Paprastoji mėlynė (Vaccinium myrtillus) – erikinių šeimos daugiametis krūmokšnis, plačiai paplitęs Lietuvos miškuose. Nors mėlynė geriausiai žinoma dėl tamsiai mėlynų uogų, liaudies medicinoje naudojami ir mėlynių lapai.
Vaistinei žaliavai gali būti naudojami mėlynės vaisiai ir lapai. Jų sudėtis ir tradicinis vartojimas skiriasi, todėl mėlynių lapų nereikėtų vertinti taip pat kaip uogų ar koncentruoto mėlynių ekstrakto.
Kaip atrodo paprastoji mėlynė?
Paprastoji mėlynė yra nedidelis, dažniausiai iki kelių dešimčių centimetrų aukščio krūmokšnis. Jos stiebai žali, kampuoti, lapai nedideli, kiaušiniški, smulkiai dantytais kraštais.
Žydi pavasarį nedideliais rausvais ar žalsvai rausvais žiedais. Vasarą sunoksta tamsiai mėlynos, beveik juodos uogos.
Paprastoji mėlynė mėgsta rūgštesnį dirvožemį ir dažniausiai auga pušynuose, eglynuose bei mišriuose miškuose.
Mėlynių lapai
Mėlynių lapai (Myrtilli folium) renkami kaip augalinė žaliava. Juose randama:
- taninų;
- flavonoidų;
- fenolinių rūgščių;
- kitų polifenolinių junginių.
Mėlynių lapų cheminė sudėtis skiriasi nuo vaisių. Uogos ypač vertinamos dėl antocianinų, o lapuose daugiau dėmesio skiriama taninams, flavonoidams ir kitiems fenoliniams junginiams.
Mėlynių lapų nauda
Liaudies medicinoje mėlynių lapai vartoti gana įvairiai. Dažniausiai iš jų buvo ruošiama mėlynių lapų arbata.
Tradiciškai ji vartota:
- virškinimui;
- esant lengvam viduriavimui;
- šlapimo išsiskyrimui skatinti;
- gliukozės kiekiui kraujyje mažinti.
Tačiau svarbu atskirti tradicinį vartojimą nuo moksliškai patvirtinto gydomojo poveikio. Ypač mažai patikimų klinikinių duomenų turime apie mėlynių lapų poveikį cukraus kiekiui kraujyje.
Mėlynių lapai ir cukraus kiekis kraujyje
Viena žinomiausių mėlynių lapų vartojimo sričių liaudies medicinoje – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
Mėlynių lapų ekstraktai buvo tiriami laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose. Juose nustatyta įvairių galimų poveikių gliukozės apykaitai, tačiau tokių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti poveikiui žmogui.
Šiuo metu nėra pakankamai kokybiškų klinikinių tyrimų, kurie leistų rekomenduoti mėlynių lapų arbatą cukriniam diabetui gydyti.
Todėl mėlynių lapai negali pakeisti diabeto gydymui skirtų vaistų, mitybos ir kitų gydytojo rekomenduotų priemonių.
Mėlynė nuo viduriavimo
Mėlynių lapuose yra taninų, pasižyminčių sutraukiančiomis savybėmis. Dėl to liaudies medicinoje jų arbata vartota esant lengvam viduriavimui ir kitiems virškinimo sutrikimams.
Vis dėlto daug geriau pagrįstas tradicinis vartojimas nuo viduriavimo yra susijęs ne su lapais, o su džiovintais mėlynių vaisiais. Europos vaistų agentūra būtent džiovintus Vaccinium myrtillus vaisius pripažįsta tradicine augaline priemone lengvam viduriavimui gydyti.
Todėl mėlynių lapų poveikio nuo viduriavimo nereikėtų pervertinti.
Mėlynių lapai ir šlapimo takai
Liaudies medicinoje mėlynių lapų arbata kartais vartojama kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Tačiau šiam poveikiui patvirtinti trūksta gerų klinikinių tyrimų. Mėlynių lapai taip pat neturėtų būti naudojami šlapimo takų infekcijai gydyti vietoje įprasto gydymo.
