Nuolatinis stresas, įtampa, nerimas ir miego sutrikimai – vis dažnesnės šiuolaikinio žmogaus problemos. Lengviems nervinės sistemos sutrikimams palengvinti daugelis renkasi natūralias priemones, o vaistažolės nervų sistemai yra vienos populiariausių. Tokie augalai kaip valerijonas, melisa, sukatžolė, levanda ar apyniai nuo seno naudojami siekiant sumažinti nervinę įtampą, pagerinti miego kokybę ir padėti organizmui atsipalaiduoti. Šiandien jų poveikį vis dažniau patvirtina ir moksliniai tyrimai.
Dažniausiai vartojamos vaistažolės nervų sistemai
Valerijonas
Vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis) yra daugiametis iki 2 metrų aukščio žolinis augalas, augantis Lietuvoje, Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje ir kt. Valerijonas yra vienas seniausiai gydymui vartojamų augalų – medicinoje jie vartojami jau beveik 2000 metų.
Plačiausiai valerijono preparatai vartojami dėl jų raminamojo poveikio. Valerijonai mažina įtampą, tinka esant nerimui ir nemigai, padidėjus kraujospūdžiui.
Kaip vaistinė žaliava naudojami valerijono šakniastiebiai, iš kurių gaminami užpilai, tinktūros, taip pat gaminamos tabletės.
Tyrimai rodo, kad valerijono poveikis dažniausiai pasireiškia vartojant reguliariai 2–4 savaites, todėl tai nėra greitai veikianti migdomoji priemonė.
Įspėjimai: preparatų su valerijonu nerekomenduojama vartoti susilpnėjus skydliaukės veiklai, esant žemam kraujospūdžiui, sumažėjus raumenų tonusui, sumažėjus jautrumui. Ilgai didelėmis dozėmis vartojant valerijono preparatus gali būti per daug slopinama centrinė nervų sistema, sumažėti darbingumas. Valerijono preparatus atsargiai turėtų vartoti automobilį vairuojantys žmonės, taip pat žmonės dirbantys įtempto dėmesio reikalaujantį darbą.
Sukatžolė
Sukatžolė (Leonurus cardiaca) – tai daugiametis iki 1 m aukščio žolinis augalas, paplitęs visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sukatžolių žolė. Sukatžolė nuo senų laikų vartojama širdies veiklai gerinti, kaip raminanti, tonizuojanti priemonė. Sukatžolė pasižymi stipresniu raminamuoju poveikiu nei valerijonas.Sukatžolių preparatai vartojami širdies neurozėms, isterijai gydyti, sutrikus širdies ritmui, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Įspėjimai: sukatžolės preparatų nevartoti sumažėjus kraujo spaudimui. Sukatžolė gali sąveikauti su kraujospūdį mažinančiais bei raminamaisiais vaistais, todėl juos vartojantiems žmonėms rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Levanda
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – tai daugiametis iki 60 cm aukščio puskrūmis, savaime augantis viduržemio jūros šalyse, kultivuojamas Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Danijoje, Šiaurės Amerikoje ir kt.
Levandops žieduose kaupiasi eterinis aliejus, kumarinai, karčiosios medžiagos, flavanoidai ir kt. Levandos veikia antiseptiškai, raminančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, mažina arterinį kraujospūdį. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikri standartizuoti levandų aliejaus preparatai gali padėti sumažinti lengvą nerimą. Levandų užpilas gali būti vartojamas gerklei skalauti sergant angina. Levanda plačiai vartojama parfumerijoje bei aromaterapijoje.
Įspėjimai: levandos preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, taip pat alergiškiems levandai asmenims.
Apynys
Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – tai daugiametis žolinis vijoklinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakrantėse, paplitęs visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – apynių spurgai. Iš jų gaminami užpilai, nuovirai, taip pat įeina į sudėtinių raminamųjų vaistų ir maisto papildų nervų sistemai sudėtį. Apyniai taip pat naudojami alaus gamyboje bei kosmetikoje.
