnesnės mėnesinės;
- karščio bangos;
- naktinis prakaitavimas;
- nuotaikų svyravimai;
- miego sutrikimai;
- sumažėjusi energija;
- pirmieji makšties sausumo požymiai.
Šis etapas gali trukti nuo kelerių iki dešimties metų.
Menopauzė
Menopauzė nėra ilgas laikotarpis – tai konkreti data, kuri nustatoma praėjus vieneriems metams nuo paskutinių savaiminių mėnesinių.
Šiuo metu:
- kiaušidės beveik nebegamina estrogenų;
- ovuliacija nebevyksta;
- moteris natūraliai nebegali pastoti.
Pomenopauzė
Pomenopauzė prasideda po menopauzės ir tęsiasi visą likusį gyvenimą.
Nors karščio bangos ilgainiui dažnai susilpnėja, dėl mažo estrogenų kiekio padidėja kai kurių ligų rizika:
- osteoporozės ir kaulų lūžių;
- širdies ir kraujagyslių ligų;
- makšties atrofijos;
- šlapimo nelaikymo;.
Todėl po menopauzės ypač svarbus tampa sveikas gyvenimo būdas ir reguliari profilaktinė sveikatos priežiūra.
Kodėl prasideda menopauzė?
Moters vaisingumą lemia kiaušidėse esantys folikulai. Jų skaičius pradeda mažėti dar prieš gimimą, o su amžiumi mažėja vis sparčiau.
Kai folikulų lieka labai nedaug:
- ovuliacija vyksta vis rečiau;
- mažėja estrogenų gamyba;
- mažėja progesterono gamyba;
- menstruacijos tampa nereguliarios;
- galiausiai mėnesinės visai išnyksta.
Tai natūralus senėjimo procesas.
Kaip keičiasi hormonai menopauzės metu?
Estrogenai
Estrogenai – vieni svarbiausių moters hormonų.
Jie veikia:
- menstruacijų ciklą;
- kaulų tankį;
- širdies ir kraujagyslių sistemą;
- odos elastingumą;
- makšties gleivinę;
- smegenų veiklą;
- cholesterolio apykaitą.
Kai estrogenų sumažėja, pradeda ryškėti daugelis menopauzės simptomų.
Progesteronas
Progesterono kiekis pradeda mažėti dar perimenopauzėje.
Dėl to gali atsirasti:
- nereguliarus ciklas;
- gausesnis kraujavimas;
- krūtų jautrumas;
- miego sutrikimai.
FSH
Kai estrogenų mažėja, hipofizė pradeda gaminti daugiau FSH (folikulus stimuliuojančio hormono). Todėl menopauzės metu FSH koncentracija dažnai būna padidėjusi.
Vien tik FSH tyrimas menopauzės nepatvirtina, tačiau tam tikrais atvejais jis gali būti naudingas diagnozei nustatyti.
LH
Panašiai didėja ir liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracija. Tai natūrali organizmo reakcija į mažėjančią kiaušidžių hormonų gamybą.
Menopauzė: dažniausi simptomai
Hormonų pokyčiai gali paveikti beveik visas organizmo sistemas. Vienoms moterims pasireiškia tik keli lengvi simptomai, kitoms – daugybė įvairių negalavimų.
Dažniausiai pasitaiko:
- karščio bangos;
- naktinis prakaitavimas;
- nereguliarios mėnesinės;
- miego sutrikimai;
- nuotaikos svyravimai;
- dirglumas;
- nerimas;
- sumažėjusi energija;
- nuovargis;
- širdies permušimai;
- makšties sausumas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- dažnesnis šlapinimasis;
- šlapimo nelaikymas;
- svorio augimas;
- riebalų kaupimasis pilvo srityje;
- sąnarių skausmai;
- raumenų silpnėjimas;
- plaukų slinkimas;
- odos sausumas;
- nagų trapumas;
- atminties pablogėjimas;
- koncentracijos sunkumai.
