Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – daugiametis, aromatingas notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Natūraliai jis paplitęs Viduržemio jūros regione, o Lietuvoje dažniausiai auginamas soduose ir vaistažolių ūkiuose. Vaistinei žaliavai naudojami šalavijo lapai.
Šalavijo lapuose yra eterinio aliejaus, kurio sudėtyje randama tujono, kamparo ir kitų terpenų, taip pat rozmarino rūgšties, flavonoidų, diterpenų ir kitų augalinių junginių.
Europos vaistų agentūra (EMA) šalavijo lapų preparatus priskiria tradiciniams augaliniams vaistiniams preparatams. Tai reiškia, kad jų vartojimas tam tikroms būklėms pagrįstas pirmiausia ilgamete vartojimo patirtimi, o ne tokio pat lygio klinikiniais įrodymais, kokių paprastai reikalaujama šiuolaikiniams vaistams.
Kuo naudingas šalavijas?
Tradiciškai šalavijo lapų preparatai vartojami:
- burnos ir gerklės uždegimo simptomams palengvinti;
- esant nestipriems virškinimo sutrikimams, pavyzdžiui, pilvo pūtimui ir rėmeniui;
- gausiam prakaitavimui mažinti;
- esant nedideliems odos uždegimams.
Šalavijo poveikis siejamas su jo lapuose esančiais eterinio aliejaus komponentais ir polifenoliniais junginiais. Laboratoriniuose tyrimuose nustatytas įvairus biologinis aktyvumas, tačiau tokių tyrimų rezultatų nereikėtų tiesiogiai prilyginti įrodytam gydomajam poveikiui žmonėms.
Šalavijas gerklei ir burnos ertmei
Vienas geriausiai žinomų šalavijo panaudojimo būdų – burnos ir gerklės skalavimas esant gerklės skausmui, burnos gleivinės uždegimui, opelėms. Pastilės su šalavijų ekstraktu vartojamos sergant peršalimo ligomis esant gerklės skausmui ir uždegimui.
Šalavijas ir prakaitavimas
Šalavijas tradiciškai vartojamas ir gausiam prakaitavimui mažinti. Šiam tikslui paprastai vartojami geriamieji šalavijo lapų preparatai. Nors šis šalavijo vartojimas pripažįstamas EMA tradicinio vartojimo monografijoje, klinikinių tyrimų duomenų nėra pakankamai, kad būtų galima tiksliai įvertinti poveikio dydį.
Jeigu gausus prakaitavimas atsirado staiga, pasireiškia naktimis arba kartu vargina svorio kritimas, širdies plakimas, karščiavimas ar kiti simptomai, reikėtų ieškoti jo priežasties, o ne pasikliauti vaistažolėmis.
Šalavijas virškinimui
Šalavijo lapų preparatai tradiciškai vartojami esant lengviems virškinimo sutrikimams, tokiems kaip pilvo pūtimas ir rėmuo. Tačiau dažnai pasikartojantis ar ilgai trunkantis rėmuo gali būti gastroezofaginio refliukso ar kitos virškinimo sistemos ligos simptomas, todėl tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
Šalavijas odai
Išoriškai šalavijo preparatai tradiciškai naudojami esant nedideliems odos uždegimams. Šiam tikslui vartojamas šalavijo lapų užpilas (arbata).
Kokiomis formomis galima vartoti šalaviją?
Šalavijas gali būti vartojamas įvairiomis formomis:
- šalavijų arbata;
- burnos ir gerklės skalavimo skysčiai;
- gerklės pastilės;
- skystieji ar sausieji šalavijo ekstraktai;
- kiti augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra šalavijo lapų.
Konkreti dozė priklauso nuo preparato ir jo koncentracijos, todėl vartojant registruotą augalinį vaistinį preparatą reikia vadovautis jo pakuotės lapeliu.
Šalavijo šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Šalavijo eteriniame aliejuje gali būti tujono – didelėmis dozėmis toksiškai veikiančios medžiagos. Dėl to nereikėtų ilgą laiką ar dideliais kiekiais vartoti koncentruotų šalavijo preparatų, ypač eterinio aliejaus.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu gydomaisiais tikslais vartojamų šalavijo preparatų saugumas nėra pakankamai nustatytas, todėl jų vartoti nerekomenduojama, nebent kitaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.
Atsargumas taip pat reikalingas vartojant koncentruotus preparatus žmonėms, kuriems yra buvę traukulių.
Maistiniai šalavijo kiekiai, naudojami kaip prieskonis, nėra tas pats, kas koncentruotų šalavijo ekstraktų ar eterinio aliejaus vartojimas.
Šalavijas – svarbiausia trumpai
Vaistinis šalavijas yra viena seniai Europoje naudojamų vaistažolių. Geriausiai pagrįstos jo tradicinio vartojimo sritys yra lengvų burnos ir gerklės uždegimo simptomų, nedidelių virškinimo sutrikimų, gausaus prakaitavimo ir nedidelių odos uždegimų palengvinimas.
Informacijos šaltiniai