Jeigu atsiranda skausmingas ar dažnas šlapinimasis, kraujas šlapime, karščiavimas ar skausmas juosmens srityje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Mėlynių lapų antioksidacinės savybės
Mėlynių lapuose yra įvairių flavonoidų ir kitų polifenolinių junginių. Laboratoriniuose tyrimuose mėlynių lapų ekstraktai pasižymi antioksidaciniu aktyvumu.
Taip pat tiriamos jų priešuždegiminės ir antimikrobinės savybės.
Tačiau laboratorijoje nustatytas poveikis dar nereiškia, kad mėlynių lapų arbata gali gydyti uždegimines ar infekcines ligas.
Mėlynių lapų arbata
Iš džiovintų mėlynių lapų tradiciškai ruošiama mėlynių lapų arbata.
Jos skonis yra žolinis ir šiek tiek sutraukiantis dėl lapuose esančių taninų.
Mėlynių lapų arbatos nereikėtų painioti su mėlynių vaisių arbata. Vaisių arbatos gaminamos iš džiovintų uogų ar kitų vaisių mišinių ir jų sudėtis visiškai kitokia.
Mėlynių vaisiai kaip vaistinė žaliava
Vaistažolininkystėje naudojami ir paprastosios mėlynės vaisiai.
Ypač svarbios dvi žaliavos:
Džiovinti mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus siccus) tradiciškai vartojami esant lengvam viduriavimui bei nestipriam burnos ir gerklės gleivinės uždegimui.
Šviežių mėlynių preparatai (Myrtilli fructus recens) tradiciškai naudojami esant nedideliems veninės kraujotakos sutrikimams, pavyzdžiui, kojų sunkumo pojūčiui, bei simptomams, susijusiems su smulkiųjų kraujagyslių trapumu.
Šios vartojimo sritys yra geriau dokumentuotos nei daugelis mėlynių lapams priskiriamų gydomųjų savybių.
Ar mėlynė gerina regėjimą?
Mėlynės dažnai siejamos su akių sveikata ir regėjimu, tačiau šie teiginiai daugiausia susiję su vaisiuose esančiais antocianinais, o ne su mėlynių lapais, tam vartojamas mėlynių ekstraktas.
Ar mėlynių lapai saugūs?
Nedideliais kiekiais ir trumpą laiką vartojama mėlynių lapų arbata paprastai laikoma gana saugia, tačiau apie ilgalaikį ir didelių kiekių vartojimą duomenų trūksta.
Tai svarbu, nes mėlynių lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, o vaistažolių arbata nėra tas pats, kas įprastas maisto produktas.
Ypač atsargiai mėlynių lapų preparatus turėtų vartoti žmonės, gydomi nuo cukrinio diabeto. Kadangi mėlynių lapams tradiciškai priskiriamas gliukozės kiekį mažinantis poveikis, teoriškai gali sustiprėti gliukozės kiekį mažinančių vaistų poveikis, nors patikimų klinikinių duomenų apie tokią sąveiką nedaug.
Nėštumo ir žindymo metu dėl nepakankamų saugumo duomenų mėlynių lapų preparatų geriau nevartoti savarankiškai.
Mėlynė – svarbiausia trumpai
Paprastoji mėlynė (Vaccinium myrtillus) yra ne tik vertinga uoga, bet ir tradiciškai naudojamas vaistinis augalas. Vaistažolininkystėje naudojami jos vaisiai ir lapai.
Mėlynių lapai liaudies medicinoje dažniausiai vartoti gliukozės kiekiui kraujyje mažinti, virškinimui ir šlapimo išsiskyrimui skatinti. Vis dėlto šiems poveikiams patvirtinti trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų.
Daug geriau dokumentuotas mėlynių vaisių vartojimas. Džiovinti vaisiai tradiciškai naudojami esant lengvam viduriavimui bei burnos ir gerklės gleivinės uždegimui, o šviežių vaisių preparatai – esant nedideliems veninės kraujotakos sutrikimams.
Todėl mėlynių lapus reikėtų vertinti kaip tradicinę vaistažolę, kurios daugeliui liaudies medicinoje priskiriamų savybių dar trūksta patikimo klinikinio patvirtinimo.
Informacijos šaltiniai
