Kategorijos archyvai: Vitaminai ir maisto papildai

5 HTP (5 -hidroksitriptofanas)

5 HTP (5 – hidroksitriptofanas) yra natūrali organizme iš amino rūgšties triptofano gaminama medžiaga, naudojama serotonino gamyboje. Serotoninas, dar vadinamas “laimės” hormonu, sintetinamas smegenyse. Sumažėjus serotonino kiekiui pablogėja nuotaika, padidėja apetitas, poreikis saldumynams, paūmėja migreniniai skausmai, didėja nervinė įtampa, atsiranda nemiga, libido sutrikimai. 5 – hidroksi – triptofanas – gali būti naudojamas kaip natūralus antidepresantas.

Bičių pikis (propolis)

Propolis, arba bičių pikis, yra dervinga, stipraus kvapo medžiaga, kurią bitės surenka nuo medžių lipnių pumpurų ir ūglių ir naudoja avilio plyšiams klijuoti. Bičių pikio gydomosios savybės žinomos jau seniai. Senovės egiptiečiai propolį naudojo mirusiųjų kūnų balzamavimui, inkų civilizacija žinojo apie propolio priešuždegiminį poveikį. Šiandien propolio gydomosios savybės yra įrodytos moksliniais tyrimais.

Bromelainas

Bromelainas – tai baltymus skaidantis fermentas, išskiriamas iš ananaso (Ananas comosus) šerdies ir minkštimo. Bromelainas skaido maisto baltymus, todėl gali būti vartojamas sutrikus virškinimui vienas arba kartu su kitais fermentais – amilaze (skaido angliavandenius) ir lipaze (skaido riebalus). Bromelainas teigiamai veikia medžiagų apykaitą, tinka laikantis dietos.

Beta karotinas

Beta karotinas (beta karotenas) yra vienas iš grupės gamtoje randamų cheminių medžiagų, vadinamų karotinoidais. Beta karotenas randamas tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: morkose, špinatuose, salotose, brokoliuose, abrikosuose, žaliuose pipiruose. Iš beta karotino organizme gaminamas vitaminas A .

Nakvišų aliejus

Nakviša (Oenothera biennis) yra Šiaures Amerikoje, Europoje ir kitose panašaus klimato vietovese augantis augalas. Nakvišų aliejus yra polinesočiųjų omega 6 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jame yra daug linolinės ir gama linolinės riebiųjų rūgščių bei kitų veikliųjų medžiagų, kurios ypač svarbios moters organizmui.

Eleuterokokas

Eleuterokokas, dar vadinamas sibiriniu ženšeniu, yra augalas, natūraliai augantis Rusijoje ir Kinijoje, kaip ir tikrasis ženšenis, labiausiai vertinamas dėl tonizuojančio ir adaptogeninio poveikio. Adaptogeninis eleuterokoko poveikis padeda žmogaus organizmui prisitaikyti esant stresinėms situacijoms. Šio augalo preparatai normalizuoja padidėjusį ar sumažėjusį kraujospūdį, stiprina imunitetą, suteikia energijos, didina darbingumą.

Ženšenis

Korėjos ženšenis (panax ginseng) Azijos medicinoje naudojamas daugiau nei 5 tūkstančius metų. Vakarų medicinoje ženšenis vertinamas dėl adaptogeninio poveikio – stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su fiziniu ir emociniu stresu, gerina bendrą organizmo būklę. Ženšenis naudojamas kaip tonikas fizinei ištvermei padidinti bei protinei veiklai bei atminčiai gerinti.

Gliukozaminas

Gliukozaminas yra natūraliai organizme randamas junginys, reikalingas sąnarių kremzlių susidarymui ir atsinaujinimui. Gliukozamino papildai plačiai vartojami osteoartrito pažeistų sąnarių būklei gerinti: skausmui slopinti, patinimui, sustingimui mažinti.

