Raudonėlis (Origanum vulgare) – tai aromatingas vaistinis ir prieskoninis augalas, nuo seno naudojamas Europos liaudies medicinoje.
Vaistinės raudonėlio savybės daugiausia siejamos su jo sudėtyje esančiu eteriniu aliejumi ir fenoliniais junginiais. Tarp geriausiai žinomų medžiagų yra karvakrolis ir timolis.
Tradicinėje augalinėje medicinoje raudonėlio žolė vartojama esant kai kuriems lengviems virškinimo ir kvėpavimo takų negalavimams. Laboratoriniuose tyrimuose raudonėlio eterinis aliejus taip pat pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.
Kas yra raudonėlis?
Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) priklauso notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Tai tai pačiai augalų šeimai, kuriai priklauso čiobreliai, mėtos, šalavijai, levandos ir kiti augalai.
Raudonėlis yra daugiametis žolinis augalas. Laukinėje gamtoje jis paplitęs didelėje Europos ir Azijos dalyje, auga ir Lietuvoje. Augalas mėgsta saulėtas, sausokas vietas, šlaitus, pievas ir pamiškes.
Raudonėlis užauga maždaug iki 30–80 cm aukščio. Jo stiebai dažnai būna rausvo atspalvio, lapai nedideli, o vasarą augalas pražysta smulkiais rausvais, rausvai violetiniais ar purpuriniais žiedais. Būtent dėl šių žiedų augalas lietuviškai vadinamas raudonėliu.
Kokia raudonėlio dalis naudojama?
Vaistinė augalinė žaliava yra raudonėlio žolė – antžeminės augalo dalys (lapai, stiebai, žiedai). Paprastai jos renkamos žydėjimo metu, kai augale yra daug aromatinių medžiagų.
Žaliava išdžiovinama ir gali būti naudojama arbatoms bei kitiems augaliniams preparatams. Iš raudonėlio taip pat išgaunamas eterinis aliejus.
Tačiau džiovinta raudonėlio žolė ir koncentruotas eterinis aliejus nėra tas pats produktas. Eteriniame aliejuje veikliosios medžiagos yra daug labiau koncentruotos.
Kokias veikliąsias medžiagas kaupia raudonėlis?
Raudonėlio cheminė sudėtis gana sudėtinga. Augale randama eterinio aliejaus, fenolinių junginių, flavonoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Svarbiausios raudonėlio medžiagos:
- karvakrolis – vienas svarbiausių raudonėlio eterinio aliejaus fenolinių junginių;
- timolis – aromatinė medžiaga, kurios taip pat daug randama čiobreliuose;
- p-cimenas – eterinio aliejaus sudedamoji dalis;
- γ-terpinenas – terpeninis junginys;
- rozmarino rūgštis;
- flavonoidai;
- kiti fenoliniai junginiai.
Tikslus šių medžiagų kiekis gali labai skirtis.
Jis priklauso nuo augalo porūšio, augimo vietos, klimato, derliaus nuėmimo laiko ir eterinio aliejaus išgavimo būdo.
Todėl skirtingų raudonėlio eterinių aliejų sudėtis gali būti nevienoda.
Kokia raudonėlio nauda sveikatai?
Raudonėlis liaudies ir tradicinėje augalinėje medicinoje naudojamas gana plačiai.
Dažniausiai raudonėlis vartojamas:
- virškinimo funkcijai gerinti;
- pilvo pūtimo ir spazmų mažinimui;
- peršalimo simptomų lengvinimui.
Raudonėlio sudėtyje esančios medžiagos taip pat intensyviai tiriamos dėl galimo:
- antimikrobinio;
- priešgrybelinio;
- antioksidacinio;
- priešuždegiminio poveikio.
Tačiau didelė dalis šių duomenų gauta laboratoriniuose arba eksperimentiniuose tyrimuose, todėl jų negalima tiesiogiai prilyginti įrodytam gydomajam poveikiui žmogui.
Raudonėlis virškinimui
Raudonėlis tradiciškai vartojamas esant lengviems virškinimo sutrikimams. Jo aromatinės medžiagos gali veikti virškinimo traktą ir lygiuosius raumenis.