Karščio bangos – dažniausias menopauzės simptomas
Karščio bangos pasireiškia maždaug 70–80 % moterų. Dažniausiai jos prasideda staiga ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Karščio bangų metu gali atsirasti:
- stiprus karščio pojūtis veide ir viršutinėje kūno dalyje;
- odos paraudimas;
- gausus prakaitavimas;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- šaltkrėtis po epizodo.
Daugumai moterų jos trunka 4 – 7 metus, tačiau kai kurioms gali išlikti ilgiau.
Naktinis prakaitavimas
Naktinis prakaitavimas dažnai pasireiškia kartu su karščio bangomis. Moterys gali pabusti visiškai suprakaitavusios, todėl tenka keisti naktinius drabužius ar net patalynę.
Dėl pasikartojančio prabudimo dažnai atsiranda:
- neišsimiegojimas;
- nuolatinis nuovargis;
- mieguistumas dieną;
- sumažėjęs darbingumas;
- dirglumas.
Jeigu naktinis prakaitavimas prasideda staiga arba jį lydi karščiavimas, neplanuotas svorio kritimas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti susiję ir su kitomis ligomis.
Menopauzė ir miego sutrikimai
Daugiau kaip pusė moterų menopauzės laikotarpiu skundžiasi prastesne miego kokybe.
Dažniausi nusiskundimai:
- sunku užmigti;
- dažni prabudimai naktį;
- ankstyvas pabudimas ryte;
- paviršinis miegas;
- nepailsėjimo jausmas.
Miego sutrikimus lemia ne tik hormonų pokyčiai, bet ir karščio bangos, nerimas, stresas ar depresija.
Norint pagerinti miego kokybę rekomenduojama:
- eiti miegoti tuo pačiu metu;
- vengti kofeino vakare;
- riboti alkoholio vartojimą;
- prieš miegą vengti ryškios ekranų šviesos;
- palaikyti vėsesnę temperatūrą miegamajame.
Menopauzė ir nuotaikos pokyčiai
Menopauzės metu kai kurios moterys tampa jautresnės emociniams pokyčiams.
Gali pasireikšti:
- dirglumas;
- nerimas;
- nuotaikų svyravimai;
- motyvacijos stoka;
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
Svarbu žinoti, kad menopauzė pati savaime nesukelia depresijos, tačiau hormonų pokyčiai gali padidinti jos riziką moterims, kurios anksčiau sirgo depresija ar nerimo sutrikimais. Jeigu bloga nuotaika trunka ilgiau kaip dvi savaites, atsiranda beviltiškumo jausmas ar prarandamas susidomėjimas įprasta veikla, būtina kreiptis į gydytoją.
Atminties ir koncentracijos pokyčiai
Daugelis moterų pastebi, kad menopauzės laikotarpiu tampa sunkiau susikaupti ar prisiminti informaciją.
Dažniausiai pasitaiko:
- sunkumai rasti tinkamą žodį;
- trumpalaikės atminties pablogėjimas;
- sunkesnė dėmesio koncentracija;
- vadinamasis „smegenų rūkas“.
Šie pokyčiai dažniausiai yra laikini ir susiję ne tik su estrogenų sumažėjimu, bet ir su prastesniu miegu bei padidėjusiu stresu.
Menopauzė ir makšties sausumas
Mažėjant estrogenų kiekiui plonėja makšties gleivinė ir sumažėja natūralus jos drėgnumas.
Dėl to gali atsirasti:
- sausumo pojūtis;
- deginimas;
- niežėjimas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- dažnesnės šlapimo takų infekcijos.
Šie pokyčiai dažniausiai progresuoja po menopauzės, todėl savaime nepraeina. Daugeliui moterų padeda makšties drėkikliai, lubrikantai arba, gydytojui rekomendavus, vietinio poveikio estrogenų preparatai.
Menopauzė ir lytinio potraukio pokyčiai
Lytinis potraukis menopauzės metu gali tiek sumažėti, tiek išlikti nepakitęs.
Jam įtakos turi:
- hormonų pokyčiai;
- makšties sausumas;
- miego kokybė;
- santykiai su partneriu;
- emocinė savijauta;
- gretutinės ligos.
Svarbu žinoti, kad sumažėjęs lytinis potraukis nėra neišvengiama menopauzės pasekmė, todėl apie šiuos pokyčius verta pasikalbėti su gydytoju.
Šlapimo pūslės pokyčiai
Estrogenų sumažėjimas veikia ne tik makštį, bet ir šlapimo takus.
Gali pasireikšti:
- dažnesnis noras šlapintis;
- staigus noras šlapintis;
- lengvas šlapimo nelaikymas;
- dažnesnės šlapimo takų infekcijos.
Šiems simptomams mažinti gali būti naudingi dubens dugno raumenų pratimai (Kėgelio pratimai), kūno svorio kontrolė ir, kai kuriais atvejais, gydytojo paskirtas gydymas.
Širdies permušimai
Kai kurios moterys menopauzės metu pastebi dažnesnį širdies plakimą arba permušimus. Dažniausiai jie būna trumpalaikiai ir susiję su hormonų svyravimais arba karščio bangomis.
Vis dėlto jeigu permušimai dažni, trunka ilgai, kartu patiriamas galvos svaigimas, krūtinės skausmas, dusulys – būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos širdies ligos.
Menopauzė ir svorio augimas
Menopauzės metu daugelis moterų pastebi, kad priauga svorio, nors jų mityba beveik nepasikeitė.
Tam įtakos turi:
- lėtėjanti medžiagų apykaita;
- mažėjanti raumenų masė;
- sumažėjęs fizinis aktyvumas;
- hormonų pokyčiai.
Menopauzės laikotarpiu riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto rizika.
Menopauzė ir jos poveikis ilgalaikei sveikatai
Menopauzė ir kaulų sveikata
Hormonai estrogenai padeda palaikyti normalų kaulų tankį. Kai jų sumažėja, kaulinis audinys pradeda nykti greičiau nei formuojasi naujas. Dėl to padidėja osteoporozės rizika.
Didžiausias kaulų masės mažėjimas vyksta pirmaisiais metais po menopauzės.
Kaulų sveikatai svarbu:
- pakankamas kalcio kiekis maiste
- vitaminas D
- jėgos pratimai
- reguliarus fizinis aktyvumas
Širdies ir kraujagyslių sistema
Iki menopauzės moteris nuo širdies ligų iš dalies saugo estrogenai.
Po menopauzės didėja:
- padidėjusio cholesterolio rizika
- arterinės hipertenzijos tikimybė
- aterosklerozės rizika
- miokardo infarkto ir insulto rizika
Todėl po menopauzės ypač svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir gliukozės koncentraciją kraujyje.
Menopauzė ir raumenų masės pokyčiai
Su amžiumi bei mažėjant estrogenų kiekiui pradeda mažėti raumenų masė bei jėga. Tai gali lemti mažesnį fizinį pajėgumą, lėtesnę medžiagų apykaitą, didesnę griuvimų riziką.
Viena veiksmingiausių priemonių – reguliarios jėgos treniruotės bent 2 kartus per savaitę.
Oda ir plaukai
Estrogenai svarbūs kolageno gamybai. Trūkstant kolageno atsiranda odos sausumas ir elastingumo sumažėjimas, formuojasi raukšlės, plonėja ir sausėja plaukai, pablogėja nagų būklė.
Sveika mityba, pakankamas baltymų kiekis ir apsauga nuo saulės padeda palaikyti gerą odos būklę.
Menopauzė: gydymas
Menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, todėl gydymas reikalingas ne visoms moterims. Jeigu simptomai lengvi ir netrikdo kasdienės veiklos, dažnai pakanka gyvenimo būdo pokyčių, subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo.
Tačiau kai karščio bangos, miego sutrikimai ar kiti simptomai reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, gydytojas gali rekomenduoti medikamentinį gydymą.
Gydymas visuomet parenkamas individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, sveikatos būklę, simptomų stiprumą, gretutines ligas ir asmeninius pageidavimus.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT)
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – tai gydymas estrogenais arba estrogenų ir progestageno deriniu, skirtas kompensuoti sumažėjusią lytinių hormonų gamybą menopauzės metu.