Lecitinas

Lecitinas yra į riebalus panaši sudėtinė medžiaga, randama kiekvienoje organizmo ląstelėje. Jis priklauso medžiagų grupei, vadinamai fosfolipidais. Fosfolipidai įeina į visų organizmo ląstelių membranų sudėti. Lecitinas dalyvauja riebalų ir cholesterolio skaidyme, todėl gerina riebaus maisto virškinimą, neleidžia organizme kauptis riebalų pertekliui, mažina “blogojo” cholesterolio kiekį organizme ir didina “gerojo” cholesterolio kiekį apsaugodamas kraujagysles nuo aterosklerozės. Lecitinas svarbus ląstelių… Skaityti daugiau »

Kofermentas Q10

Kofermentas Q10 (dar žinomas kaip ubichinonas, vitaminas Q) – tai į vitaminus panaši riebaluose tirpi medžiaga, gaminama visuose organizmo audiniuose. Ubichinonas yra būtinas energijai gamintis organizmo ląstelėse. Dalyvaujant šiam kofermentui maiste esanti energija paverčiama į ląstelių naudojamą energijos formą – adenozintrifosfatą (ATP). Didžioji dalis kofermento Q10 yra kaupiama širdies raumenyje. Ubichinonas pagerina širdies raumens funkciją, ypač esant širdies nepakankamumui, nereguliariam… Skaityti daugiau »

L karnitinas

L – karnitinas yra natūraliai organizme gaminama medžiaga, būtina energijos gamybai iš riebalų. Esant padidėjusiam poreikiui – sportuojantiems, intensyviai dirbantiems žmonėms, esant stresui, vartojant daug riebalų, L – karnitino gali pritrūkti. L – karnitinas skatina riebalų oksidaciją, dėl to neleidžia jiems kauptis, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, teigiamai veikia kūno raumenų ir riebalų santykį, teikia energijos raumenims, pagerina jų… Skaityti daugiau »

Cinkas

Cinkas yra mikroelementas, būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Cinkas svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą, taip pat turi antioksidacinių savybių.

Manganas

Manganas yra mikroelementas, būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms. Mangano šaltiniai: riešutai, ananasai, lapinės daržovės, grūdai, ankštiniai, mėlynės, arbata. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 2 mg mangano.

Varis

Varis padeda organizmui pasisavinti geležį, svarbus nervinėms funkcijoms, kaulų augimui, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Varis įeina į tamsaus pigmento melanino sudėtį, veikia kaip antioksidantas, kartu su vitaminu C reikalingas jungiamojo audinio elastino susidarymui.

Jodas

Jodas yra mikroelementas, būtinas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų komponentas. Skydliaukės hormonai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir kūno svorį. Jodo šaltiniai: joduota druska, žuvis, moliuskai, jūros dumbliai, vanduo, kiaušiniai, pieno produktai. Suaugusiems per parą reikia apie 150 mikrogramų jodo. Vartojant joduotą druską papildomai vartoti jodo nereikia.

Fluoras

Fluoras yra būtinas mikroelementas kaulams ir dantims formuotis, svarbus ėduonies profilaktikai. Trūkstant fluoro padidėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Fluoro šaltiniai: kava, arbata, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai.

Selenas: nauda, šaltiniai, dozavimas, šalutiniai poveikiai

Selenas yra būtinas mikroelementas, apsaugantis organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų bei sunkiųjų metalų poveikio. Šis mikroelementas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas būtinas normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai, padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai.

Chromas

Chromas yra būtinas mikroelementas riebalų ir angliavandenių apykaitai žmogaus organizme, dalyvauja energijos gamyboje organizme iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, stimuliuoja riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, reikalingų smegenų veiklai ir kitiems organizme vykstantiems procesams, sintezę. Chromas didina insulino efektyvumą mažinti gliukozės kiekį kraujyje, gali padėti išvengti diabeto. Reguliuodamas cukraus kiekį kraujyje chromas gali mažinti potraukį saldumynams.

Geležis

Geležis yra būtina normaliai žmogaus organizmo veiklai. Geležis įeina į hemoglobino sudėtį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį į visus organizmo organus ir audinius. Geležis svarbi raumenų veiklai, įeina į kai kurių fermentų sudėtį, svarbi imunitetui.

Fosforas

Fosforas organizme yra junginių su deguonimi – fosfatų forma. Didžioji žmogaus organizme esančio fosforo dalis yra sukaupta kauluose ir dantyse, įeina į ląstelių membranų sudėtį. Mažas fosforo kiekis dalyvauja įvairiose organizme vykstančiose biocheminėse reakcijose.

Kalis

Kalis yra svarbus kraujospūdžio reguliavimui organizme, kartu su natriu būtinas vandens kiekio ląstelėse palaikymui. Kalis reikalingas valingiems skeleto raumenų sutraukimams ir nevalingiems širdies raumens ir virškinamojo trakto raumenų susitraukimams. Kalis svarbus nervinio impulso perdavimui, energijos gamybai iš baltymų, riebalų ir angliavandenių medžiagų apykaitos metu.