Dėl to raudonėlio arbata tradiciškai geriama esant:
- pilvo pūtimui;
- dujų kaupimuisi;
- sunkumo pojūčiui po valgio;
- lengviems spazminiams virškinimo sutrikimams.
Vis dėlto dažnas pilvo pūtimas ar pasikartojantis skausmas gali būti įvairių virškinimo sistemos sutrikimų požymis, todėl tokių simptomų nereikėtų nuolat gydyti vien vaistažolėmis.
audonėlis kvėpavimo takams
Raudonėlis tradiciškai naudojamas ir esant kvėpavimo takų negalavimams. Šiltas raudonėlio užpilas gali būti vartojamas peršalus ar kosint.
Tradicinėje fitoterapijoje aromatiniai augalai naudojami siekiant:
- palengvinti atsikosėjimą;
- sumažinti gerklės diskomfortą;
- palengvinti peršalimo simptomus.
Tačiau raudonėlio arbata negydys pneumonijos, gripo ar kitos rimtos kvėpavimo takų infekcijos. Jeigu atsiranda dusulys, aukšta temperatūra, krūtinės skausmas ar ilgai trunkantis kosulys, reikalinga gydytojo konsultacija.
Raudonėlio arbata
Vienas paprasčiausių raudonėlio vartojimo būdų yra raudonėlio arbata arba užpilas. Jis gaminamas iš džiovintos raudonėlio žolės.
Raudonėlio arbata tradiciškai vartojama esant lengvam virškinimo diskomfortui, o liaudies medicinoje taip pat geriama peršalus ar kosint.
Kaip paruošti raudonėlio arbatą?
Raudonėlio arbata ruošiama džiovintą augalinę žaliavą užpilant karštu vandeniu. Paprastai vienam puodeliui galima naudoti maždaug 1,5–2 g džiovintos raudonėlio žolės. Ji užpilama maždaug 150–200 ml verdančio vandens. Indą rekomenduojama uždengti ir palaikyti apie 10–15 minučių, tada arbatą nukošti.
Uždengti naudinga todėl, kad raudonėlio sudėtyje yra lakiųjų eterinio aliejaus medžiagų, kurios lengvai išgaruoja. Jeigu vartojama vaistinėje įsigyta vaistažolių arbata ar registruotas augalinis preparatas, pirmiausia reikėtų vadovautis konkretaus produkto vartojimo instrukcija.
Raudonėlis maiste
Raudonėlis yra ne tik vaistinis augalas, bet ir populiarus prieskonis.
Juo gardinami:
- pomidorų patiekalai;
- picos;
- makaronai;
- daržovės;
- mėsa;
- žuvis;
- padažai;
- sriubos;
- ankštinių patiekalai.
Raudonėlis ypač būdingas Viduržemio jūros regiono virtuvei. Naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas.
Kaip prieskonis vartojami raudonėlio kiekiai paprastai yra saugūs ir gali būti įprastos įvairios mitybos dalis.
Ar raudonėlis saugus?
Raudonėlis, vartojamas įprastais kiekiais kaip maisto prieskonis, daugumai žmonių laikomas saugiu.
Vaistiniais kiekiais vartojami preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Galimos:
- virškinimo trakto dirginimas;
- pykinimas;
- alerginės reakcijos;
- odos sudirginimas naudojant koncentruotą eterinį aliejų.
Žmonės, alergiški kitiems notrelinių šeimos augalams, gali būti jautresni ir raudonėliui.
Raudonėlis nėštumo ir žindymo metu
Raudonėlio naudojimas įprastais kulinariniais kiekiais kaip prieskonis maiste paprastai nėra problema. Tačiau apie koncentruotų raudonėlio ekstraktų ir eterinio aliejaus saugumą nėštumo metu patikimų duomenų nepakanka. Todėl nėštumo ir žindymo laikotarpiu nereikėtų savarankiškai vartoti didelių raudonėlio preparatų ar eterinio aliejaus dozių.
Raudonėlis vaikams
Vaikui skirtą augalinį preparatą reikėtų rinktis pagal konkretaus produkto instrukcijoje nurodytą amžių ir dozę.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Raudonėlio arbata gali būti naudojama kaip tradicinė priemonė esant lengviems ir trumpalaikiams negalavimams.
Tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu:
- simptomai stiprėja ir tęsiasi ilgai;
- atsiranda stiprus pilvo skausmas;
- aukšta temperatūra;
- dusulys;
- krūtinės skausmas;
- kraujas skreplyje ar išmatose;
- nepaaiškinamas svorio kritimas.
Vaistažolių vartojimas neturėtų atidėti reikalingos diagnostikos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo naudingas raudonėlis?
Raudonėlis tradiciškai vartojamas esant lengviems virškinimo ir kvėpavimo takų negalavimams. Jo sudėtyje esantys karvakrolis, timolis ir kiti junginiai laboratoriniuose tyrimuose taip pat pasižymi antimikrobiniu bei antioksidaciniu aktyvumu.
Nuo ko geriama raudonėlio arbata?
Raudonėlio arbata tradiciškai geriama esant pilvo pūtimui, lengvam virškinimo diskomfortui, taip pat peršalus ar kosint.
Kaip paruošti raudonėlio arbatą?
Maždaug 1,5–2 g džiovintos raudonėlio žolės galima užpilti 150–200 ml verdančio vandens, uždengti, palaikyti apie 10–15 minučių ir nukošti.
Ar raudonėlis yra natūralus antibiotikas?
Taip jo vadinti nereikėtų. Raudonėlio eterinis aliejus ir kai kurios jo medžiagos laboratorijoje slopina tam tikrų bakterijų augimą, tačiau tai neįrodo, kad raudonėlis gali gydyti žmogaus bakterines infekcijas taip, kaip tinkamai parinkti antibiotikai.
Ar raudonėlio aliejus naikina Candida?
Laboratoriniuose tyrimuose raudonėlio eterinis aliejus ir karvakrolis pasižymi aktyvumu prieš kai kuriuos Candida mieliagrybius. Tačiau klinikinių įrodymų nepakanka raudonėlio eterinį aliejų laikyti patikimu kandidozės gydymo pakaitalu.
Ar galima kasdien gerti raudonėlio arbatą?
Trumpalaikis vartojimas įprastomis dozėmis daugumai sveikų suaugusiųjų paprastai neturėtų kelti problemų. Tačiau nėra pagrindo gydomaisiais tikslais nuolat vartoti raudonėlio arbatą, jei nėra konkretaus poreikio.
Kuo raudonėlio arbata skiriasi nuo eterinio aliejaus?
Arbatoje yra tik dalis vandenyje išsiskiriančių augalo medžiagų ir nedidelis lakiųjų junginių kiekis. Eterinis aliejus yra labai koncentruotas lakiųjų medžiagų mišinys, todėl jo dozavimas ir saugumas kitoks.
Apibendrinimas
Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – aromatingas prieskoninis ir vaistinis augalas, kurio antžeminėse dalyse yra eterinio aliejaus, flavonoidų, rozmarino rūgšties ir kitų fenolinių junginių.
Gerai žinomos raudonėlio eterinio aliejaus medžiagos yra karvakrolis ir timolis. Jos pasižymi įvairiu biologiniu aktyvumu ir ypač plačiai tiriamos dėl poveikio mikroorganizmams.
Tradicinėje fitoterapijoje raudonėlis daugiausia vartojamas esant lengviems virškinimo ir kvėpavimo takų negalavimams. Vienas paprasčiausių vartojimo būdų – raudonėlio arbata.
Nors laboratoriniai tyrimai rodo antibakterinį ir priešgrybelinį raudonėlio eterinio aliejaus aktyvumą, tai nereiškia, kad jis gali pakeisti antibiotikus ar priešgrybelinius vaistus gydant infekcijas.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti raudonėlio eterinį aliejų. Tai labai koncentruotas produktas, kurio negalima tapatinti su arbata ar maistui naudojamu raudonėliu.
Informacijos šaltiniai