Apynio preparatai naudojami kaip raminamoji priemonė esant nerimui ir nemigai. Apyniai taip pat gerina viršinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Apynių spurgų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas.
Įspėjimai: ilgai vartojimi apyniai, kaip ir kitos vaistažolės nervų sistemai, gali slopinti centrinę nervų sistemą, sukelti alergines reakcijas. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu.
Melisa
Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – tai žolinis iki 1 metro aukščio augalas, turintis malonų citrinos kvapą. Vaistinė žaliava – melisų lapai. Iš jų ruošiami užpilai, jų dedama į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį. Tyrimai rodo, kad melisa gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti miego kokybę ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Ji taip pat pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
Melisų lapuose yra gausu eterinio aliejaus, todėl iš jų galima paruošti užpilą aromatinėms vonioms. Melisos taip pat gali būti vartojamos kaip prieskoninis augalas.
Įspėjimai: Melisų preparatai gali sukelti mieguistumą ir sustiprinti raminamųjų bei migdomųjų vaistų poveikį, todėl juos reikėtų atsargiai vartoti prieš vairuojant ar dirbant dėmesio reikalaujantį darbą. Nėštumo, žindymo laikotarpiu bei sergant skydliaukės ligomis melisą rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
Pasiflora
Pasiflora (Passiflora incarnata) – daugiametis vijoklinis augalas, kilęs iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. Vaistinė žaliava – antžeminė augalo dalis.
Pasifloros preparatai vartojami esant nervinei įtampai, nerimui ir lengviems miego sutrikimams. Tyrimai rodo, kad pasiflora gali padėti greičiau atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę. Ji dažnai derinama su valerijonu arba melisa.
Įspėjimai: gali sustiprinti raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikį. Nėštumo metu nerekomenduojama.
Ramunėlė
Vaistinė ramunėlė (Matricaria chamomilla) – vienas populiariausių vaistinių augalų Europoje.
Ramunėlių žiedų arbata pasižymi lengvu raminamuoju poveikiu, padeda atsipalaiduoti, mažina virškinamojo trakto spazmus ir gali palengvinti užmigimą. Ji dažnai geriama vakare prieš miegą.
Įspėjimai: žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams, gali pasireikšti alerginės reakcijos.
Jonažolė
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – tai visoje Lietuvoje paplitęs žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais visą vasarą. Vaistinė žaliava – jonažolių antžeminė dalis.
Jonažolės preparatai ypač vertinami dėl galimo antidepresinio poveikio. Jonažolė yra vienas iš efektyviausių natūralių antidepresantų.
Be antidepresinio poveikio, jonažolės preparatai taip pat naikina bakterijas, skatina žaizdų, nudegimų gijimą, veikia spazmus atpalaiduojančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą stiprina kraujagyslių sieneles, skatina medžiagų apykaitą, ramina nervus.
Išoriškai žaizdų gijimui skatinti vartojamas jonažolių aliejus. Į vidų – jonažolių užpilai, nuovirai, tabletės. Jonažolės preparatus į vidų rekomenduojama vartoti 3-4 savaites, po to daryti pertrauką.
Įspėjimai: Jonažolė gali reikšmingai sąveikauti su daugeliu vaistų, įskaitant kontraceptines tabletes, antidepresantus, kraują skystinančius vaistus, vaistus nuo epilepsijos, kai kuriuos širdies vaistus ir imunosupresantus. Todėl prieš vartojant jonažolės preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Vartojant jonažolės preparatus reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jonažolėje esantys cheminiai junginiai paveikti ultravioletinių spindulių gali sukelti odos paraudimą, uždegimą.
Apibendrinimas
Nors vaistažolės nervų sistemai gali būti naudingos esant lengvam nerimui ar trumpalaikiams miego sutrikimams, jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Jei simptomai yra stiprūs, tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tinkamai parinktos ir atsakingai vartojamos vaistažolės gali tapti vertinga kasdienės geros savijautos dalimi.
Šaltiniai
- https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39458539
Taip pat skaitykite: Ašvaganda