Kalcis

Kalcis – tai labiausiai organizme paplitęs mineralas. 99 procentai kalcio organizme yra kauluose ir dantyse. Kalcis svarbus nervinio impulso perdavimui, kaulų tvirtumui, raumenų susitraukimui ir kraujo krešėjimui. Kalcio šaltiniai: pienas ir jo produktai, žuvis, moliuskai, sojos pupelės. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 1000 – 1200 mg, moterims po menopauzės osteoporozės profilaktikai – 1500 mg kalcio.

Magnis

Magnis yra vienas iš svarbiausių organizmui mineralų. Jis būtinas normaliai nervų sistemos veiklai, raumenims, širdžiai. Šis mineralas reikalingas kalcio, natrio, fosforo, kalio įsisavinimui, svarbus energijos gamybai ląstelėse, kolageno sintezei, reikalingas cukraus kiekio kraujyje reguliavimui, palaiko normalų kraujospūdį.

Vitaminas B12 (kobalaminas)

Vitaminas B12 (kobalaminas) – tai vandenyje tirpus vitaminas, saugomas kepenyse. Vitaminas B12 reikalingas normaliai nervinių ląstelių veiklai. Kartu su vitaminu B9 (folio r.) svarbus raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui ir geležies panaudojimui organizme. Vitaminas B12 dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose, kurių metu ir angliavandenių, riebalų ir baltymų gaunama energija.

Folio rūgštis: nauda, šaltiniai, dozavimas

Folio rūgštis, arba vitaminas B9 yra būtina organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgšties poreikis labai padidėja suaktyvėjus ląstelių augimui nėštumo laikotarpiu, maitinant krūtimi, sergant kai kuriomis vėžio formomis (leukemija). Šis vitaminas svarbus normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai.

Vitaminas B6 (piridoksinas)

Vitaminas B6, dar vadinamas piridoksinu, dalyvauja baltymų ir angliavandenių skaidyme, insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių formavimesi, fermentų ir kitų organizmo junginių sintezėje. Vitaminas B6 svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Šis vitaminas reikalingas vitamino B12 įsisavinimui [1].

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis)

Vitaminas B5 (dar vadinamas pantoteno rūgštimi, vitaminu PP), yra vandenyje tirpus vitaminas, antioksidantas, dalyvaujantis baltymų, angliavandenių, ir riebalų skaidyme. Pantoteno rūgštis svarbi augimui, dauginimuisi, dalyvauja hemoglobino ir hormonų sintezėje, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja organizmo detoksikacijoje, skatina žaizdų gijimą.

Vitaminas B3 (niacinas)

Vitaminas B3, dar vadinamas niacinu, nikotinine rūgštimi, nikotinamidu, niacinamidu, kartu su vitaminu B1, B2, B6, ir pantoteno rūgštimi dalyvauja energijos gamyboje iš maiste esančių angliavandenių, riebalų ir baltymų. Šis vitaminas taip pat dalyvauja skrandžio rūgšties sintezėje. Vitaminas B3 reikalingas toksinams iš organizmo šalinti, kai kurių hormonų sintezei ir normaliai organizmo fermentų funkcijai, nervų sistemos veiklai.

Vitaminas B2 (riboflavinas)

Vitaminas B2 (riboflavinas)– tai lengvai pasisavinamas vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizme kaupiama labai maži kiekiai, todel jo atsargos turi būti papildytos kasdien. Kaip ir kiti B grupės vitaminai, vitaminas B1 svarbus medžiagų apykaitai organizme. Dalyvaujant riboflavinui iš angliavandenių, riebalų ir baltymų gaunama energija.

Vitaminas B1 (tiaminas)

Vitaminas B1 (tiaminas) organizme dalyvauja energijos gamyboje iš angliavandenių, svarbus širdies, raumenų, nervų sistemos veiklai. Tiaminas padeda atsigauti po stresų, palaiko normalų augimą ir vystymąsi, vaisingumą, laktaciją. Per parą suaugusiam žmogui reikia apie 1,2 mg vitamino B1. Nėščioms moterims – 1,4 mg, žindančioms – 1,5 mg vitamino B1.