Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – tai daugiametis visžalis uoginis puskrūmis, paplitęs Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, dažnas ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – mėlynių vaisiai ir lapai. Mėlynių vaisiuose kaupiasi pektinai, raugai, organinės rūgštys, antocianai, vitaminai. Lapuose randama flavanoidų, vitamino C ir kt. Mėlynės dėl sudėtyje esančių raugų ir organinių rūgščių pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl tinka esant viduriavimui.
Mėlynių uogos vartojamos sergant akmenlige, reumatu, podagra, pablogėjus regėjimui. Mėlynė savo sudėtyje kaupia junginius antocianus, kurie stiprina kraujagyslių sieneles, stabdo kraujavimą iš virškinamojo trakto, didina organizmo atsparumą ligoms, gali būti vartojamos sergant hemorojumi.
Mėlynių lapai pasižymi cukraus kiekį kraujyje mažinančiu poveikiu, todėl yra dedami į įvairius vaistažolių mišinius nuo cukraligės. Mėlynių lapai gali būti vartojami sergant infekcinėmis inkstų ir šlapimtakių ligomis.
Įspėjimai: mėlynių nerekomenduojama vartoti ilgą laiką, kadangi jose yra junginių, sukeliančių inkstų bei kepenų pažeidimus. Nevartoti nėščioms moterims.