Šiuo metu PHT laikoma veiksmingiausiu gydymo būdu vidutinio sunkumo ir sunkiems menopauzės simptomams mažinti, jei nėra kontraindikacijų.
Kada rekomenduojama hormonų pakaitinė terapija?
Gydytojas gali rekomenduoti HPT, jeigu moteriai pasireiškia:
- dažnos ar stiprios karščio bangos
- naktinis prakaitavimas
- ryškūs miego sutrikimai
- menopauzė reikšmingai blogina gyvenimo kokybę
- ankstyva menopauzė (iki 45 metų)
- priešlaikinis kiaušidžių funkcijos nepakankamumas (iki 40 metų)
Kai kurioms moterims HPT taip pat gali būti svarstoma osteoporozės profilaktikai, jei yra didelė kaulų lūžių rizika ir kitos gydymo galimybės netinka.
Kokia hormonų pakaitinės terapijos nauda?
Tinkamai parinkta hormonų pakaitinė terapija gali:
- sumažinti karščio bangų dažnį ir intensyvumą
- pagerinti miego kokybę
- sumažinti naktinį prakaitavimą
- pagerinti gyvenimo kokybę
- sumažinti makšties sausumą
- sumažinti skausmą lytinių santykių metu
- padėti išsaugoti kaulų tankį
- sumažinti osteoporozinių lūžių riziką
Dauguma moterų simptomų pagerėjimą pastebi per pirmuosius kelis gydymo mėnesius.
Ar hormonų pakaitinė terapija saugi?
Daugelį metų PHT buvo vertinama prieštaringai, tačiau pastaraisiais metais sukaupti nauji moksliniai duomenys padėjo tiksliau įvertinti jos naudą ir riziką.
Daugumai sveikų moterų, jaunesnių nei 60 metų arba praėjus mažiau nei 10 metų nuo menopauzės pradžios, hormonų pakaitinės terapijos nauda dažniausiai viršija galimą riziką. Vis dėlto kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Kada hormonų pakaitinė terapija gali netikti?
PHT gali būti nerekomenduojama moterims, kurios:
- serga arba sirgo krūties vėžiu
- serga estrogenams jautriais piktybiniais navikais
- turi neaiškios kilmės kraujavimą iš gimdos
- persirgo venų tromboze arba plaučių embolija
- serga aktyvia kepenų liga
- neseniai patyrė miokardo infarktą ar insultą
Sprendimą dėl gydymo visada priima gydytojas, įvertinęs individualią riziką.
Ar visoms moterims reikia progesterono?
Ne. Jeigu moteriai gimda pašalinta, dažniausiai pakanka vien estrogenų.
Jeigu gimda išlikusi, kartu su estrogenais paprastai skiriamas ir progesteronas. Jis padeda apsaugoti gimdos gleivinę nuo pernelyg didelio išvešėjimo ir sumažina endometriumo vėžio riziką.
Vietinio poveikio estrogenai
Jeigu pagrindinė problema yra makšties sausumas, deginimas ar skausmas lytinių santykių metu, gydytojas gali rekomenduoti mažų dozių vietinio poveikio estrogenų preparatus.
Jie gali būti:
- makšties kremai
- makšties tabletės
- makšties žvakutės
- makšties žiedai
Kadangi šie preparatai veikia daugiausia vietiškai, į kraują patenka labai mažas hormonų kiekis.
Nehormoninis menopauzės simptomų lengvinimas
Ne visos moterys gali arba nori vartoti hormonus. Tokiais atvejais gali būti taikomos kitos gydymo priemonės.
Priklausomai nuo simptomų, gydytojas gali rekomenduoti tam tikrus receptinius vaistus, pavyzdžiui kai kuriuos antidepresantus mažomis dozėmis, gabapentiną ar kitus preparatus, kurių veiksmingumas įrodytas gydant karščio bangas.
Svarbu nevartoti tokių vaistų savarankiškai – juos skiria tik gydytojas.
Ar padeda augaliniai preparatai?
Daugelis moterų ieško natūralių priemonių menopauzės simptomams mažinti.
