Manganas yra mikroelementas, kurio organizmui reikia nedideliais kiekiais, tačiau jo vaidmuo yra gyvybiškai svarbus. Jis dalyvauja fermentų veikloje, palaiko medžiagų apykaitą ir prisideda prie audinių, ypač kaulų, formavimosi.
Manganas organizme nesikaupia dideliais kiekiais, todėl jo būtina reguliariai gauti su maistu.
Manganas organizme: pagrindinės funkcijos
Manganas yra kelių fermentų, dalyvaujančių įvairiose organizmo reakcijose, sudedamoji dalis, Jis svarbus:
- medžiagų apykaitai
- kaulinio audinio formavimuisi
- apsaugai nuo oksidacinio streso
- jungiamojo audinio struktūrai
- nervų sistemos veiklai
Manganas ir medžiagų apykaita
Manganas svarbus medžiagų apykaitai. Jis dalyvauja fermentų veikloje, kurie padeda skaidyti angliavandenius, metabolizuoti riebalus, panaudoti baltymus energijai.
Manganas ir kaulų sveikata
Šis mineralas svarbus kaulų struktūrai, nes dalyvauja kolageno formavimosi procesuose. Kolagenas yra pagrindinis baltymas, užtikrinantis audinių elastingumą ir tvirtumą.
Pakankamas mangano kiekis gali padėti palaikyti normalų kaulų tankį. Kartu su kitais mikroelementais, tokiais kaip kalcis, magnis ir fosforas, mangano reikia normaliai kaulų mineralizacijai, prisideda prie kremzlių ir jungiamojo audinio susidarymo.
Manganas kaip antioksidantas
Manganas prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su senėjimo procesais ir įvairiomis lėtinėmis būklėmis.
Manganas kraujo krešėjimui ir žaizdų gijimui
Manganas dalyvauja kai kurių kraujo krešėjimo faktorių gamyboje. Dėl dalyvavimo kolageno formavimosi procesuose šis mikroelementas taip pat svarbus žaizdų gijimui ir odos atsinaujinimui.
Mangano šaltiniai maiste
Daugiausia mangano randama augalinės kilmės produktuose:
- pilno grūdo produktuose;
- riešutuose (ypač lazdyno riešutuose, graikiškuose riešutuose);
- įvairiose sėklose;
- ankštiniuose augaluose;
- avižose;
- ruduosiuose ryžiuose;
- žaliojoje arbatoje;
- špinatuose.
Gyvūninės kilmės produktuose mangano kiekiai paprastai yra mažesni.
Mangano trūkumas
Mangano trūkumas yra retas, tačiau gali pasireikšti esant prastai mitybai ar sutrikus įsisavinimui.
Galimi požymiai:
- silpnesnis kaulų audinys
- lėtesnė medžiagų apykaita
- sutrikęs augimas (vaikams)
- prastesnis žaizdų gijimas
Šie simptomai nėra specifiniai, gali būti būdingi daugelio kitų medžiagų trūkumui, todėl vertinami tik kartu su kitais sveikatos rodikliais.
Mangano perteklius
Nors pakankamas mangano kiekis būtinas organizmui, per didelis jo kiekis gali būti žalingas. Dažniausiai pertekliaus rizika kyla ne iš maisto, o iš aplinkos poveikio ar papildų.
Didžiausia mangano perdozavimo rizika kyla:
- ilgai vartojant dideles papildų su manganu dozes;
- dirbant aplinkoje, kur įkvepiama mangano dulkių ar garų (pvz., suvirinant).
Ilgalaikis mangano perteklius gali toksiškai veikti nervų sistemą ir sukelti simptomus, panašius į Parkinsono liga (drebulį, judesių sulėtėjimą, pusiausvyros sutrikimus). Per didelis mangano kiekis taip pat kenksmingas kepenims.
Informacijos šaltiniai
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/6525788/
- https://www.who.int/publications/m/item/chemical-fact-sheets–manganese
- https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/element/Manganese
Taip pat skaitykite:
