Fosforas yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizmui. Nors dažniausiai kalbant apie kaulų sveikatą daugiausia dėmesio skiriama kalciui, fosforas taip pat atlieka itin reikšmingą vaidmenį palaikant stiprius kaulus ir dantis. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, ląstelių veikloje, genetinės informacijos saugojime ir daugybėje kitų biologinių funkcijų.

Pagal kiekį organizme fosforas yra antras gausiausias mineralas po kalcio. Apie 85 proc. viso fosforo yra sukaupta kauluose ir dantyse, o likusi dalis randama kraujyje, raumenyse, nervų audiniuose ir kitose organizmo ląstelėse.

Dauguma žmonių pakankamą fosforo kiekį gauna su maistu, todėl šio mineralo trūkumas pasitaiko gana retai. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali atsirasti tiek fosforo stoka, tiek jo perteklius, kuris taip pat gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Kas yra fosforas?

Fosforas yra mineralas, kuris organizme dažniausiai randamas fosfatų pavidalu. Fosfatai yra cheminiai junginiai, sudaryti iš fosforo ir deguonies.

Šis mineralas yra būtinas beveik kiekvienai organizmo ląstelei. Jis dalyvauja daugelyje procesų, kurie leidžia organizmui augti, atsinaujinti ir palaikyti normalias gyvybines funkcijas.

Fosforas yra svarbus:

kaulų ir dantų struktūrai
ląstelių membranoms
energijos gamybai
genetinės medžiagai

Fosforas: funkcijos organizme

Kaulų ir dantų struktūra

Didžioji dalis organizmo fosforo yra sukaupta kauluose ir dantyse. Kartu su kalciu jis sudaro mineralinę struktūrą, kuri suteikia kaulams tvirtumo ir atsparumo.

Jeigu organizmui trūksta fosforo, gali sutrikti kaulų mineralizacija ir ilgainiui sumažėti jų stiprumas.

Kalcis ir fosforas veikia kartu. Vien tik didelis kalcio kiekis negarantuoja stiprių kaulų, jei fosforo kiekis yra nepakankamas.

Fosforas ir energijos gamyba

Fosforas yra būtinas adenozintrifosfato (ATP) gamybai.

ATP dažnai vadinamas organizmo energijos valiuta, nes jis kaupia ir perduoda energiją ląstelėms. Be fosforo organizmas negalėtų efektyviai gaminti energijos iš maisto.

Dėl šios priežasties fosforas yra svarbus:

fiziniam aktyvumui
raumenų darbui
nervų sistemos veiklai
bendram energingumui

Ląstelių membranų struktūra

Fosforas yra ląstelių membranų komponentų fosfolipidų sudedamoji dalis. Fosfolipidai sudaro ląstelių membranas, kurios apsaugo ląsteles ir reguliuoja medžiagų patekimą į jų vidų.

Be fosforo nebūtų įmanoma normali ląstelių struktūra ir funkcija.

DNR ir RNR sintezė

Fosforas yra svarbi genetinės medžiagos dalis.

Jis įeina į:

DNR struktūrą
RNR struktūrą

Fosforas reikalingas ląstelių dalijimuisi, augimui ir audinių atsinaujinimui.

Rūgščių ir šarmų balanso palaikymas

Fosfatai padeda reguliuoti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Normalus pH lygis yra būtinas:

fermentų veiklai
medžiagų apykaitai
organų funkcijai

Raumenų ir nervų sistemos veikla

Fosforas prisideda prie normalaus nervinių impulsų perdavimo ir raumenų susitraukimų.

Jis svarbus:

širdies darbui
griaučių raumenų funkcijai
nervų sistemos veiklai

Fosforas: trūkumas

Fosforo trūkumas, dar vadinamas hipofosfatemija, yra gana retas.

Dažniausiai jis pasireiškia ne dėl nepakankamo fosforo kiekio maiste, o dėl tam tikrų ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų.

Trūkumo priežastys

ilgalaikė nepakankama mityba
alkoholizmas
sunkūs virškinimo sistemos sutrikimai
vitamino D trūkumas
kai kurios inkstų ligos
tam tikrų vaistų vartojimas

Trūkumo simptomai

Lengvas fosforo trūkumas gali nesukelti jokių simptomų.

Sunkesniais atvejais gali pasireikšti:

nuovargis
raumenų silpnumas
kaulų skausmai
sumažėjęs apetitas
dirglumas
koncentracijos sutrikimai

Esant labai ryškiam trūkumui gali atsirasti:

kvėpavimo sutrikimai
neurologiniai simptomai
širdies veiklos sutrikimai

Fosforas: perteklius

Per didelis fosforo kiekis pasitaiko dažniau nei jo trūkumas. Dažniausiai jis nustatomas žmonėms, sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis. Kai inkstai nebegali efektyviai pašalinti fosforo, jo koncentracija kraujyje pradeda didėti.

Pertekliaus priežastys

lėtinė inkstų liga
pernelyg gausus fosfatų vartojimas
kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai
per didelis fosforo papildų vartojimas

Galimos pasekmės

Padidėjęs fosforo kiekis gali:

sutrikdyti kalcio balansą
skatinti kalcio kaupimąsi kraujagyslėse
didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką
silpninti kaulus

Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, dažnai rekomenduojama kontroliuoti fosforo suvartojimą.

Fosforas: kiek jo reikia per dieną?

Pagal daugumos sveikatos organizacijų rekomendacijas:

Amžiaus grupė	Rekomenduojama paros norma
Suaugusieji	700 mg
Paaugliai	1 250 mg
Nėščiosios	700–1 250 mg
Žindančios moterys	700–1 250 mg

Dauguma žmonių šias normas pasiekia be papildų.

Fosforas: šaltiniai maiste

Fosforo gausu tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktuose.

Gyvūninės kilmės produktai

Vištiena
Kalakutiena
Jautiena
Kiauliena
Kepenys
Lašiša
Tunas
Menkė
Sardinės
Kiaušiniai
Pienas
Sūris
Jogurtas

Augalinės kilmės produktai

Lęšiai
Pupelės
Avinžirniai
Sojų pupelės
Avižos
Grikiai
Migdolai
Pistacijos
Saulėgrąžų sėklos
Moliūgų sėklos

Ar reikia vartoti fosforo papildus?

Daugumai žmonių fosforo papildai nėra reikalingi. Kadangi fosforo gausu įvairiuose maisto produktuose, jo trūkumas dėl netinkamos mitybos pasitaiko retai. Papildai gali būti skiriami tik gydytojui nustačius specifinį trūkumą ar tam tikras ligas.

Išvada

Fosforas yra vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų. Jis būtinas stipriems kaulams ir dantims, energijos gamybai, ląstelių veiklai, genetinės medžiagos sintezei bei nervų sistemos funkcijai. Dauguma žmonių pakankamą fosforo kiekį gauna su maistu, todėl trūkumas pasitaiko retai.

Vis dėlto svarbu palaikyti tinkamą fosforo ir kalcio balansą, nes tiek per mažas, tiek per didelis šio mineralo kiekis gali neigiamai paveikti sveikatą. Sveika ir įvairi mityba paprastai leidžia užtikrinti optimalų fosforo kiekį be papildų.