Dažniausiai vartojami:
- sojų izoflavonai
- raudonieji dobilai
- blakėžudė (Cimicifuga racemosa)
- linų sėmenys
- šalavijas
Mokslinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Kai kurioms moterims simptomai gali sumažėti, tačiau kitoms poveikio nepastebima.
Menopauzė ir mityba
Sveika mityba tampa dar svarbesnė po menopauzės, nes sumažėjęs estrogenų kiekis didina osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinių sutrikimų riziką.
Kasdienėje mityboje rekomenduojama daugiau dėmesio skirti:
- daržovėms
- vaisiams ir uogoms
- viso grūdo produktams
- ankštinėms kultūroms
- riešutams ir sėkloms
- žuviai
- liesiems pieno produktams
- augaliniams aliejams
Taip pat svarbu riboti:
- pridėtinį cukrų
- itin perdirbtus maisto produktus
- sočiuosius riebalus
- alkoholį
Svarbiausios maistinės medžiagos menopauzės metu
Kalcis
Po menopauzės organizmui reikia daugiau kalcio, nes didėja kaulų retėjimo rizika. Jeigu su maistu kalcio gaunama nepakankamai, gydytojas gali rekomenduoti papildus.
Vitaminas D
Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį ir palaikyti normalią kaulų būklę. Lietuvoje dėl saulės trūkumo daugeliui žmonių jo gali trūkti, todėl gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimą arba vartoti papildus.
Baltymai
Su amžiumi mažėja raumenų masė, todėl svarbu kasdien gauti pakankamai baltymų.
Jų gausu:
- žuvyje
- paukštienoje
- ankštiniuose augaluose
- kiaušiniuose
- pieno produktuose
Omega – 3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Jų gausu:
- lašišoje
- skumbrėje
- silkėje
- linų sėmenyse
- graikiniuose riešutuose
Menopauzė ir fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių išsaugoti gerą savijautą menopauzės laikotarpiu. Nors jis negali sustabdyti hormoninių pokyčių, aktyvus gyvenimo būdas gali padėti sumažinti kai kuriuos simptomus ir ilgalaikę ligų riziką.
Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojančios moterys dažniau:
- išlaiko normalų kūno svorį
- turi didesnę raumenų masę
- išsaugo stipresnius kaulus
- geriau miega
- rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis
- jaučia mažiau nerimo ir depresijos simptomų
Kokia fizinė veikla rekomenduojama?
Geriausių rezultatų pasiekiama derinant kelias fizinio aktyvumo rūšis.
Aerobinė veikla
Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, pavyzdžiui:
- spartus ėjimas
- važiavimas dviračiu
- plaukimas
- šokiai
- bėgimas
Jėgos treniruotės
Bent 2 kartus per savaitę rekomenduojama atlikti jėgos pratimus visoms pagrindinėms raumenų grupėms.
Jie padeda:
- išlaikyti raumenų masę
- stiprinti kaulus
- gerinti medžiagų apykaitą
- mažinti griuvimų riziką
Pusiausvyros ir lankstumo pratimai
Naudingi:
- joga
- pilatesas
- tempimo pratimai
- pusiausvyros treniruotės
Vyresniame amžiuje jie padeda sumažinti griuvimų tikimybę.
Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti menopauzės metu?
Menopauzė yra tinkamas metas įvertinti bendrą sveikatos būklę ir pasirūpinti ligų profilaktika.
Gydytojas gali rekomenduoti:
Kraujo tyrimus
Priklausomai nuo amžiaus, simptomų ir gretutinių ligų gali būti atliekami:
- bendras kraujo tyrimas
- gliukozės koncentracija kraujyje arba HbA1c (glikuotas hemoglobinas)
- lipidograma
- kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai
- vitamino D koncentracija
- TSH – tirotropinis hormonas (įtarus skydliaukės ligą)
FSH ar estradiolio tyrimai dažniausiai nereikalingi moterims, kurioms menopauzė nustatoma pagal būdingus simptomus ir menstruacijų nebuvimą.
