Vaistažolės nervų sistemai – saugus pasirinkimas kai reikia pagalbos norint nusiraminti, greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti. Raminamieji vaistai turi daug pašalinių poveikių, ilgai vartojant sukelia priklausomybę, jiems įsigyti reikalingas receptas. Trumpalaikiams nervų sistemos sutrikimams gydyti tinka vaistažolių arbatos, tinktūros ir ekstraktai bei iš jų gaminamos tabletės bei kapsulės.
Valerijonas
Vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis) yra daugiametis iki 2 metrų aukščio žolinis augalas, augantis Lietuvoje, Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje ir kt. Valerijonas yra vienas seniausiai gydymui vartojamų augalų – medicinoje jie vartojami jau beveik 2000 metų.
Plačiausiai valerijono preparatai vartojami dėl jų raminamojo poveikio. Valerijonai mažina įtampą, tinka esant nerimui ir nemigai, padidėjus kraujospūdžiui.
Kaip vaistinė žaliava naudojami valerijono šakniastiebiai, iš kurių gaminami užpilai, tinktūros, taip pat gaminamos tabletės.
Įspėjimai: preparatų su valerijonu nerekomenduojama vartoti susilpnėjus skydliaukės veiklai, esant žemam kraujospūdžiui, sumažėjus raumenų tonusui, sumažėjus jautrumui. Ilgai didelėmis dozėmis vartojant valerijono preparatus gali būti per daug slopinama centrinė nervų sistema, sumažėti darbingumas. Valerijono preparatus atsargiai turėtų vartoti automobilį vairuojantys žmonės, taip pat žmonės dirbantys įtempto dėmesio reikalaujantį darbą.
Sukatžolė
Sukatžolė (Leonurus cardiaca) – tai daugiametis iki 1 m aukščio žolinis augalas, paplitęs visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Vaistinė žaliava – sukatžolių žolė. Sukatžolė nuo senų laikų vartojama širdies veiklai gerinti, kaip raminanti, tonizuojanti priemonė. Sukatžolė pasižymi stipresniu raminamuoju poveikiu nei valerijonas.Sukatžolių preparatai vartojami širdies neurozėms, isterijai gydyti, sutrikus širdies ritmui, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Įspėjimai: sukatžolės preparatų nevartoti sumažėjus kraujo spaudimui.
Levanda
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – tai daugiametis iki 60 cm aukščio puskrūmis, savaime augantis viduržemio jūros šalyse, kultivuojamas Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Danijoje, Šiaurės Amerikoje ir kt.
Vaistinė žaliava – levandų žiedai. Juose kaupiasi eterinis aliejus, kumarinai, karčiosios medžiagos, flavanoidai ir kt. Levandos veikia antiseptiškai, raminančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, mažina arterinį kraujospūdį. Levandų užpilas gali būti vartojamas gerklei skalauti sergant angina. Levanda plačiai vartojama parfumerijoje bei aromaterapijoje.
Įspėjimai: levandos preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, taip pat alergiškiems levandai asmenims.
Apynys
Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – tai daugiametis žolinis vijoklinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakrantėse, paplitęs visoje Lietuvoje. Vaistinė žaliava – apynių spurgai. Iš jų gaminami užpilai, nuovirai, taip pat įeina į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį. Apyniai taip pat naudojami alaus gamyboje bei kosmetikoje.
Apynio preparatai naudojami kaip raminamoji priemonė esant nerimui ir nemigai. Apyniai taip pat gerina viršinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Apynių spurgų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas.
Įspėjimai: ilgai vartojimi apyniai, kaip ir kitos vaistažolės nervų sistemai, gali slopinti centrinę nervų sistemą, silpninti lytinį aktyvumą, sukelti alergines reakcijas. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu.
Melisa
Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – tai žolinis iki 1 metro aukščio augalas, turintis malonų citrinos kvapą. Melisų preparatai veikia raminančiai esant nerimui ir nemigai, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina virškinamojo trakto spazmus. Vaistinė žaliava – melisų lapai. Iš jų ruošiami užpilai, jų dedama į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį.
Melisų lapuose yra gausu eterinio aliejaus, todėl iš jų galima paruošti užpilą aromatinėms vonioms. Melisos taip pat gali būti vartojamos kaip prieskoninis augalas.
Jonažolė
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – tai visoje Lietuvoje paplitęs žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais visą vasarą. Vaistinė žaliava – jonažolių antžeminė dalis.
Jonažolės preparatai ypač vertinami dėl antidepresinio poveikio. Jonažolė yra vienas iš efektyviausių natūralių antidepresantų.
Be antidepresinio poveikio, jonažolės preparatai taip pat naikina bakterijas, skatina žaizdų, nudegimų gijimą, veikia spazmus atpalaiduojančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą stiprina kraujagyslių sieneles, skatina medžiagų apykaitą, ramina nervus.
Išoriškai žaizdų gijimui skatinti vartojamas jonažolių aliejus. Į vidų – jonažolių užpilai, nuovirai, tabletės. Jonažolės preparatus į vidų rekomenduojama vartoti 3-4 savaites, po to daryti pertrauką.
Įspėjimai: vartojant jonažolės preparatus reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jonažolėje esantys cheminiai junginiai paveikti ultravioletinių spindulių gali sukelti odos paraudimą, uždegimą.
Taip pat skaitykite: Ašvaganda (migdomoji vitanija)