Kaulų tankio tyrimas
Kaulų mineralinio tankio tyrimas (DEXA) gali būti rekomenduojamas moterims, kurioms:
- padidėjusi osteoporozės rizika
- buvo lūžis po nedidelės traumos
- anksti prasidėjo menopauzė
- ilgai vartojami gliukokortikoidai
Širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimas
Reguliariai rekomenduojama tikrinti:
- arterinį kraujospūdį
- cholesterolio koncentraciją
- kūno masės indeksą
- liemens apimtį
Gyvenimo būdas menopauzės metu
Kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką savijautai ir ilgalaikei sveikatai.
Rekomenduojama:
- palaikyti normalų kūno svorį
- reguliariai judėti
- valgyti įvairų ir subalansuotą maistą
- nerūkyti
- riboti alkoholio vartojimą
- pakankamai miegoti
- skirti dėmesio emocinei sveikatai
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors menopauzė yra natūralus procesas, kai kurie simptomai gali rodyti kitą sveikatos problemą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu:
- kraujuojama praėjus daugiau kaip metams po menopauzės
- mėnesinės tampa labai gausios arba užsitęsia
- karščio bangos labai trikdo kasdienį gyvenimą
- atsiranda stiprus dubens skausmas
- pasireiškia nuolatinė nemiga
- atsiranda depresijos simptomų
- pasireiškia dažni širdies permušimai ar krūtinės skausmas
- atsiranda šlapimo ar išmatų nelaikymas
- lytiniai santykiai tampa skausmingi dėl makšties sausumo
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada prasideda menopauzė?
Dažniausiai tarp 45 ir 55 gyvenimo metų. Vidutinis menopauzės amžius Europoje yra apie 51 metus.
Kiek laiko trunka menopauzės simptomai?
Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas daugumai moterų trunka 4–7 metus, tačiau kai kurioms gali išlikti ilgiau.
Ar galima pastoti perimenopauzės metu?
Taip. Kol menstruacijos visiškai neišnyko ir nepraėjo 12 mėnesių nuo paskutinių mėnesinių, nėštumas vis dar galimas.
Ar hormonų pakaitinė terapija sukelia vėžį?
Hormonų pakaitinė terapija savaime nereiškia, kad išsivystys vėžys. Rizika priklauso nuo daugelio veiksnių: moters amžiaus, bendros sveikatos būklės, šeiminės anamnezės, vartojamų hormonų rūšies, gydymo trukmės ir vartojimo būdo. Kai kurių tyrimų duomenimis, ilgalaikis kombinuotos estrogenų ir progestageno terapijos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu krūties vėžio rizikos padidėjimu (apie 4 papildomų krūties vėžio atvejų 1000 moterų per 5 metus, palyginti su nevartojančiomis PHT)
Ar menopauzės metu būtina vartoti maisto papildus?
Nebūtinai. Daugumai moterų pakanka visavertės mitybos. Papildai gali būti rekomenduojami tik nustačius jų poreikį, pavyzdžiui, vitamino D ar kalcio trūkumą.
Ar menopauzė lemia svorio augimą?
Hormonų pokyčiai gali prisidėti prie kūno sudėties pokyčių, tačiau didelę reikšmę turi ir amžius, fizinis aktyvumas bei mityba.
Ar karščio bangos praeina savaime?
Daugeliui moterų laikui bėgant jų intensyvumas mažėja, tačiau daliai simptomai gali išlikti daugiau nei dešimtmetį.
Apibendrinimas
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau hormonų pokyčiai gali paveikti daugelį organizmo sistemų ir gyvenimo kokybę. Karščio bangos, miego sutrikimai, makšties sausumas, nuotaikos pokyčiai ir svorio augimas yra vieni dažniausių simptomų, tačiau jie gali būti sėkmingai valdomi taikant individualiai parinktą gydymą ir sveiką gyvenimo būdą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, nerūkymas bei profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda sumažinti osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų riziką.
Jeigu menopauzės simptomai reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą, verta kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairias veiksmingas gydymo galimybes – nuo gyvenimo būdo korekcijos iki hormonų pakaitinės terapijos, kuri daugeliui tinkamai atrinktų moterų gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
